10–12

Kaip Ukrainos mokytojai dirba karo sąlygomis ir kaip jie moko Lietuvos mokytojus dirbti su karo siaubą patyrusiais Ukrainos vaikais? Plačiau apie tai kalba Odesos srities Velikodolinskės licėjaus istorijos mokytoja Nadija Hotsuliak, Odesos srities Černomorsko licėjaus matematikos mokytoja Inna Loboda ir Odesos srities Velikodolinsko gyvenvietės teritorinės bendruomenės švietimo skyriaus vadovė Valentina Čebanova.

Dar metų pradžioje kelininkai įspėjo, kad dėl vasarą gausiai tvarkomų pagrindinių kelių vairuotojai turėtų atidžiau planuoti savo laiką. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik 200 km automagistralinių ir magistralinių kelių. Ar tvarkomi pagrindiniai šalies keliai kaip nors koreguoja Jūsų kelionių planus?Išsamiau – „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kaip Ukrainos mokytojai dirba karo sąlygomis ir kaip jie moko Lietuvos mokytojus dirbti su karo siaubą patyrusiais Ukrainos vaikais? Trijų pedagogių iš Ukrainos pasakojimas.Dar metų pradžioje kelininkai įspėjo, kad dėl vasarą gausiai tvarkomų pagrindinių kelių vairuotojai turėtų atidžiau planuoti savo laiką. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik 200 km automagistralinių ir magistralinių kelių. Ar tvarkomi pagrindiniai šalies keliai kaip nors koreguoja kelionių planus?Į LRT GIRDI kreipėsi Kauno rajono gyventoja, kuri piktinasi, kad prie jos namų jau stovi 5 konteineriai. Žmonės juokauja, kad jų gyvenamoji teritorija jau atrodo kaip konteinerių miestelis ir klausia, ar visgi ne per daug jų.Interviu su Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlusiu ir vietos atmintį puoselėjančiu Romu Poteliūnu. Tarp sodyboje pagerbiamų žmonių - ir žinomas Lietuvoje muzikos atlikėjas.Ved. Edvardas Kubilius

Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad visiškai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau. Studijoje apie tai kalba psichologas Dainius Jakučionis bei „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime.Ved. Ignas Andriukevičius

Apie kibernetinius nusikaltimus girdime kone kas savaitę, todėl ieškome būdų apsisaugoti – kuriame sudėtingesnius slaptažodžius, naudojame papildomas saugumo priemones. Tačiau ar stiprus slaptažodis šiandien dar gali apsaugoti nuo vis sudėtingėjančių grėsmių? Apie tai kalba „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Evaldas Stonkus.

Apie kibernetinius nusikaltimus girdime kone kas savaitę, todėl ieškome būdų apsisaugoti – kuriame sudėtingesnius slaptažodžius, naudojame papildomas saugumo priemones. Tačiau ar stiprus slaptažodis šiandien dar gali apsaugoti nuo vis sudėtingėjančių grėsmių?Nuo rugsėjo mokiniai Lietuvoje galės rinktis ispanų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą. Kiek mokinių realiai turės tokią galimybę, jei kvalifikuotų mokytojų vis dar trūksta tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad pilnai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Gimė Gaudi 1852-aisiais būtent birželio 25 dieną. Kolegė Justė Luščinskytė pradeda pasakojimų ciklą, kuriame atskleis ne tik kūrėjo gyvenimo kelią, bet ir Ispanijos Katalonijos regiono kultūrinį bei istorinį peizažą, architektūrinius skirtumus, masinio turizmo iššūkius.Pirmojoje dalyje - dėmesys Antonio Gaudí asmenybei, jo biografijos lūžiams ir jį supantiems mitams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Anykščių rajone, Inkūnų kaime, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį.Ar žinote, kad netinkama apranga dalyje Europos kurortų jums gali užtraukti kelių šimtų eurų baudą? Kokių taisyklių svarbu paisyti, aptarsime su LRT RADIJO bendradarbiais Prancūzijoje, Italijoje ir Turkijoje.Dar pandemijos metu išryškėjusi tendencija dairytis atostogų būsto, pastaraisiais metais dar sustiprėjo. Pirkėjai ieško kokybiškų antrųjų namų prie jūros ar ežerų. Šoktelėjus kainoms Lietuvoje, vis daugiau tautiečių dairosi į Pietų Europą. Populiarios kryptys - Ispanija ir Kipras. Ką svarbu žinoti, renkantis namus šiose šalyse?Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja tikina, kad kiekvienas gali atrasti savo santykio su žirgais versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais.Ved. Darius Matas.

Laidoje – pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiu pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.

Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o dažna dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“) – joje sukneles, kurias planuota išmesti, prikėlė naujam gyvenimui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes. O kokia iš užsienio atvežamų uogų maistinė vertė? Laidoje „10-12“ – Ž. Morkvėnas ir KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kodėl Lietuvos vaikams nelengvai sekasi matematika? Atsakymų ieško Harvardo universitete besistažuojanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr.Monika Grigaliūnienė.Ar valgote iš kitų šalių atvežamas uogas? Ar jos maistine verte nusileidžia lietuviškoms? Kaip dalis tų uogų kitose šalyse auginama, ar nedaroma žala aplinkai? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes.Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o ji dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“), kurioje dėvėti darbužiai ir „nurašytos“ vestuvinės suknelės prisikelia naujam gyvenimui.Pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Dėl šios priežasties Lietuvoje sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Daugiau laidoje „10-12“ su projekto vadove, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesore Gražina Korvel, Vilniaus universiteto mokslininku ir projekto ekspertu Gediminu Navicku ir „Gooliver“ partnere Rasa Stupakovaite.Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Ką rodo mokslininkų stebėjimai?Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atgabenama vis daugiau nusilpusių, sužeistų ar sergančių ruoniukų, o po gydymo ir slaugos jie grąžinami į natūralią aplinką. Jų keliones ir išgyvenimą mokslininkai stebi pasitelkdami palydovinius siųstuvus.Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose vis dar dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – iki šiol trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – 10 tūkstančių valandų lietuvių kalbos įrašų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto ir kitų kalbos technologijų plėtrai.Pedagogų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių švietimo sistemos problemų, tačiau programa „Renkuosi mokyti“ šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo – iš daugiau nei 300 kandidatų atrinkti 23 nauji dalyviai. Per 18 veiklos metų programa į mokyklas atvedė šimtus žmonių, pasirinkusių netikėtą profesinį posūkį. Kaip keitėsi pati programa ir žmonės, kurie pasirenka mokytojo kelią? Apie tai kalbėsimės su programos vadovu Artur Adam Markevič, būsima matematikos mokytoja Simona Damuliene ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Milda Šimoliūnaite, šiemet baigusia dvejų metų programą.

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Daugiau – knygos vertėjas Vincentas Klipčius ir Tomas Ganusauskas, Lietuvos teniso sąjungos komunikacijos vadovas ir knygos „Brodvėjaus Vitas“ leidybos iniciatorius.Ved. Ignas Andriukevičius

Keliautojas, tinklaraštininkas Algirdas Morkūnas yra aplankęs daugiau nei 100 šalių ir sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, nėra daug sušių ruošimo taisyklių, tačiau kai kurie europietiški sušių ruošimo sprendimai japonams neįprasti.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Vieni dirbtinio intelekto įrankius vadina grėsme visuomenės saugumui, kiti – didžiuliu burbulu, ryjančiu milžiniškus energetinius ir finansinius išteklius. Kodėl ši technologija šiandien atsiduria ir aukščiausio lygio politikų darbotvarkėje? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Aisčiu Raudžiu, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriumi ir „AAI Labs“ vadovu.

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Įprastai laiką matuojame sekundėmis, minutėmis ir valandomis. Tačiau pasaulyje egzistuoja laikrodžiai, kurie laiką skaičiuoja milijardinių sekundės dalių tikslumu. Be jų neveiktų navigacija, būtų neįmanomi tarptautiniai bankiniai pavedimai, sutriktų mobiliojo ryšio ir interneto tinklai. Lietuvoje veikia vieninteliai šalies atominiai laikrodžiai, saugomi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Dabar Europa žengia dar vieną žingsnį – siekia pažangiausius atominius ir optinius laikrodžius sujungti ne per palydovus, o šviesolaidžiais.Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Ypač tada, kai pagalbos reikia paaugliams, brolių ir seserų grupėms ar vaikams su negalia. Vienose savivaldybėse beveik visi krizę išgyvenantys vaikai randa vietą šeimoje, kitose – tik nedidelė dalis. Kas lemia šiuos skirtumus ir kodėl budinčių globotojų vaidmuo šiandien toks svarbus?Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami.

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Kelmickaitę prisiminusi Mildažytė: žmonių meilę reikia užsidirbti ir Zita ją užsidirboLaidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė prisimena muzikologę, LRT laidų vedėją ir kūrėją, LMTA docentę Zitą Kelmickaitė.

Marijus Žiedas: pirmą kartą išgirdęs įrašytą savo balsą nepažinau.LRT RADIJO studijoje – pokalbis su žinių vedėju Mariju Žiedu.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

„Reikia žemai nusilenkti tuometiniams inžinieriams ir jų mąstymui (...) Jie suvokė, kad tai istorinis įvykis ir reikia jį fiksuoti“ – apie 1926 m. įrašytos pirmosios radijo transliacijos įrašo svarbą sako LRT archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys, radijuje dirbantis nuo 1998-ųjų. Pasak Jono Korio, kad radijo garso archyvo evoliucija visada buvo glaudžiai susijusi su kintančiomis technologijomis.Ved. Darius Matas

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Birželio 11-oji – Oreivių diena! O 2026-ieji yra pirmieji metai, kai kalendoriuose oficialiai atsiranda Oreivių dienos įrašas.Naujausios apklausos rodo: kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais, tačiau paklausus, kokį užkandį rinktųsi, jei sprendimą lemtų ne aplinkybės, tik 15 proc. liktų prie jų. Beveik kas antras gyventojas pirmenybę teiktų vaisiams, beveik trečdalis – riešutams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo žurnalistas Vidas Mačiulis.

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo krepšininkas Valdemaras Chomičius.

Mirė Lietuvos legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Dalis maisto atliekas rūšiuojančių vilniečių sunkiai randa tam skirtų oranžinių maišelių. Kita tema - restorane prie pietų stalo - šuo: pažeidimas ar šeimininko teisė.Ved. Darius Matas.

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji yra viena iš judėjimo „Girių spiečius“ iniciatorių ir nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“, įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė

Vienas iš Pasaulinio Gailestingumo kongreso pranešėjų – buvęs Londono mafijos narys Johnas Pridmore, dabar pasauliui liudijantis savo atsivertimo istoriją. Kokiais keliais ateina tikėjimas? Pokalbyje dalyvauja Johnas Pridmore, kunigai Algirdas Toliatas ir Lukas Laniauskas, gyvenantis Klivlende, JAV.Ved. Rūta Kupetytė

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Apie Vilniuje vykstantį Pasaulinį Gailestingumo kongresą, jo idėją ir mastą – Arkivyskupas Gintaras Grušas, tikintysis iš Los Andželo Tadas Dabšys, viena iš kongreso organizatorių Živilė Matulevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė