Žemaitės literatūrinė pradžia, erotika lietuvių tekstilėje, Europos rašytojų suvažiavimas

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore <...> Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas