Seimas trypčioja: lietuvių kalbos pamokų mažumų mokyklose nedaugės, bet Vilnius nepaklus

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuvių kalba. Mat tai svarbu tam, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys jaunuoliai sėkmingiau išlaikytų valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, kuris reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas, bei integruotųsi į visuomenę. Daugelyje tautinių mažumų mokyklų mažiau nei pusė visų abiturientų renkasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo neišlaiko nuo 10 proc. iki daugiau nei 40 proc. visų laikančiųjų kitakalbių abiturientų.Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.Ved. Jonė Kučinskaitė.