Vienos istorijos galia: kaip knygos keičia mūsų požiūrį

Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.Ved. Žydrė Gedrimaitė.