10–12

Higienos instituto statistika rodo, kad vienam asmeniui vis dažniau nustatomos kelios profesinės ligos. 2025 m. Lietuvoje profesinės ligos nustatytos 158 asmenims, užregistruoti 529 nauji profesinių ligų atvejai. Situaciją aptarė Karoliniškių poliklinikos Darbo medicinos centro vedėja, darbo medicinos gydytoja Aida Mamedovaitė-Gaidė.

LRT RADIJAS kviečia į išskirtinių dokumentikų perklausas. Renginių dalyviai išgirs jų kūrimo užkulisius.Higienos instituto statistika rodo, kad vienam asmeniui vis dažniau nustatomos kelios profesinės ligos.Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet turi pranešti „Sodrai“, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje vietoje. Tapatybę ir gyvenamąją vietą galima patvirtinti ir internetiniu vaizdo pokalbiu. Ar teikiant šią ir panašias paslaugas nuotoliu visada užtikrinamas duomenų saugumas ir nesukčiaujama?Ved. Giedrė Čiužaitė

Vokietijoje Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus laimėjus kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“, toliau diskutuojama, kokį poveikį šis rezultatas turės tiek regionui, tiek visai šaliai. Mėnesio pabaigoje rinkimai vyks dar dviejose Vokietijos žemėse, kuriose taip pat tikimasi gero „Alternatyva Vokietijai“ rezultato. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Magdeburgo Oto fon Gerikės universiteto istorike Sonja Dolinsek. Ji dėsto 20 amžiaus Vokietijos ir lyčių istoriją. Be įvairių kraštutinės dešinės politikos priemonių, „Alternatyva Vokietijai“ siekia keisti ir tai, kaip mokoma šių dalykų. Pasak istorikės, tai gali turėti įtakos tam, kaip visuomenė analizuoja ir suvokia savo praeitį bei tapatybę.

Birželį startavusi iniciatyva „Drone Radar“ plečiasi. Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie pilietinio dronų aptikimo tinklo, kuriame jau daugiau nei 1000 žmonių. Nebenaudojami išmanieji telefonai tampa garso jutiklių tinklu, kuris padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą, o tam reikalinga programėlė jau prieinama visiems. Laidoje – pilietinės iniciatyvos „Drone Radar“ iniciatorius Audrius Zujus.

Birželį startavusi iniciatyva „Drone Radar“ plečiasi. Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie pilietinio dronų aptikimo tinklo, kuriame jau daugiau nei 1 000 žmonių. Nebenaudojami išmanieji telefonai tampa garso jutiklių tinklu, kuris padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą, o tam reikalinga programėlė jau prieinama visiems.LRT radijo užsienio naujienų redaktorės Ievos Balsiūnaitės interviu su Magdeburgo Oto fon Gėrikės universiteto istorike Sonja Dolinsek. Ji dėsto 20-to amžiaus Vokietijos, taip pat ir lyčių istoriją. Be įvairių kraštutinės dešinės politikos priemonių, “Alternatyva Vokietijai” siekia pakeisti, kaip mokoma ir šių dalykų, o tai, pasak istorikės, gali turėti poveikį, kaip visuomenė analizuoja ir suvokia savo praeitį bei tapatybę.Kasdien skaitome žinutes, naujienas, elektroninius laiškus, tačiau kiek iš to ką perskaitome įsimename ar suprantame? Naujas KTU tyrimas atskleidžia, kad skaitymui skiriame nemažai laiko, bet didelę jo dalį užima darbinė komunikacija ir interneto turinys. Kaip keičiasi mūsų skaitymo įpročiai ir gebėjimas įsigilinti?Raseinių krašto istorijos muziejuje šiuo metu galima aplankyti tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybos parodą „Troškimas“. Autorė labiausiai išgarsėjusi austais gobelenais. Pagrindinė parodos tema – žmogaus troškimas gyventi saugioje aplinkoje.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Ką mokslininkams ir visuomenei gali papasakoti 165 milijonus metų medis? Akmenės rajone esančiame Karpėnų klinčių karjere Lietuvos mokslininkai yrą aptikę suakmenėjusios Juros periodo medienos ir atlieka jos tyrimus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Žukovskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos mokyklų dienynai: kaip saugomi svarbūs švietimo duomenys ir kodėl populiariausių dienynų vartotojai, tarp jų ir mokiniai, tarp ugdymui būtinos informacijos gauna reklamas. Apie tai išsamiau – organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė, Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ atstovas Daniil Legus, „TAMO dienyno“ produkto vadovas Darius Ratkevičius.

Kaip atrodė Lietuvos miškai prieš 165 milijonus metų ir ką apskritai mokslininkams gali papasakoti medis?Vilniuje, Pamėnkalnio viloje, atidaryta vertėjos, LRT radijo laidos apie detektyvus „Nenušaunami siužetai“ vienos iš vedėjų Rasos Drazdauskienės Detektyvų biblioteka.Lietuvos mokyklų dienynai: kaip saugomi svarbūs švietimo duomenys, kodėl populiariausių dienynų vartotojai, tarp jų ir mokiniai, tarp ugdymui būtinos informacijos gauna reklamas.

Rugsėjį grįžtame į mokslus ir darbus, tačiau po atostogų susikaupti ir vėl įprasti prie kasdienio ritmo ne visada lengva. Kaip įsivažiuoti, kai trūksta motyvacijos, o derinant studijas ir darbą – neperdegti vos prasidėjus mokslo metams?Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su VILNIUS TECH psichologe Ginte Blaževiče.

Rugsėjį grįžtame į mokslus ar darbus, tačiau po atostogų susikaupti ir vėl įprasti prie kasdienio ritmo ne visada lengva. Kaip įsivažiuoti, kai trūksta motyvacijos, o derinant studijas ir darbą – neperdegti vos prasidėjus mokslo metams?Sekmadienį Vilniuje vyks didžiausias Lietuvos bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Atnaujintomis trasomis šiemet bėgs daugiau nei 14 tūkstančių bėgimo entuziastų. Pasaulyje bėgimo varžybos sutraukia milijonus dalyvių, o juos priimantiems miestams tai – ir žinomumas, ir ekonominė nauda. Kuo šioje konkurencijoje gali išsiskirti Vilnius ir kas paskatintų užsienio bėgikus kitam startui pasirinkti Lietuvos sostinę?Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžo tūkstančiai savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, tačiau didžioji dalis jų eidami per gatvę ar pėsčiųjų perėją dėmesį skiria telefonui, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.Mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Elena Valionienė turi ir ūkį Stemplių kaime Šilutės rajone. Ten laiko arklius, bites ir ožkas. Vos socialiniuose tinkluose paskelbė apie pasivaikščiojimus su ožkomis, sulaukė didelio susidomėjimo.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kino režisierius Saulius Baradinskas baigė savo kuriamo filmo „Betono muzika“ filmavimus Lietuvoje, o prieš kelias dienas režisierius apdovanotas tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Danijoje už trumpametražio filmo „Betono vaikai“ režisūrą. Laidoje – pokalbis su kūrėju.Ved. Ignas Andriukevičius.

Prasideda savaitę truksiantis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, organizuojamas jau XXIII kartą. Programoje per 200 nemokamų renginių, skirtų įvairaus amžiaus lankytojams, bet labiausiai – jaunimui. Ypač moksleiviams, besirenkantiems būsimą profesiją. Šiemet pagrindinis akcentas – kosmosas.Kino režisierius Saulius Baradinskas baigė savo kuriamo filmo „Betono muzika“ filmavimus Lietuvoje, o prieš kelias dienas režisierius apdovanotas tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Danijoje už trumpametražio filmo „Betono vaikai“ režisūrą.Rudeninė paukščių migracija Lietuvoje įsibėgėja, o didysis jos pikas pasiekiamas rugsėjo antroje pusėje ir spalio pradžioje. Viena didžiausių grėsmių paukščiams yra susidūrimai su pastatų langų stiklais. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje atsitrenkę į stiklus žūsta milijardai paukščių. Lietuvoje pradedamas įgyvendinti projektas „Stiklinis paukštelis“, kuriuo siekiama išsaugoti paukščių gyvybes.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje toliau vystomas „Keliautojų namelių“ tinklas – tai trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias tvarko ir prižiūri patys keliautojai ir savanoriai. Pasak iniciatyvos įkūrėjos Karolinos Želvės, šiuo metu ypač laukiama pasiūlymų iš Dzūkijos, kokius namelius būtų galima tvariai pritaikyti turizmui. Daugiau – LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Darius Matas

Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros, saulės elektrinių turėtojai, kaip ir visi kiti vartotojai, turi teisę į ESO kompensacijas, jeigu elektros tiekimas buvo sutrikęs ilgiau nei 72 valandas. Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojas Donatas, kuris kelią klausimą, ar pagrįstai saulės elektrinių turėtojams mokamos mažesnės kompensacijos nei kitiems vartotojams.

Šiltas rugsėjis - puikus metas keliauti po Lietuvą. O norintieji neišleisti daug pinigų gali pasinaudoti laikino apsistojimo pastogėmis, kurios yra bendruomenės rankomis prikeltos antram gyvenimui iš nenaudojamų pastatų.Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros, saulės elektrinių turėtojai, kaip ir visi kiti vartotojai, turi teisę į ESO kompensacijas, jeigu elektros tiekimas buvo sutrikęs ilgiau nei 72 valandas. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Donatas, kuris kelią klausimą, ar pagrįstai saulės elektrinių turėtojams mokamos mažesnės kompensacijos nei kitiems vartotojams.Ieškantieji būsto dažnai susiduria su situacija, kai vietoje buto yra siūlomos negyvenamos paskirties patalpos. Su kokia papildoma rizika susiduriama, kai perkamos poilsio, kūrybinės dirbtuvės ar viešbučio numeriai?Tęsime pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Šiauliuose - nedidelė, bet išskirtinė savo istorija Šv. Ignaco Lojolos (Jėzuitų) bažnyčia. Čia lankėsi ir šventuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II, po kurio vizito legendomis apipintos istorijos pasakojamos iki šiol.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Asociacija „Visuotinė gynyba“ pristatė skaitmeninį įrankį „Ąžuolas“, padedantį žmonėms ir organizacijoms atrasti savo vietą valstybės gynyboje ir sudaryti konkretų pasirengimo krizei ar karui planą.Šia tema LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktoriumi Tomu Godliausku.

JAV technologijų milžinė „Meta“ pasiekė susitarimą su JAV valstijomis ir sutiko sumokėti iki 18 mlrd. JAV dolerių ir apriboti paauglių naudojimąsi „Facebook“ ir „Instagram“. Ką tai keičia technologijų pasaulyje? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „TEGOS“ advokatas, technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Asociacija „Visuotinė gynyba“ paleido skaitmeninį įrankį „Ąžuolas“, kuris padeda žmonėms ir organizacijoms rasti savo vietą valstybės gynyboje ir sudaryti konkretų pasirengimo krizei ar karui planą.Lietuvos komandos sėkmė viešojo kalbėjimo pasaulio čempionato etape Pietų Korėjoje. Mūsų šalies jaunimas parsivežė 3 medalius. Elena Katkutė tapo satyrinės kalbos čempione, o Konstantinas Andriulis gavo sidabrą už satyrinę kalbą ir bronzą už improvizacinį kalbėjimą. Pokalbis su Elena Katkute ir viešojo kalbėjimo treneriu Kristijonu Pajėda.Kaip JAV teisinis procesas dėl „Meta“ keis socialines medijas? Ar tai turės įtakos Europoje? JAV technologijų milžinė „Meta“ pasiekė susitarimą su JAV valstijomis ir sutiko sumokėti iki 18 mlrd. JAV dolerių ir apriboti paauglių naudojimąsi „Facebook“ ir „Instagram“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje praūžus audrai, dalis gyventojų džiaugėsi, kad iki šiol nėra atsisakę lauko tualetų ir gali jais naudotis ekstremalių situacijų atvejų. Ekspertai sako, kad iš tiesų svarbu pagalvoti apie alternatyvius tualetus. Viena iš galimų išeičių – sausieji tualetai, kurie ypač populiarūs atokesnėse vietovėse Suomijoje. Laidoje „10-12“ – LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė ir verslininkas Dmitrijus Rubel.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lapkričio 3-iąją Prezidentui Valdui Adamkui sukaks 100 metų. Prieš jubiliejų leidykla „Tyto alba“ pristato dvi naujas knygas – fotobiografiją „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ ir pokalbių knygą „Gyvenimas po meilės ženklu“, kurioje – poeto Arno Ališausko interviu su Alma Adamkiene. Studijoje – leidyklos „Tyto alba“ atstovė Raminta Jonykaitė ir knygos autorius Arnas Ališauskas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvoje vyksta gimstamumo ir šeimos tyrimas. Šiomis dienomis dalis Lietuvos gyventojų gavo kvietimus atsakyti į anketų klausimus. Iš viso ketinama apklausti 5 tūkstančius respondentų. Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes ir kitus klausimus, kurie, tikisi Vyriausybė, padės atsakyti į klausimus, su kuriais šiandien susiduria daugelis Europos šalių – kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas, kokie veiksniai lemia sprendimą turėti vaikų ir kaip socialinės bei ekonominės sąlygos veikia šeimų pasirinkimus. Studijoje lankosi VDU profesorė Aušra Maslauskaitė ir Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atstovė Vaida Jankauskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvoje vyksta Gimstamumo ir šeimos tyrimas. Iš viso ketinama apklausti 5 tūkstančius respondentų. Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes ir kitus klausimus, kurie, tikisi Vyriausybė, padės atsakyti į klausimus, su kuriais šiandien susiduria daugelis Europos šalių – kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas, kokie veiksniai lemia sprendimą turėti vaikų ir kaip socialinės bei ekonominės sąlygos veikia šeimų pasirinkimus.Lapkričio 3-iąją Prezidentui Valdui Adamkui sukaks 100 metų. Prieš jubiliejų leidykla „Tyto alba“ pristato dvi naujas knygas – fotobiografiją „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ ir pokalbių knygą „Gyvenimas po meilės ženklu“, kurioje – poeto Arno Ališausko interviu su Alma Adamkiene.Lietuvoje praūžus audrai, dalis gyventojų džiaugėsi, kad iki šiol nėra atsisakę lauko tualetų ir gali jais naudotis ekstremalių situacijų atvejų. Ekspertai sako, kad iš tiesų svarbu pagalvoti apie alternatyvius tualetus, viena iš galimų išeičių – sausieji lauko tualetai, kurie ypač populiarūs atokesnėse vietovėse Suomijoje ir kitose Šiaurės šalyse..Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas padeda tolimose kelionėse žmogui, turinčiam regos negalią? Laidoje „10-12“ – LRT garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, grįžusi iš JAV ir Kanados.Ved. Edvardas Kubilius.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja, kuri mano, kad per Utenos miesto šventę buvo kankinami triušiukai. Mergina užfiksavo, kaip aptvare uždarytus išsigandusius gyvūnus gaudė ir lietė vaikai. Ar galima ir kaip reikia renginiuose demonstruoti gyvūnus? Ką Jūs apie tai galvojate?Regėjimo negalią turinti LRT garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė toliau visus stebina – ką tik grįžusi iš kelionės Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje planuoja naujas keliones – iš pradžių į Kiprą, o po to vėl į Jungtines Valstijas. Kaip atrodo žmogaus, kuris nemato, kelionės, į kurias dar ne kiekvienas matantis žmogus išdrįstų leistis?Ekonomistai prognozuoja, kad rudenį maistas brangs maždaug 5 proc. ir didesnės kainos gali laikytis iki pat pavasario.LRT pristato naują dokumentinių laidų ciklą „Pasienis“, kurioje aiškinsis, kaip saugoma valstybės siena ir kaip jaučiasi čia gyvenantys žmonės.Ved. Edvardas Kubilius

Rugsėjis vairuotojams – tarsi kasmetinis išbandymas: po vasaros į gatves grįžta gerokai didesni eismo dalyvių srautai, o kartu – situacijos, kuriose vairuotojams reikia kur kas daugiau kantrybės. Kokias klaidas vairuotojai kelyje daro dažniausiai ir kaip to išvengti? Plačiau apie tai, kartu su KTU lektoriumi ir saugaus eismo ekspertu Mindaugu Vilkicku ir saugaus eismo ekspertu Dariumi Kanapinsku.Ved. Ignas Andriukevičius.

Baltijos pakrantėje poilsiautojus stebina medūzų gausa – kai kur jų tiek, kad braidant ar maudantis sunku neprisiliesti, nors toks sezoninis reiškinys mūsų pajūryje kartojasi kasmet. Kuo ypatingi šie gležni, permatomi jūros gyventojai ir kokį vaidmenį jie atlieka Baltijos ekosistemoje? Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos sk. vedėju Saulium Karalium.Ved. Ignas Andriukevičius.

Baltijos pakrantėje poilsiautojus stebina medūzų gausa – kai kur jų tiek, kad braidant ar maudantis sunku neprisiliesti, nors toks sezoninis reiškinys mūsų pajūryje kartojasi kasmet. Kuo ypatingi šie gležni, permatomi jūros gyventojai ir kokį vaidmenį jie atlieka Baltijos ekosistemoje?Bėgti, šokti ar išbandyti banglentę – aktyvaus laisvalaikio galimybių ieško ir judėjimo negalią turintys žmonės, tačiau vien noro ne visada pakanka. Labiausiai trūksta grupinių užsiėmimų, kuriuose būtų galima sportuoti kartu ir susirasti bendraminčių. Rugsėjo 4-ąją Vilniuje vyksianti „Draugų ir sporto šventė“ kvies sportuoti drauge ir primins, kad judėjimas – ne tik sveikata, bet ir savarankiškumas bei draugystės.Rugsėjis vairuotojams – tarsi kasmetinis išbandymas: po vasaros į gatves grįžta gerokai didesni eismo dalyvių srautai, o kartu – situacijos, kuriose vairuotojams reikia kur kas daugiau kantrybės. Kokias klaidas vairuotojai kelyje daro dažniausiai ir kaip to išvengti?Studentė Vykintė Trakšelytė savo iš Prūsijos kilusios giminės istoriją nusprendė papasakoti per mados kolekciją „Gintus“. Ją galima aplankyti Tauragės pilyje. Vykintė atrado, kad kai kurie jos giminaičiai segėdavo paukščio segę. Tuo tarpu giminės moterys mėgo siūtis išskirtinius sijonus.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ruduo ne tik naujų mokslų metų, bet daliai ir naujo darbo pradžia. Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui ir padaryti gerą įspūdį potencialiam darbdaviui? Pokalbis su „Acme grupės“ atrankų partnere Indre Girdzijauskiene ir Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblyte.Ved. Darius Matas.

Kultūra, politika, ekonomika - kas sieja Lietuvą ir Vokietiją? Tai aiškinsis naujos laidos Vilnius-Berlynas autorės: televizijos ir radijo laidų kūrėja Rita Naujokaitytė ir istorikė, visuomenininkė Rūta Matimaitytė.Vilniuje jau penktą kartą organizuojama tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“. Tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas didžiausių visoje Šiaurės Europoje, kuris šiemet vilniečius bei miesto svečius kviečia susitikti prie bendro stalo – pažinti sostinėje gyvenančius skirtingų kultūrų žmones, jų tradicijas, kalbas, muziką ir skonius.Ruduo ne tik naujų mokslų metų, bet daliai ir naujo darbo pradžia. Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui ir padaryti gerą įspūdį potencialiam darbdaviui?Lietuvos paštas pradeda partnerystę su Lietuvos policija ir prisijungia prie visuomenės informavimo kampanijos prieš sukčius „Padėk ragelį“. Informacija, kaip apsisaugoti nuo sukčių pinklių, gyventojus pasieks per LP EXPRESS paštomatų ekranus, Lietuvos pašto socialinių tinklų kanalus ir skrajutes Lietuvos pašto skyriuose.Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą Lietuvoje. KaLtinėnų miestelyje, Šilalės rajone, įsikūręs Dvasingumo parkas. Jame įrengtos Tremtinių Kalvarijos, Mergelės Marijos lurdas, o greta skulptūrų stovi vienas aukščiausių kryžių mūsų šalyje.Ved. Darius Matas.

Nemažai vyrų į specialistus kreipiasi tik tada, kai problemos tampa sunkiai pakeliamos. Santykių krizė, skyrybos, vienatvė, priklausomybės, finansinės problemos ar net mintys apie savižudybę: su tokiais sunkumais susiduriantys vyrai neretai bando viską išspręsti patys. Kaip paprašyti pagalbos? Apie tai – VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras vykdantysis direktorius Darius Docius.

Vasarą kelionė į Kuršių neriją daugeliui prasideda ne nuo paplūdimio ar poilsio, o nuo laukimo prie perkėlos. Vienomis dienomis į Smiltynę žmonės keliasi sklandžiai, kitomis – eilės nusidriekia taip, kad kantrybės prireikia dar neprasidėjus atostogoms. Šis sezonas ir vėl parodė, kiek daug priklauso nuo to, kaip veikia Smiltynės perkėla – kiek žmonių ir automobilių ji gali aptarnauti, kiek reisų atlikti ir kaip pasiruošusi toms dienoms, kai į Kuršių neriją vienu metu pajuda tūkstančiai žmonių. Kaip vyksta darbas tomis dienomis, kai atrodo, kad į Smiltynę važiuoja visa Lietuva?Kai lietuviai planuoja vasaros poilsį prie jūros, dažniausiai mintyse iškyla Palanga arba Nida. O kur šiame žemėlapyje yra Klaipėda? Juk tai miestas prie jūros, turintis Smiltynę, Melnragę, Girulius, senamiestį, kultūrą, muziejus, restoranus ir visą didmiesčio infrastruktūrą. Tačiau ar Klaipėda žmonėms yra atostogų miestas, ar vis dar labiau vieta, į kurią užsukama pakeliui į Nidą, Palangą ar keltą?Apie vyrų emocinę sveikatą ir pagalbą kalbame vis dažniau, tačiau vis dar nemažai vyrų į specialistus kreipiasi tik tada, kai problemos tampa sunkiai pakeliamos. Santykių krizės, skyrybos, vienatvė, priklausomybės, finansiniai sunkumai ar net mintys apie savižudybę – su tokiais išgyvenimais susiduriantys vyrai neretai bando viską išspręsti patys. Tačiau ar vyrams šiandien lengviau paprašyti pagalbos? Dėl ko jie dažniausiai kreipiasi ir ar tokių kreipimųsi daugėja?Viename garsiausių pasaulio universitetų - Jungtinės Karalystės Kembridžo universitete - ketinama steigti Lietuvos studijų profesūrą. Tai būtų nuolatinė pareigybė, skirta Lietuvos studijoms. Tikimasi, kad jos atsiradimas gilintų supratimą apie Lietuvą visame pasaulyje, paskatintų daugiau mokslinių tyrimų.Ved. Paulius Selezniovas

Šią savaitę, rugsėjo 2-ąją sukanka 35 metai, kai Jungtinės Valstijos pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos laisvės klausimą Amerikos lietuviai Vašingtone kėlė dar gerokai iki Kovo 11-osios, o prasidėjus Atgimimui tapo svarbiu tiltu tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų – skleidė informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje, mezgė ryšius su Jungtinių Valstijų politikais ir pareigūnais, telkė organizacijas ir spaudė Vašingtoną paremti Lietuvos nepriklausomybę.Kiek Amerikos lietuvių veikla prisidėjo prie Jungtinių Valstijų sprendimo pripažinti Lietuvą ir kada jų dešimtmečius keltą Lietuvos laisvės klausimą Vašingtonas pradėjo iš tiesų girdėti?Apie tai – ambasadorė Gintė Damušytė, gimusi ir augusi Jungtinėse Valstijose, 12 metų vadovavusia Lietuvių informacijos centrui Niujorke, Šaltojo karo ir Atgimimo metais kėlusia Lietuvos laisvės bylą JAV, o vėliau 30 metų dirbusia Lietuvos diplomatinėje tarnyboje; ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis – Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys, vienas „Sąjūdžio žinių“ leidėjų, dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Jungtinėse Valstijose pristačiusiu Sąjūdžio veiklą ir mezgusiu ryšius su Jungtinių Valstijų pareigūnais.

Palangoje Pirožniko pavardė su gelbėtojais siejama jau ne vieną dešimtmetį. Gelbėjimo tarnybai vadovauja Jonas Pirožnikas, o jo sūnus Kajus, gelbėtojų poste pradėjęs dirbti dar paauglys, šiandien yra tarnybos vadovo pavaduotojas. Tačiau šią vasarą Kajus pasirinko ir kitokį būdą kalbėti apie saugumą – socialiniuose tinkluose pats filmuoja taisyklių nepaisančius poilsiautojus, juos perspėja, rodo pavojingas situacijas. Kodėl gelbėtojo darbe prireikė kameros ir kiek Kajus Pirožnikas šiandien seka tėvo pėdomis, o kiek jau kuria savąją gelbėtojo tapatybę?Ved. Rūta Kupetytė

Palangoje Pirožniko pavardė su gelbėtojais siejama jau ne vieną dešimtmetį. Gelbėjimo tarnybai vadovauja Jonas Pirožnikas, o jo sūnus Kajus, gelbėtojų poste pradėjęs dirbti dar paauglys, šiandien yra tarnybos vadovo pavaduotojas. Tačiau šią vasarą Kajus pasirinko ir kitokį būdą kalbėti apie saugumą – socialiniuose tinkluose pats filmuoja taisyklių nepaisančius poilsiautojus, juos perspėja, rodo pavojingas situacijas. Kodėl gelbėtojo darbe prireikė kameros ir kiek Kajus Pirožnikas šiandien seka tėvo pėdomis, o kiek jau kuria savąją gelbėtojo tapatybę?LRT pradeda naują sezoną, naujienų žada televizija, portalas ir trys radijo stotys.Šią savaitę sukanka 35 metai, kai Jungtinės Valstijos pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos laisvės klausimą Amerikos lietuviai Vašingtone kėlė dar gerokai iki Kovo 11-osios, o prasidėjus Atgimimui tapo svarbiu tiltu tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų – skleidė informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje, mezgė ryšius su Jungtinių Valstijų politikais ir pareigūnais, telkė organizacijas ir spaudė Vašingtoną paremti Lietuvos nepriklausomybę.Ved. Rūta Kupetytė

Dėl audros netekus elektros ir vandens, žmonės vieni kitiems padėjo, kaip tik išmanė. Štai Kazlų Rūdoje po koncerto užsilikęs galingas elektros generatorius kelias dienas keliavo per ūkius ir aparatams padėjo pamelžti šimtus karvių. O Rokiškio rajono Salų dvaras miestelio žmonėms tapo tikrų tikriausia prieglauda – čia jie galėjo šaldiklyje susidėti maisto produktus, įsikrauti telefonus ir nusiprausti pašildytu ežero vandeniu. Kokios pagalbos Jūs sulaukėte šiomis dienomis arba kaip Jūs padėjote kitiems žmonėms?

Vienas kino kūrėjas siūlo kino teatrams nurodyti ne tik seanso, bet ir paties filmo pradžios laiką. Jis piktinasi, kad, atėjęs žiūrėti filmo, dar yra priverstas iki 20 minučių žiūrėti komercinę reklamą ir filmo anonsus. Apie tai kalba kino kūrėjas ir sportininkas Meinardas Valkevičius, „Apollo Kino“ programos vadovas Vainius Eiva ir „Multikino“ vykdantysis vadovas Raimundas Bilinskas.

Dėl audros netekus elektros ir vandens, žmonės vieni kitiems padėjo, kaip tik išmanė. Štai Kazlų Rūdoje po koncerto užsilikęs galingas elektros generatorius kelias dienas keliavo per ūkius ir aparatams padėjo pamelžti šimtus karvių. O Rokiškio rajono Salų dvaras miestelio žmonėms tapo tikrų tikriausia prieglauda – čia jie galėjo šaldiklyje susidėti maisto produktus, įsikrauti telefonus ir nusiprausti pašildytu ežero vandeniu.Lietuvą vis dažniau užklumpant permainingiems orams – dideliems karščiams vasarą ir dideliems šalčiams žiemą (arba ne tik žiemą), specialistai sako, kad dalį diskomforto galima pašalinti dar įsirengiant ar atnaujinant savo būstą. Kiek atsižvelgiate į besikeičiantį klimatą, įsirengdami ar atnaujindami savo būstą?Kino kūrėjas Meinardas Valkevičius siūlo kino teatrams nurodyti ne tik seanso, bet ir paties filmo pradžios laiką. Jis piktinasi, kad, atėjęs žiūrėti filmo, dar yra priverstas iki 20 minučių žiūrėti komercinę reklamą ir filmo anonsus. Ar pritartumėte tokiai idėjai?Vilniuje gyvenę Rūta ir Robertas Starkowskiai įsikūrė prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia puoselėja vandens sporto centrą. Kaip viskas sekėsi nuo pirmųjų apsilankymų Ventėje?Ved. Edvardas Kubilius

Šeštadienį Lietuvą talžiusi stipri pakenkė ir sodams bei gėlynams. Kaip įvertinti žalą ir nuo ko pradėti tvarkyti vėjo nuniokotą aplinką? Pokalbis su agronomu, kraštovaizdžio specialistu, laidos „Sodininko kalendorius“ vedėju Tautvydu Gursku.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvių kalbos instituto vadovas dr. Darius Ivoška – apie konkursą „Mano lietuviškiausias žodis“ ir lietuvių kalbos pokyčius.Ved. Ignas Andriukevičius

Rytoj į sostinę sugrįžta tarptautinė Vilniaus mados savaitė „Vilnius Fashion Week“. Įvairiose miesto erdvėse vyks Lietuvos ir užsienio dizainerių kolekcijų pristatymai, tvarios mados renginiai, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos. Kuo šiųmetė mados savaitė išsiskirs ir ar Vilnius jau gali vadintis ryškiu tašku Europos mados žemėlapyje?Vis dar vyksta Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kalbos draugijos konkursas „Mano lietuviškiausias žodis“. Juo norima paskatinti visuomenę domėtis lietuvių kalba, stiprinti kalbinę savimonę, atkreipti dėmesį į šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančias kalbines tendencijas. Dalyviai turi dar mėnesį, skirtą atskleisti savo individualų santykį su lietuvių kalba.Šeštadienį Lietuvą talžiusi stipri audra vartė medžius, laužė šakas ir niokojo gyventojų turtą, sodus bei gėlynus. Nors pirmiausia šalinami didžiausi padariniai, atkuriamas elektros tiekimas, svarbu tinkamai pasirūpinti ir pažeistais augalais. Kaip įvertinti žalą ir nuo ko pradėti tvarkyti vėjo nuniokotą aplinką – pokalbis su agronomu, kraštovaizdžio specialistu, laidos „Sodininko kalendorius“ vedėju. Tautvydu Gursku.Penktadienį Vilniuje prasideda diskusijų festivalis „Būtent!“, kuriame į pokalbius svarbiausiais visuomenei klausimais kvies ir LRT žurnalistai. Bus diskutuojama apie naujienų poveikį mūsų savijautai, karo technologijas, klimato kaitą, kultūrą, politinę atsakomybę, dezinformaciją, regioninę žiniasklaidą ir kitas aktualijas. Visą LRT šimtmečio erdvės programą jungs pagrindinė tema – žurnalistika krizių laikotarpiu.Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Besilankantiems Kelmės rajone gidai rekomenduoja užsukti ir į KražiUs. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias KrAžių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vilniuje pradėjus veikti naujai „Judu“ programėlei, vienoje vietoje sujungiančiai viešojo transporto bilietų įsigijimą, automobilių parkavimo apmokėjimą ir kelionių planavimą, senųjų aplikacijų bus atsisakoma. Išsamiau – „Judu“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.Ved. Darius Matas

Saugant Kuršių neriją ir Didįjį barjerinį rifą Australijoje kyla labai panašių problemų. Kaip apsaugoti unikalią gamtą, nekliudant vietos gyventojams, nagrinėja Klaipėdos universiteto politikos mokslų doktorantė Eglė Stonkė.Lietuviai muziejuose pasigenda pasakojimų – jų perteikimui muziejai vis drąsiau pasitelkia Dirbtinį intelektą.Nuo šių metų pradžios ne gyvybės draudimo sutartims taikomas naujas 10 proc. saugumo įnašo mokestis, skaičiuojamas nuo draudimo įmokų. Surinktos saugumo įnašo lėšos nebus draudimo bendrovės pajamos – jos bus pervedamos į Valstybės gynybos fondą, iš kurio finansuojamos krašto apsaugos ir gynybos išlaidos. Tačiau dalis gyventojų teiraujasi, ar gali draudikai vienašališkai primesti politinio pobūdžio rizikos draudimą vartotojui?Vilniuje pradėjus veikti naujai „Judu“ programėlei, vienoje vietoje sujungiančiai viešojo transporto bilietų įsigijimą, automobilių parkavimo apmokėjimą ir kelionių planavimą, senųjų aplikacijų bus atsisakoma.Pakruojyje 5 metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Dvi savaites Petrašiūnų dolomito karjere iš trapios uolienos menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves.Ved. Darius Matas

Šeštadienio vėjas ne tik pridarė nuostolių, bet ir suteikė galimybę pagerinti rekordą. Simonas Jeršovas pagerino visų Baltijos šalių rekordą – su jėgos aitvaru šuolio metu pakilo į 33.4 metrų aukštį. Laidoje – pokalbis su juo.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, kuris atkreipia dėmesį į vaikų fotografijų ir vaizdo įrašų viešinimą darželių bei mokyklų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Jis rašo: „Prasidedant naujiems mokslo metams, tėvai dažnai pasirašo įvairius sutikimus dėl vaikų asmens duomenų ir atvaizdo naudojimo, tačiau ne visada įvertina, kur ir kokiu mastu vaiko nuotraukos gali būti viešinamos“.Komentuoja teisininkė Guoda Šileikytė ir Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

Tarptautinėje geografijos olimpiadoje Lietuva apgynė pasaulio čempionės titulą ir šalių reitinge užėmė pirmąją vietą. Lietuvos mokiniai namo parsivežė du aukso ir du sidabro medalius. Šia tema LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su aukso medalį pelniusiu Vilniaus licėjaus moksleiviu Luku Petriku, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentu Rytu Šalna ir LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovu Gediminu Beresnevičiumi.

arptautinėje geografijos olimpiadoje Lietuva apgynė pasaulio čempionės titulą ir šalių reitinge užėmė pirmąją vietą. Lietuvos mokiniai namo parsivežė du aukso ir du sidabro medalius. Apie olimpiadą pasakoja aukso medalį pelnęs Vilniaus licėjaus moksleivis Lukas Petrikas, vienas iš Lietuvos komandos vadovų, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna, LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius.„Caritas“ Lietuvoje mini 100 metų. Pokalbis apie šios organizacijos ištakas ir dabartinius darbus. Studijoje Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovė Audronė Kairienė ir Lietuvos „Carito“ Tarybos pirmininkas, Kauno arkivyskupijos „Carito“ vadovas, diakonas Arūnas Kučikas.Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris atkreipia dėmesį į vaikų fotografijų ir vaizdo įrašų viešinimą darželių bei mokyklų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Jis rašo: „prasidedant naujiems mokslo metams, tėvai dažnai pasirašo įvairius sutikimus dėl vaikų asmens duomenų ir atvaizdo naudojimo, tačiau ne visada įvertina, kur ir kokiu mastu vaiko nuotraukos gali būti viešinamos“. Apie tai diskutuoja Walles asocijuota partnerė, teisininkė Guoda Šileikytė ir Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.Šeštadienio vėjas ne tik pridarė nuostolių, bet ir suteikė galimybę pagerinti rekordą. Simonas Jeršovas pagerino visų Baltijos šalių rekordą – su jėgos aitvaru šuolio metu pakilo į 33.4 metrų aukštį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paauglių priklausomybės: kokia prevencija veikia labiausiai ir kas svarbiausia, norint padėti narkotikus ar kitas medžiagas vartojantiems jauniems žmonėms? Kaip specialistai dirba su jaunuoliais iš socialinės rizikos aplinkų? Laidoje „10-12“ – priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė, socialinė gatvės darbuotoja Ugnė Katarskė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Populiarėja karšto oro gruzdintuvės, kuriose gaminti patiekalai būna traškia plutele naudojant mažai aliejaus arba visai be jo. Kas vyksta karšto oro gruzdintuvėse maisto gaminimo metu? Ar jos kelia papildomų rizikų sveikatai? Ar ilgainiui nebekepsime aliejuje? Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Benas Gabrielis Urbonavičius ir kulinarinių knygų autorė Nida Degutienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiuolaikinių miestų statytojams rekomenduojamos naujos betono rūšys. Vilnius Tech mokslininkai kuria biologinį, arba gyvastingą betoną. Ant jo gali augti samanos, dumbliai, bakterijos ir grybeliai. Tokia medžiaga, rodo tyrimai, mažina temperatūrą miestuose ir CO2, sulaiko smulkias daleles. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilnius Tech Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiuolaikinių miestų statytojams rekomenduojamas biologinis betonas – medžiaga, kuri padeda mažinti anglies dvideginio (CO₂) išmetimą ir gerinti miestų mikroklimatą. Biologinį, arba gyvastingą betoną sėkmingai kuria Vilnius Tech mokslininkai.Populiarėja karšto oro gruzdintuvės, kuriose gaminti patiekalai būna traškia plutele naudojant mažai aliejaus arba visai be jo. Kas vyksta karšto oro gruzdintuvėse maisto gaminimo metu? Ar ilgainiui nebekepsime aliejuje?Paauglių priklausomybės: kas svarbiausia, norint padėti narkotikus ar kitas medžiagas vartojantiems jauniems žmonėms? Kaip specialistai dirba su jaunuoliais iš socialinės rizikos aplinkų?Interviu su atlaidų fotografe.Ved. Giedrė Čiužaitė