Tėčio ir dukros kelias, aba Kai apsikabinimas naikina pykčius

Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.Ved. Žydrė Gedrimaitė