Ryto allegro. Muzika Vilniui: kompozitoriai atvykę į Vilnių sukūrė metafizinį ryšį su jo erdvėmis

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Anykščiuose įsisenėjusi Antano Baranausko aikštės rekonstrukcijos problema. Vieni siūlo ją spręsti nedelsiant ir skelbti projekto konkursą, kitus aikštėje tenkina laikini mažosios architektūros objektai. Naujas diskusijas šį pavasarį įžiebė savivaldybės sprendimas išmontuoti floristinius namelius ir jų vietoje statyti medinę terasą poilsiui. Kodėl nesiimama iš esmės tvarkyti aikštės?Mūsų kolegė Kaune Kotryna Lingienė nuvyko į Šilainių sodus, kur vyko paskaita apie biomimikriją. Neparsivežti įrašo diktofone kolegei nepavyko, tad netrukus ir jūs apie mokymąsi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų ir kodėl tai daro tokių sričių, kaip architektūra, atstovai, sužinosite daugiau. Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.Įpusėjo renginių ciklas „Muzika Vilniui“, kurio metu 7-i tarptautinio žinomumo sulaukę kompozitoriai sukūrė muzikos kūrinius, skirtus konkrečioms Vilniaus erdvėms – nuo Vilniaus universiteto iki Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo.Vakar Aplinkos ministerija Vilniuje pristatė dokumentinį filmą „#Dambusters“ („Užtvankų griovėjai“), kurio centre žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas, užtvankų šalinimo entuziastai, kurie atkreipia dėmesį į jų daromą žalą.Šiandien Valstybės pažinimo centre atidaroma interaktyvi, Goethe’s instituto Lietuvoje inicijuota paroda „Apie tironiją“, parengta pagal istoriko Timočio Snaiderio knygą, kurioje – 20 pamokų iš XX amžiaus, pasakojančių, ką turime daryti, kaip priešintis tironijai, diktatūrai.Ved. Urtė Karalaitė