[S03E14] IŠTRAUKA Eglė Juzumas: kuo daugiau įvairovės pirmaisiais vaiko metais, tuo mažiau išrankus jis bus ateity

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama. Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį, tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais. Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm. Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui. Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių. Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats. O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika. Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė. Marija