Silpnaregio fotografo paroda „Vidinis gylis“: kodėl portretuose užmerktos akys?

Kaip žmogus, pasaulį matantis kitaip, atranda fotografiją – meną, kuris daugeliui neatsiejamas nuo regėjimo? Ką reiškia kurti portretą, kai svarbiausia tampa ne tai, ką matai akimis, o gebėjimas pajausti žmogų ir užmegzti su juo ryšį?Laidoje kalbamės su fotografu Simonu Kriaučiūnu, kurio fotografijų paroda „Vidinis gylis“ kviečia pažvelgti giliau nei pirmas žvilgsnis. Kodėl jos herojai fotografuojami užmerktomis akimis? Kaip gimė ši idėja? Ir kuo išskirtinis silpnaregio fotografo žvilgsnis į žmogų?Kartu studijoje – viena iš parodos veidų, biologijos mokslų daktarė Tautvilė Šukytė. Kalbamės ne tik apie jos patirtį tapus šio projekto dalimi, bet ir apie žmogaus bei gyvūno ryšį, vadinamąją karvių terapiją. Ir apie tai, kaip pačios karvės „pasako“, kada nebenori jos tęsti.Tai pokalbis apie fotografiją, pasitikėjimą, ryšį, jautrumą ir tai, kas slypi giliau nei pirmas žvilgsnis.Ši laida klausytojus pasiekia paskutinį liepos šeštadienį – mėnesį, kai pasaulyje minimas Negalios pasididžiavimo mėnuo (Disability Pride Month). Tai gera proga prisiminti, kad talentas, kūryba ir gebėjimas įkvėpti nepriklauso nuo to, kaip žmogus mato pasaulį, tai priklauso nuo to, kaip jis jį kuria.Ved. Žydrė Gedrimaitė