Ryto garsai. Kiek reikia reguliuoti lietuvių kalbą, o galbūt leisti kalbėti taip, kaip norisi?

Pasaulyje vykstant daug nerimą keliančių įvykių, žinias visą parą atnaujinantis LRT RADIJAS organizuoja pirmą konferenciją „LRT RADIJAS klausia“, kurioje bus domimasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą. Šiuo tikslu šiandien rengiamos trys išsamios diskusijos, kurias bus galima klausyti per LRT RADIJĄ, su vaizdu stebėti portale LRT.lt bei atvykus į renginio vietą. Artiomas Petrikas yra Ukrainos istorikas, išgyvenęs Chersono okupaciją. Iki karo istorikas gyveno Lietuvoje, jis - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas. Į Chersoną prieš pat prasidedant Rusijos puolimui ir po to sekusiai okupacijai jis atvyko norėdamas užbaigti savo knygą apie Baltijos šalių istoriją. Petrikas yra vienas iš rusų okupacijos liudininkų, pasidalijusių savo išgyvenimais ir surinktais duomenimis su tarptautinio Europos nacionalinių transliuotojų žurnalistų tyrimo apie Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų rusifikaciją komanda. Seime šiandien bus minimas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis. Šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, ir paminėti kai 1988 m. tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine. Praėjus 35-eriems metams vis daugiau diskutuojama, kiek reikia reguliuoti lietuvių kalbą, o galbūt leisti kalbėti taip, kaip norisi. Klausimas klausytojams - ar reikia reguliuoti lietuvių kalbą? Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys asmenys patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Per lapkričio – gruodžio mėnesius per du šimtus tūkstančių nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Jungtinės Karalystės politikoje – netikėtas posūkis. Užsienio reikalų sekretoriumi tapo buvęs premjeras Deividas Kameronas. Nauja politinė era žada iššūkių: Kamerono diplomatinė patirtis – svari, bet dauguma britų jį kaltina dėl Brexito, kurį didžioji dalis šalies gyventojų laiko klaida. Ved. Rūta Kupetytė