Verkėm, valgėm ledus, tikėjom pasakom. Paroda apie vaikystę vėlyvuoju sovietmečiu

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Viena iš ekspozicinių salių skendi gelsvoje sapno šviesoje, o joje išrikiuotos lovelės primena apie neretai darželyje patirtą šiurkščią prievartą miegoti saldaus pietų miegelio. Vaikystė sovietmečiu – keistų paradoksų pilnas laikas, kai valgai ledus, bet į juos byra pamotės skriaudžiamos našlaitės Sigutės ašaros, kurias monumentaliame Kauno kavinės „Pasaka“ vitraže įamžino menininkė Filomena Ušinskaitė. Trikampiai legendinės kavinės vitražai parodoje tampa portalais į aną aštrių kampų laiką ir jo priminimus. Tai metas, kai kiemai klegėjo nuo žaidžiančių vaikų ir pavojingų jų žaidimų, kai žaislų daktaras rūpestingai gydė lėles ir meškinus, bet tikrose gimdyklose vaikai ir jų mamos tebuvo ideologinės sistemos prižiūrimi kūnai. Ši paroda – atminties ir refleksijos pratimas, parodantis jautrumo, empatijos, užuojautos, ryšio, atsparumo pažangą; klausiantis, kaip vaikiško nepaklusnumo pilni mažieji žmonės tilpo paklusnumo iš visų reikalaujančioje sistemoje, o kaip ją kartais griovė, to net nesuprasdami. Apie parodoje konstruojamą vaikystės pasakojimą kalbamės su meno kritike, tyrėja, parodų kuratore, menotyrininke dr. Linara Dovydaityte ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoju, istoriku, rašytoju dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Jogintė Bučinskaitė