Šviesi ateitis. Vandenyno gelmių tyrinėjimai ir grėsmės Baltijos jūrai

Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelektas. Technologijos padeda suvokti ir taršos problemos mastą – tai ypač aktualu ir kalbant apie Baltijos jūros būklę, nes ši jūra įvardijama kaip viena labiausiai užterštų pasaulyje. Šią savaitę grupei aplinkosaugos aktyvistų pradėjus 9 mėnesių žygį aplink Baltijos jūrą, apie tyrimus ir problemas jūrose ir vandenynuose kalbamės su mokslo populiarintoja, jūrų biologe Laura Stukonyte. Apie mikroplastiko taršos tyrimus pasakoja KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas, o apie inovaciją, padedančią spręsti jūros taršos nafta problemą – KU mokslininkė, prof. dr. Tatjana Paulauskienė.Ved. Karolina Panto