Be kaukių

Kada prabilti muzikos kalba Pijui tapo lengviau nei žodžiais? Kokie iššūkiai laukia skirtingose scenose? Pokalbis su smuikininku Pijumi Česaičiu.Ved. Gerūta Griniūtė

Sunkiausias etapas Juozo Miltinio dramos teatre aktorei buvo tuomet, kai po premjeros neteko Ledi Makbet vaidmens spektaklyje „Makbetas“. Kodėl? Iki šiol nėra išsiaiškinusi, bet įtaria, kad kolega nenorėjo su ja vaidinti.Būtent dėl spektaklio „Makbetas“ šiuo metu skandale atsidūrusį Miltinio teatrą Ieva vadina savo kūrybos namais. Pasak aktorės, šis teatras „truputį mitologinis“, turintis magišką poskonį. Nors pastarąjį dešimtmetį įstaigą supurto įvairūs skandalai, kūrėja netiki Miltinio teatro prakeiksmu.Laidoje „Be kaukių“ Ieva Brikė pasakoja apie teatrą ištikusią komunikacijos krizę, kiekvieno išmoktas skirtingas pamokas, gražiausias ir sunkiausias akimirkas, patirtas Miltinio teatre, ir įvykusį sugrįžimą į dvasingumą.Ved. Indrė KaminckaitėArvydo Gudo nuotr.

Kokie keliai pianistę Jeleną Makarovą atvedė į Londoną? Kokia muzika skamba jos kasdienybėje ir kaip ji užsienio klausytojams pristato Lietuvos kompozitorių kūrybą?Ved. Gerūta Griniūtė

Pasak medijų raštingumo mokytojo Povilo Šklėriaus, kartais moksleivių gebėjimą atpažinti Rusijos dezinformaciją ir savarankiškai ją analizuoti nustelbia šeimoje vyraujanti nuomonė. „Stengiuosi su šeimos nuomone nekovoti“, – sako P. Šklėrius.Vilniaus Vyčio gimnazijos mokytojas, rašytojas P. Šklėrius pasakoja apie posūkį į mokyklą ir įvykusią ego mirtį, kitokį mokytojavimą nei pats patyrė būdamas moksleivis, ir nuo socialinių tinklų pavargusį jaunimą.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Man reikia adrenalino. Chaoso žmogus be jo gyventi negali. Adrenalinas ne todėl, kad man kyla grėsmė, bet adrenalinas susidoroti su visuomenės nuostatom, kartais su instituciniu spaudimu mūsų tikslinei grupei“, – apie tai, kas ją motyvuoja, kalba Nacionalinio socialinės integracijos instituto programos „Visi skirtingi – visi lygūs“ vadovė Inga Rancova.Pokalbis apie programos iniciatyvas, pažeidžiamų socialinių grupių integraciją, iššūkius ir tai, kaip įgyti šių žmonių pasitikėjimą.Ved. Ieva Radzevičiūtė

„Man įdomiausias žmogaus santykis su vandeniu, su upe“, – sako Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas, istorikas, mokslų daktaras Gediminas Kasparavičius, besidomintis ir tyrinėjantis Lietuvos upių bei upeivystės istoriją.Noras geriau pažinti upeivystę iš praktinės pusės paskatino istoriką patį išmokti valdyti laivą.Pokalbis apie Kauno istoriją, tyrimus ir domėjimosi sritis, taip pat apie išsamų Didžiojo Kauno potvynio – didžiausios stichinės nelaimės XX a. Lietuvoje – tyrimą.Ved. Donatas Šukelis

„Pastebiu, kad vyrai manęs bijo“, – sako projekte „Amžinai veikia“ vyrų psichinės sveikatos temą tyrinėjusi meno vadybininkė Rugilė Sabonytė. Anksčiau ji buvo aktorė, tačiau išsigando teatro pasaulio ir jame pastebėto psichologinio smurto. Sako esanti nepatogi, o teatrui, anot Rugilės, reikia patogių žmonių.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kokiu ritmu šiandien gyvena kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Valstijose einanti Akvilė Kavaliauskaitė?Ved. Gerūta Griniūtė

Mamos irgi yra laumės, teigia menininkė Ugnė Upė Lučiūna. Anksčiau laumių egzistavimą XXI a. nagrinėjusi menininkė dabar savo komiksuose vaizduoja įvairius motinystės veidus. Sūnelį Marcelijų su vyru Tomu auginanti Upė juokauja, kad kartais vyrui nepiktai pagrasina – jei suerzins, atsidurs komikse. Ugnė Upė Lučiūna laidoje pasakoja apie apie poreikį būti ne tik mama, bet ir kūrėja.Ved. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Kęstutis Žilionis

„Kurį laiką savęs be muzikos net nesuvokiau“, – pasakoja Vokietijoje gyvenanti smuikininkė Simona Venslovaitė. Jos kūrybinėje biografijoje be kitų faktų – ir darbas tokiuose įspūdinguose orkestruose kaip „Kremerata Baltica“, ar Leipcigo „Gewandhaus“. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie anksti paliktus namus, darbą su Donatu Katkumi, Gidonu Kremeriu ir Andriu Nelsonu, pirmą išmanųjį telefoną, gastrolių metų įsigytą Niujorke, ir kiek sėslesnį gyvenimą, kuriuo mėgaujasi dabar.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pokalbis su dailės istoriku, kampanologu dr. Gintautu Žalėnu apie Lietuvos ir pasaulio varpus, varpų apsaugos padėtį Lietuvoje, daug žinių reikalaujančią profesiją bei iš Lietuvos išvežtus varpus. Gintautas Žalėnas teigia, kad siekiant apsaugoti kai kuriuos varpus, jie buvo užkasti žemėje, tačiau norint juos atrasti reikia noro, pastangų ir investicijų, tačiau netikėtų atradimų kartais pasitaiko.Ved. Donatas Šukelis

„Mums patinka miškų tautos įvaizdis, nors statistika rodo, kad miško neturime daugiau nei vidutinė Europos tauta“, – sako Šimonių girios bendruomenės narė, visuomenininkė Simona Vaitkutė. Ji ragina žmones daugiau duoti miškui ir prisidėti prie jo išsaugojimo, pavyzdžiui, nuvykus grybauti neprisirinkti „bagažinės grybų“.Laidoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie apgaulingą lietuvių gamtos mylėtojų tapatybę, savo pačios santykį su mišku, kovą su ekologiniu nerimu bei Miško festivalį ir kitas iniciatyvas, padėjusias jį įveikti.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Tai buvo labai turiningas patylėjimas“, – prasmingą susitikimą su Rolandu Rastausku prisimena literatūrologas Saulius Vasiliauskas. Prieš dvejus metus mirusį rašytoją jis vieną naktį sutiko tuščiame, žiemiškame Vilniaus senamiestyje, šią akimirką apibūdina kaip itin kinematografišką kadrą.Laidoje „Be kaukių“ su rašytoju, literatūrologu ir Europos rašytojų tarybos valdybos nariu Sauliumi Vasiliausku kalbamės apie lietuviškos literatūros sklaidą užsienyje, mažųjų šalių literatūros problemas ir įkvepiančius pavyzdžius, tekstų galią politinių įtampų pasaulyje bei jo paties tapsmą rašytoju.Ved. Indrė Kaminckaitė

2025 m. į prestižinį britų radijo stoties „Classic FM“ kylančių žvaigždžių sąrašą buvo įtrauktas Londone gyvenantis lietuvių pianistas Kasparas Mikužis.Kasparas Lietuvą paliko būdamas vos šešiolikos. Per beveik dešimtmetį praleistą Londone spėjo ne tik įgyti naudingos patirties Karališkojoje muzikos akademijoje, bet ir debiutuoti prestižinėje „Wigmore Hall“ salėje, groti Londono mados savaitėje, susibičiuliauti su tarptautinio garso britų aktoriumi Ianu McKellenu, kurį kaip Gendalfą tikrai pažįsta „Žiedų valdovo“ gerbėjai, ar sudalyvauti vakarienėje su legendiniu dailininku Davidu Hockney. Šį sykį į Lietuvą iš Šilutės kilęs Kasparas grįžo su programa „Čiurlionio aidai“, per kurią su kolega naujai žvalgosi į šio menininko muziką.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su meno rinkos eksperte Ornela Ramašauskaite kalbame apie meną ir meno rinką arabų šalyse bei svarstome, kodėl dirbtinis intelektas gali įnešti daugiau skaidrumo meno rinkoje.Ved. Marius EidukonisGabijos Morkūnaitės nuotr.

„Ateina kažkokios abejonės ar kvailas noras įrodyti, kad esi vertas, gal net geresnis...“, – pasakoja aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius. Jis išduoda – vieną, kitą buvo išgirdęs replikų, kad yra nepotizmo vaikas, tačiau negali įrodyti priešingai.Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie klaidingus stereotipus apie augimą menininkų šeimoje, jos įdiegtą meilę gamtai, mokymąsi ilsėtis ir neseniai pasibaigusią kūrybinę rezidenciją Avinjono teatro festivalyje.Ved. Indrė Kaminckaitė

„10 metų iki išvykimo į Australiją pradėjau domėtis šia šalimi, tad atvažiavus į ją, man viskas jau buvo pažįstama“, – sako kadenciją Australijoje baigusio ambasadoriaus žmona, kulinarinių knygų autorė Nida Degutienė. Kuo ypatingos patirtys Australijoje ir kodėl Nida Australiją vadina šalimi, kurią turi aplankyti kiekvienas gurmanas?Ved. Marius Eidukonis

„Vėliau apsisuko lazda, jis buvo komisijoj „Mados klube“ ir man žodis į žodį tą patį pasakė“, – teigia dizaineris Raimedas Latvys, kadaise pasakęs, kad Juozas Statkvevičius „nieko naujo nebeparodo“.Po pergalės televizijos šou „Mados klubas“ Raimedas sako pastebėjęs, kad nebėra tik Z kartos dizaineris – jo kūryba domisi ir vyresni žmonės.Laidoje „Be kaukių“ Raimedas Latvys svarsto apie televizinius mados projektus, aršią dizainerių tarpusavio kritiką nedidelėje Lietuvos mados industrijoje ir pasakoja apie socialinių tinklų kultūros įkvėptą būsimąją kolekciją „Max Drama“ bei savo pasikeitusį santykį su socialiniais tinklais.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kodėl atlikėjams neužtenka vien akademinės scenos? Kuo dar ypatingi istoriniai Dubingiai? Kuri scenos pusė atneša daugiau pilnatvės? Kaip vienuose namuose sutelpa du menininkai Laidoje „Be kaukių“ vieši dainininkas, vokalo pedagogas ir Dubingių festivalio meno vadovas Eimantas Bešėnas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus universiteto kultūros istorijos ir antropologijos studentė Mūza Svetickaitė – apie kūrybą, pilietiškumą ir skambančią Uteną.Ved. Gerūta Griniūtė

Tomas S. Butkus neapibūdinamas vienu epitetu. Dar mokykloje pradėjęs kurti eilėraščius, įsteigė idėjų dirbtuves „Vario burnos“ ir čia leidžia išties unikalaus dizaino knygas. Baigė architektūros studijas ir apsigynė daktaro disertaciją, išleido ne vieną knygą apie urbanistiką. Taip pat Tomas yra naujadarų kūrėjas, pradėjęs leisti mažas knygeles Čiabukai, už kurias 2003 m. Londone Britų tarybos surengtame Tarptautiniame jaunųjų leidėjų konkurse pripažintas kaip vienas iš aštuonių kūrybiškiausių jaunųjų pasaulio leidėjų.Apie literatūrą, architektūrą, miestų kultūrą ir kaip neprarasti vaikiško, smalsaus žvilgsnio į pasaulį - pokalbis su Tomu Slombu Butkumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar muzikai profesionalai garsų pasaulyje vis dar gali rasti atokvėpį? Pokalbis su smuikininke, Vilniaus ansamblio NIKO nare, Lietuvos kamerinio orkestro muzike, Alantos muzikos festivalio kūrėja Dalia Simaška.Ved. Gerūta Griniūtė

„Galima sakyti – atostogauju“, – sako galerijos „Fojė“ Trakuose įkūrėja, restauratorė Edita Tamulyte. Pokalbis apie senojoje Trakų klebonijoje atidarytą galeriją, norą spėti surengti meno grandų parodas ir paveikslų restauraciją, kuri Editą Tamulytę lydėjo nuo vaikystės.Ved. Donatas Šukelis

Birželio pabaigoje tapytojas, muralistas Linas Kaziulionis galerijoje „Arka“ atidarė naują parodą „Susitarimų žaidimas“, kuriame tyrinėja golfą kaip galios erdvę. Linas – menininkas, kurio apdovanojimų kišenėje ir „Jaunojo tapytojo prizas“, ir geriausio Europos gatvės menininko vardas.Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie pavojus, tapant didžiules drobes, puošiančias daugybės Lietuvos ir ne tik Lietuvos miestų sienas, sąmokslo teorijas, kurias pašnekovas tyrinėja meno kūriniuose, kasdienybę pakeitusią dukrytę ir pilietinę poziciją, kylančią iš šeimos istorijos.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip lavinamas sinchroninio vertimo įgūdis? Kokie vertimai yra pareikalavę daugiausia pastangų? Kaip tekstus muzikoje girdi vertėjas Mantas Tamulevičius?Ved. Gerūta Griniūtė

„Mane nuo studijų laikų erzino paviršutiniškas požiūris į madą“ – sako VDA docentė, dizaino krypties meno doktorantė tinklaraščio „Antra oda“ autorė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė, menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydė. Pokalbis apie tai, kai mada gali būti suvokiama kaip socialinis reiškinys, apie mados tyrimus sociologine prasme, greitos mados ir drabužių etikečių įtaką vartotojams bei naują tyrimų ir kūrybos kryptį – „Poetikezę“.Ved. Donatas Šukelis

Kas yra gera kūrinio aranžuotė? Ką reiškia kurti su seserimi? Pokalbis su dainininku, aranžuotoju, „Vilnius Voices“ nariu Rimantu Žaldoku.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su tarpdisciplininio meno kūrėja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Rakauskaite apie gyvenimą ir kūrybą Anykščių rajone, gritišką požiūrį į senesnius savo kūrinius, šiuolaikinio meno reabilitaciją ir santykį su tėčio, vieno garsiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko, kūtyba.Ved. Donatas Šukelis

Kaip užčiuopti kūrybą? Kas geriausiai padeda atsiriboti nuo išorės triukšmo ir šiandienos diktuojamo tempo? Pokalbis su dainininke, dainų autore Barbora Matuzaite.Ved. Gerūta Griniūtė

„Tai mano odė jėgos aitvarų bendruomenei“, – apie knygą „Vėjyje“ sako sporto fotografė Aistė Ridikaitė. Laidoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie į knygą sugulusias jėgos aitvarų bendruomenės istorijas, gyvenimo būdą pakeitusį kaitavimą ir šiai „sektai“ priklausančius žmones ir moterų sporto fotografių patiriamus iššūkius.

Kaip režisierius, prodiuseris ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Čia – kinas“ apžvalgininkas Antanas Laurušas girdi kino filmus? Kokią įtaką jo gyvenime darė ir tebedaro senelio – kompozitoriaus Vytauto Laurušo kūryba?Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje „Be kaukių“ lankosi Rokas Grajauskas – sporto komentatorius, reperis ir improvizatorius, kurio veikloje dera krepšinis, muzika, humoras ir greita reakcija į tai, kas vyksta čia ir dabar. Pokalbyje – apie sporto komentatoriaus darbą, sceną, improvizaciją, kūrybą ir gebėjimą skirtinguose amplua išlikti savimi.Ved. Justė Luščinskytė

Pirmą koncertą smuikininkė Julija Andersson grojo praėjus vos porai mėnesių po sūnelio gimimo. Kūrybinės veiklos nusprendusi nestabdyti menininkė teigia, jog buvimo mama derinimas su kūrybine veikla atneša tikrąją pilnatvę. Kaip suderinti aktyvią koncertinę veiklą ir motinystę? Kokius naujus požiūrius į atlikimo meną jai atvėrė doktorantūros studijos? Ar skirtingas jausmas apima grojant mažo miestelio ir „Carnegie Hall“ scenose? Apie visą tai laidoje „Be kaukių“ kalbamės su smuikininke, meno daktare ir mama Julija Andersson.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl žmonės šimtmečius nori pasiekti viršukalnes? Kokia muzika skamba alpinisto Sauliaus Damulevičiaus kasdienybėje ir kelionėse į kalnus?Ved. Gerūta Griniūtė

Berlynas, Niujorkas, Londonas, Paryžius, Šanchajus... Menininkė Lina Lapelytė savo kūrybą pristato prestižiškiausiuose meno renginiuose ir erdvėse visame pasaulyje. Laidoje „Be kaukių“ Lina Lapelytė pasakoja apie namų sampratą, menininkės karjeros ir motinystės derinimo iššūkius, prestižinių meno renginių reputacijos krizę ir rudenį įvyksiančią parodą Vilniuje.

Aktorės Emilijos Latėnaitės veiklos pastaraisiais metais vilnija gerokai plačiau nei tik tradicinė teatro scena. Jos kūrybos maršrutuose – kelionės po Lietuvą su pačiais įvairiausiais projektais, teatro mokytojos vaidmuo dirbant su vaikais ir paaugliais, savanorystė kalėjime. Naujausias Emilijos amplua – festivalio organizatorė, kadangi kartu su broliu Baliu jie ėmėsi organizuoti Sartų teatro festivalį.Kokią Lietuvą Emilija pažįsta? Kokių įspūdžių ji parsivežė iš įspūdingos kelionės į Pietų Afrikos respubliką? Kodėl, jos teigimu, atskiro apdovanojimo verti Lietuvos bibliotekininkai ir kultūros centrų vadovai? Ir ar tikrai ji pamiršo, kad šiemet šventė apvalų jubiliejų?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokie muzikiniai skersvėjai šiuo metu siaučia Ramintos Naujanytės-Bjellės gyvenime? Apie kūrybą ir ką tik apgintą meno daktarės vardą – pokalbis su kūrėja.Ved. Gerūta Griniūtė

Teatro režisierius Adomas Juška šiandien ne tik kuria spektaklius, bet vis aktyviau pasirodo komedijos scenoje. Apie tai, kas patraukė į komediją, absurdiškus dalykus teatre ir visiškai nejuokingą naujausią savo spektaklį jis pasakoja laidoje „Be kaukių“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Pareigas pradeda eiti Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovė Gražina Michnevičiūtė. Pokalbis apie naujas atsakomybes, ilgą laiką Niujorke, einant Lietuvos kultūros atašė pareigas, vienuolika metų dirbant žurnalo „Moteris“ vyr. redaktore ir vaikystėje senelio įdiegtą meilę muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė

Ved. Indrė KaminckaitėBertos Bocullo-Kaziliūnės nuotr.

„Kuriantis žmogus, nesvarbu, ką jis kuria, jaučia prasmę“, - sako Sigita Balčiūnienė. Kartu su vyru Gintaru Rokiškio rajone stūksančiam Gačionių dvarui jie įpūtė naujos gyvybės – šiuo metu ten galima ne tik lankytis ekskursijose, pasigrožėti gamta, bet ir pamatyti parodas, kuriose eksponuojami darbai iš Gintaro ir Sigitos asmeninės kolekcijos, o taip pat – ir išgirsti klasikinės muzikos koncertus.Gegužę koncertų iniciatyvą – 430-iąjį dvaro koncertų sezoną pradėjo Kasparo Uinsko rečitalis, fortepijono rečitalių vasarą numatyti dar bent trys.Kokią istoriją Gačionių dvaras mena? Koks buvo jo likimas sovietmečiu? Kuo ypatingas jame įsikūręs fortepijonas? Kokie tolesni kultūriniai dvaro šeimininkų planai?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vos du sezonus gyvavusi improvizacijos laida „Pagauk kampą“ šiandien vadinama legendine. LRT 100-mečio proga kūrybinis šio projekto branduolys vėl susibūrė ir pristato specialią laidą. Su aktoriais Dalia Michelevičiūte, Ramūnu Rudoku ir Andriumi Žebrausku prisimename „Pagauk kampą“ laikus ir kalbamės apie po 20-ies metų įvykusio susibūrimo sukeltus jausmus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Garso režisierius, kompozitorius Justas Pilibaitis – dainingas ir labai muzikalus žmogus. Kiek kartų jis tapo laureatu legendinėje „Dainelėje“? Kas įkvepia dainuoti ir kurti šiandien? Pokalbis apie muziką ir radijo užkulisius.Ved. Gerūta Griniūtė

Astrobiologas ir turinio kūrėjas Aivaras Vilutis, ieškodamas savo kelio, padarė nemažai posūkių: nepavykus tapti aktoriumi, nusprendė pasibandyti komunikacijos moksluose ir tapo socialinių tinklų žvaigžde, galiausiai atrado mokslą. Šiandien jis įnykęs į mokslo populiarinimą – dėl to sulaukia ir kreivų mokslininkų žvilgsnių, ir komentarų, kad yra „papildų Malinauskas“. Laidoje „Be kaukių“ Aivaras pasakoja apie greitai dužusias svajones, mmirusią ir atgimusią veiklą socialiniuose tinkluose, kovą su dezinformacija apie sveikatingumą bei kosmoso ideologizavimą.Ved. Indrė KaminckaitėAsmeninio albumo nuotr.

„Mane kaip mokslininkę labiausiai stebina ar net piktina, kai politikai kalba neįsiklausę į turimus rezultatus“, – kalbėdama apie iš politikų tribūnų skambančius pasiūlymus demografinei krizei spręsti sako humanitarinių mokslų daktarė, sociologė Aida Savicka. Neseniai pasirodė jos kartu su kolege Rūta Žiliukaite parengta mokslo monografija „Pokyčių kartos Lietuvoje: vertybių kaitos perspektyva“, kurioje tyrinėjamas skirtingų Lietuvos kartų požiūris į laimę, vaikus, motinystę, religiją ir daugybę kitų temų. Kokiose srityse lietuviai išlieka konservatyviausi? Kaip keičiasi mūsų laimės samprata? Kaip kartų santykius mūsų regione nulėmė istorinis kontekstas? Atsakymai pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Savo ar savo šeimos herbą gali turėti ne tik kilmingi asmenys. Ką asmeninis herbas reiškia šiais laikais? Kodėl žmonėms svarbu sužinoti savo genealoginį medį? Pokalbis su Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentu Remigijumi Bimba – garsiu sportininku ir treneriu, tapusiu genealogijos tyrėju. Kuo genealogija įdomi ir įtraukianti – pasakoja Remigijus Bimba.Ved. Donatas Šukelis

Ar perkusiniai instrumentai gali būti melodingesni už smuiką ar fleitą? Kuo šiandien kvėpuoja klasikinės muzikos pasaulis? Pokalbis su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientu Jonu Mikeliūnu.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip gimsta filmas? Kiek jautriai žvelgiama į garsų meną? Kuo įdomus ir įtraukiantis televizijos pasaulis? Pokalbis su kino režisiere, televizijos laidų kūrėja Giedre Genevičiūte.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidos „Be kaukių“ viešnia – Lietuvoje gyvenanti japonė Rio Kajihara, socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Tinginėlė japonė“. Rio Kajihara savarankiškai išmoko lietuvių kalbą, o socialiniuose tinkluose talpina įvairius vaizdo įrašus apie Lietuvą ir lietuvių kalbą. Rio Kajihara ne tik tobulina lietuvių kalbos žinias, bet ir pati moko japonų kalbos.Ved. Donatas Šukelis

Knygos „Posthumanizmo amžius“ autorė, pianistė, kultūrologė Daiva Tamošaitytė. Pokalbis apie tai, kaip ateityje žmogus sugyvens su dirbtiniu intelektu?