100 balsų Dainų šventei

Jubiliejinė 100-ečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“, baigėsi, bet atgarsiai liko. Apie laisvos ir kuriančios mūsų valstybės vienybę dainavusi daugiatūkstantinė minia subūrė visus lietuvius, ne tik čia gyvenančius, bet ir likimo išblaškytus po įvairius pasaulio žemynus. Dainų šventėje susitikome Jungtinėse Amerikos valstijose lietuvybę puoselėjantį kompozitorių, dirigentą Kęstutį Daugirdą, su kuriuo pasikalbėjome apie tai, kas sieja ir skiria Dainų šventes Lietuvoje ir Jungtinėse valstijose ir kaip lietuviai už Atlanto puoselėja liaudies dainas.Ved. Karina Metrikytė

Visą Lietuvą sutelkusi, šimtmetį mininti Dainų šventė „Kad giria žaliuotų” šį šeštadienį Vilniaus Vingio parką užlies skambiausiomis dainomis, simbolizuojančiomis šalies kultūrą bei istoriją. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai? Atsakymų į šiuos bei kitus klausimus ieškojo Karina Metrikytė.

Prasidėjus Lietuvos Dainų šventei, dalis dalyvių dar ruošiasi savo pasirodymams. Kalnų parke Vilniuje nuo ryto iki vakaro jau keletą dienų šoka, dainuoja įvairiausi kolektyvai. Tokioje repeticijoje apsilankė kolegė Ieva Radzevičiūtė, kuri kviečia susipažinti su vienu iš ten pasirodysiančių kolektyvų– Dainų ir šokių ansambliu iš Utenos „Vieversa“.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune atidaryta paroda „Lietuva brangi“, skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui paminėti. Parodoje prisimenamos pirmosios Dainų šventės, atskleidžiama poeto Jono Mačiulio-Maironio ir kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrybinė bičiulystė bei pateikiama intriguojanti dainos „Lietuva brangi“ genezė. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.

Buvusi Kauno rajono Kultūros skyriaus vedėja Janina Danielienė 1976-aisiais – 90-aisias buvo atsakinga už tai kad to meto rajono dainų švenčių dalyviams nieko netrūktų. Su ja kalbėjosi Andrius Baranovas.

Prancūzai Baltijos šalis sieja su stipria chorų tradicija, tačiau jiems sunku įsivaizduoti masę chorų, dainuojančių vienu metu – akcentuoja kompozitorė Justina Repečkaitė. Ji, nors ir senokai gyvena Paryžiuje, savo, kaip dainų švenčių dalyvės, istorijų ir emocijų niekada nepamirš.Aut. Ignas Zalieckas

Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą. Mintimis apie nuo Dainų švenčių neatsiejamą asmenybę dalijasi muzikologė Danutė Petrauskaitė.Ved. Fausta Savickaitė

Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurių žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos?Ved. Tomas Riklius.

Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Šįkart kolegė Justė Luščinskytė kviečia susipažinti su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje. O istorijų apie Dainų šventes per šį laiką Vytautas sukaupė tikrai daug...Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos Dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus.Ved. Skirmantė Javaitytė

Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Renginio dalyviai iš anksčiau vykusių švenčių prisimena ilgas keliones traukiniu ir bemieges naktis. Tačiau visi sutaria, kad nuovargį atpirkdavo patirtas vienybės jausmas, kuris su niekuo nesulyginamas. Kai kurie tauragiškiai taip pat džiaugiasi, kad šiais metais šventėje ne tik skleis lietuvybę, bet ir supažindins su savo krašto palikimu. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Ved. Vesta Vitkutė

Liepos 2-ąją šeši tūkstančiai Dainų šventės Folkloro dienos atlikėjų sugužės į Vilniaus senamiestį pristatyti Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Kaip tarp jų atpažinti visų Pasaulio lietuvių Dainų švenčių dalyvį – folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“?Ved. Alma Valantinienė

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart kviečiame pasiklausyti ne ilgamečių Dainų švenčių dalyvių prisiminimų, bet penkių jaunuolių pasakojimų, kuriems šimtmetį mininti Dainų šventė yra pirmoji arba viena pirmųjų.Ved. Justė Luščinskytė

Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Šiemet dainų šventėje pasirodys beveik du šimtai jaunųjų šokėjų. Ved. Tomas Mizgirdas

Tarp užsienio lietuvių balsų, skambėsiančių „Dainų šventėje“ – Ukraina. Kaip karo niokojamoje šalyje laikosi Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“ ir kaip atrodo pasiruošimas renginiui, kuriame jie dalyvauja jau tris dešimtmečius?Ved. Ieva Radzevičiūtė

100-oji Dainų šventė jau netrukus, o Dainų diena prasidės mūsų kultūros patriarcho kompozitoriaus Juozo Naujalio „Jaunimo giesme“. Patriotinį ir kupiną meilės atgimstančiai tėvynei tekstą sukūrė Maironis. Kur ir kada poetas užsidegė Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės liepsna? Ved. Fausta Savickaitė

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą keliaukime į Anykščius. Net 12 Anykščių kultūros centro kolektyvų dalyvaus Šimtmečio Dainų šventėje. Su vienu jų – liaudiškų šokių kolektyvu „Saulašarė“ - susipažinkime artimiau. Ved. Alma Valantinienė

Kviečiame klausytis dar vieno pasakojimo iš LRT KLASIKOS rengiamo ciklo „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis  – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.    Ved. Tomas Mizgirdas

Tirpstant laikui iki 100-ečio Dainų šventės, LRT KLASIKA transliuoja pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Štai Varėnos rajono Matuizų kaime šiuo metu repetuoja trys kolektyvai – mėgėjų teatras „Giraitė“, folkloro ansamblis „Verbena“ ir liaudiškų šokių grupė „Aglaitė“. „Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė. Kokie prisiminimai iš ankstesnių pasirodymų Vilniuje?Ved. Rytis Skamarakas

LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart, pasitikdami Lietuvos dainų šventės šimtmetį, prisiminsime gydytojo, prozininko, poeto, publicisto, kritiko, vertėjo, laikraščio „Varpas“ redaktoriaus Vinco Kudirkos asmenybę. Nors niekada savęs nelaikė profesionaliu muzikantu, bet V. Kudirka padovanojo mums kūrinį, be kurio neįsivaizduojama nė viena Dainų šventė. Kaip gimė Tautiška giesmė?Vinco Kudirkos mintis įgarsina Paulius Šironas. Ved. Fausta Savickaitė

Artėjant 100-mečio Dainų šventei, LRT Klasika pristato ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šiandien susitiksime su choro vadovu ir dirigentu Remigijumi Adomaičiu, kuris po studijų Klaipėdoje, pačioje nepriklausomybės pradžioje atvyko į Šiaulius ir subūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“. Jau po ketverių veiklos metų choras išvyko į pirmąją Pasaulio lietuvių dainų šventę, o nuo 2003 metų Remigijus Adomaitis pradėjo diriguoti ne tik „Dagilėliui“, bet ir tūkstantiniam dainų šventės chorui. Pokalbis apie pirmąsias Dainų šventes, vaikų motyvaciją jose dalyvauti, dirigento pojūčius stovint prieš milžinišką chorą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys... Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas. Apie pasiruošimą itin didelio masto renginiui pasakoja Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namų kolektyvas, kuris ruošiasi atverti ir teminę parodą „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokio ir dainų“. Ved. Kotryna Lingienė