Be kaukių

Pokalbis su tarpdisciplininio meno kūrėja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Rakauskaite apie gyvenimą ir kūrybą Anykščių rajone, gritišką požiūrį į senesnius savo kūrinius, šiuolaikinio meno reabilitaciją ir santykį su tėčio, vieno garsiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko, kūtyba.Ved. Donatas Šukelis

Kaip užčiuopti kūrybą? Kas geriausiai padeda atsiriboti nuo išorės triukšmo ir šiandienos diktuojamo tempo? Pokalbis su dainininke, dainų autore Barbora Matuzaite.Ved. Gerūta Griniūtė

„Tai mano odė jėgos aitvarų bendruomenei“, – apie knygą „Vėjyje“ sako sporto fotografė Aistė Ridikaitė. Laidoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie į knygą sugulusias jėgos aitvarų bendruomenės istorijas, gyvenimo būdą pakeitusį kaitavimą ir šiai „sektai“ priklausančius žmones ir moterų sporto fotografių patiriamus iššūkius.

Kaip režisierius, prodiuseris ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Čia – kinas“ apžvalgininkas Antanas Laurušas girdi kino filmus? Kokią įtaką jo gyvenime darė ir tebedaro senelio – kompozitoriaus Vytauto Laurušo kūryba?Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje „Be kaukių“ lankosi Rokas Grajauskas – sporto komentatorius, reperis ir improvizatorius, kurio veikloje dera krepšinis, muzika, humoras ir greita reakcija į tai, kas vyksta čia ir dabar. Pokalbyje – apie sporto komentatoriaus darbą, sceną, improvizaciją, kūrybą ir gebėjimą skirtinguose amplua išlikti savimi.Ved. Justė Luščinskytė

Pirmą koncertą smuikininkė Julija Andersson grojo praėjus vos porai mėnesių po sūnelio gimimo. Kūrybinės veiklos nusprendusi nestabdyti menininkė teigia, jog buvimo mama derinimas su kūrybine veikla atneša tikrąją pilnatvę. Kaip suderinti aktyvią koncertinę veiklą ir motinystę? Kokius naujus požiūrius į atlikimo meną jai atvėrė doktorantūros studijos? Ar skirtingas jausmas apima grojant mažo miestelio ir „Carnegie Hall“ scenose? Apie visą tai laidoje „Be kaukių“ kalbamės su smuikininke, meno daktare ir mama Julija Andersson.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl žmonės šimtmečius nori pasiekti viršukalnes? Kokia muzika skamba alpinisto Sauliaus Damulevičiaus kasdienybėje ir kelionėse į kalnus?Ved. Gerūta Griniūtė

Berlynas, Niujorkas, Londonas, Paryžius, Šanchajus... Menininkė Lina Lapelytė savo kūrybą pristato prestižiškiausiuose meno renginiuose ir erdvėse visame pasaulyje. Laidoje „Be kaukių“ Lina Lapelytė pasakoja apie namų sampratą, menininkės karjeros ir motinystės derinimo iššūkius, prestižinių meno renginių reputacijos krizę ir rudenį įvyksiančią parodą Vilniuje.

Aktorės Emilijos Latėnaitės veiklos pastaraisiais metais vilnija gerokai plačiau nei tik tradicinė teatro scena. Jos kūrybos maršrutuose – kelionės po Lietuvą su pačiais įvairiausiais projektais, teatro mokytojos vaidmuo dirbant su vaikais ir paaugliais, savanorystė kalėjime. Naujausias Emilijos amplua – festivalio organizatorė, kadangi kartu su broliu Baliu jie ėmėsi organizuoti Sartų teatro festivalį.Kokią Lietuvą Emilija pažįsta? Kokių įspūdžių ji parsivežė iš įspūdingos kelionės į Pietų Afrikos respubliką? Kodėl, jos teigimu, atskiro apdovanojimo verti Lietuvos bibliotekininkai ir kultūros centrų vadovai? Ir ar tikrai ji pamiršo, kad šiemet šventė apvalų jubiliejų?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokie muzikiniai skersvėjai šiuo metu siaučia Ramintos Naujanytės-Bjellės gyvenime? Apie kūrybą ir ką tik apgintą meno daktarės vardą – pokalbis su kūrėja.Ved. Gerūta Griniūtė

Teatro režisierius Adomas Juška šiandien ne tik kuria spektaklius, bet vis aktyviau pasirodo komedijos scenoje. Apie tai, kas patraukė į komediją, absurdiškus dalykus teatre ir visiškai nejuokingą naujausią savo spektaklį jis pasakoja laidoje „Be kaukių“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Pareigas pradeda eiti Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovė Gražina Michnevičiūtė. Pokalbis apie naujas atsakomybes, ilgą laiką Niujorke, einant Lietuvos kultūros atašė pareigas, vienuolika metų dirbant žurnalo „Moteris“ vyr. redaktore ir vaikystėje senelio įdiegtą meilę muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė

Ved. Indrė KaminckaitėBertos Bocullo-Kaziliūnės nuotr.

„Kuriantis žmogus, nesvarbu, ką jis kuria, jaučia prasmę“, - sako Sigita Balčiūnienė. Kartu su vyru Gintaru Rokiškio rajone stūksančiam Gačionių dvarui jie įpūtė naujos gyvybės – šiuo metu ten galima ne tik lankytis ekskursijose, pasigrožėti gamta, bet ir pamatyti parodas, kuriose eksponuojami darbai iš Gintaro ir Sigitos asmeninės kolekcijos, o taip pat – ir išgirsti klasikinės muzikos koncertus.Gegužę koncertų iniciatyvą – 430-iąjį dvaro koncertų sezoną pradėjo Kasparo Uinsko rečitalis, fortepijono rečitalių vasarą numatyti dar bent trys.Kokią istoriją Gačionių dvaras mena? Koks buvo jo likimas sovietmečiu? Kuo ypatingas jame įsikūręs fortepijonas? Kokie tolesni kultūriniai dvaro šeimininkų planai?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vos du sezonus gyvavusi improvizacijos laida „Pagauk kampą“ šiandien vadinama legendine. LRT 100-mečio proga kūrybinis šio projekto branduolys vėl susibūrė ir pristato specialią laidą. Su aktoriais Dalia Michelevičiūte, Ramūnu Rudoku ir Andriumi Žebrausku prisimename „Pagauk kampą“ laikus ir kalbamės apie po 20-ies metų įvykusio susibūrimo sukeltus jausmus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Garso režisierius, kompozitorius Justas Pilibaitis – dainingas ir labai muzikalus žmogus. Kiek kartų jis tapo laureatu legendinėje „Dainelėje“? Kas įkvepia dainuoti ir kurti šiandien? Pokalbis apie muziką ir radijo užkulisius.Ved. Gerūta Griniūtė

Astrobiologas ir turinio kūrėjas Aivaras Vilutis, ieškodamas savo kelio, padarė nemažai posūkių: nepavykus tapti aktoriumi, nusprendė pasibandyti komunikacijos moksluose ir tapo socialinių tinklų žvaigžde, galiausiai atrado mokslą. Šiandien jis įnykęs į mokslo populiarinimą – dėl to sulaukia ir kreivų mokslininkų žvilgsnių, ir komentarų, kad yra „papildų Malinauskas“. Laidoje „Be kaukių“ Aivaras pasakoja apie greitai dužusias svajones, mmirusią ir atgimusią veiklą socialiniuose tinkluose, kovą su dezinformacija apie sveikatingumą bei kosmoso ideologizavimą.Ved. Indrė KaminckaitėAsmeninio albumo nuotr.

„Mane kaip mokslininkę labiausiai stebina ar net piktina, kai politikai kalba neįsiklausę į turimus rezultatus“, – kalbėdama apie iš politikų tribūnų skambančius pasiūlymus demografinei krizei spręsti sako humanitarinių mokslų daktarė, sociologė Aida Savicka. Neseniai pasirodė jos kartu su kolege Rūta Žiliukaite parengta mokslo monografija „Pokyčių kartos Lietuvoje: vertybių kaitos perspektyva“, kurioje tyrinėjamas skirtingų Lietuvos kartų požiūris į laimę, vaikus, motinystę, religiją ir daugybę kitų temų. Kokiose srityse lietuviai išlieka konservatyviausi? Kaip keičiasi mūsų laimės samprata? Kaip kartų santykius mūsų regione nulėmė istorinis kontekstas? Atsakymai pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Savo ar savo šeimos herbą gali turėti ne tik kilmingi asmenys. Ką asmeninis herbas reiškia šiais laikais? Kodėl žmonėms svarbu sužinoti savo genealoginį medį? Pokalbis su Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentu Remigijumi Bimba – garsiu sportininku ir treneriu, tapusiu genealogijos tyrėju. Kuo genealogija įdomi ir įtraukianti – pasakoja Remigijus Bimba.Ved. Donatas Šukelis

Ar perkusiniai instrumentai gali būti melodingesni už smuiką ar fleitą? Kuo šiandien kvėpuoja klasikinės muzikos pasaulis? Pokalbis su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientu Jonu Mikeliūnu.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip gimsta filmas? Kiek jautriai žvelgiama į garsų meną? Kuo įdomus ir įtraukiantis televizijos pasaulis? Pokalbis su kino režisiere, televizijos laidų kūrėja Giedre Genevičiūte.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidos „Be kaukių“ viešnia – Lietuvoje gyvenanti japonė Rio Kajihara, socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Tinginėlė japonė“. Rio Kajihara savarankiškai išmoko lietuvių kalbą, o socialiniuose tinkluose talpina įvairius vaizdo įrašus apie Lietuvą ir lietuvių kalbą. Rio Kajihara ne tik tobulina lietuvių kalbos žinias, bet ir pati moko japonų kalbos.Ved. Donatas Šukelis

Knygos „Posthumanizmo amžius“ autorė, pianistė, kultūrologė Daiva Tamošaitytė. Pokalbis apie tai, kaip ateityje žmogus sugyvens su dirbtiniu intelektu?

Laidoje svečiuojasi psichologijos mokslų daktarė, folkloro atlikėja ir etnoterapijos praktikė Austėja Agnietė Čepulienė, kuri savo veikloje nagrinėja jungtis tarp lietuvių liaudies dainų ir psichologijos mokslo. Pokalbis apie lietuvių liaudies dainų įtaką žmogaus psichologinei būsenai ir jausmams, dainose užkoduotus simbolius ir prasmes bei etnoterapiją.Ved. Donatas Šukelis

Kodėl chorinė muzika tokia paveiki ir kuo ji žavi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mišraus choro vadovą Jaunių Šakalį?Ved. Gerūta Griniūtė

Kodėl kino pasaulis kartais įdomesnis už tą, kuriame gyvename kasdien? Kaip kinta mūsų santykis su kinožu? pokalbis su kino kuratore, kinotyrininke, kino kritike Mante Valiūnaite.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su tapytoju ir muzikantu Mantu Daujotu, kuris ne tik tapo, bet ir groja skirtingais muzikos instrumentais dvejose skirtingose muzikos grupėse – „Arklio galia“, „Abudu“ bei vykdo savo solo projektą „Daujotas“. Pokalbis apie įkvėpimą kurti muziką ir tapyti, tėvų tapytojų įtaką profesiniam pasirinkimui bei pastebimus kasdieniškus vaizdus, tampančiais paveikslų siužetais.Ved. Donatas Šukelis

Su virtualios realybės patirčių „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ kūrėju Vitalijumi Žuku kalbame apie jau dešimtmetį siekiančius darbus su M.K.Čiurlionio kūryba, apie netrukus pasirodysiantį ir trečiąjį filmą, kuriame dėmesys bus skiriamas ciklui „Zodiakas“. Kartu su pašnekovu aptariame ir ką ateityje galės ir jau gali virtualios realybės patirtys.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su architektūros istoriku dr. Vaidu Petruliu apie architektūros istoriją, idėjas, kurios žavi tyrinėjant architektūrą, bei visuomenės santykį su architektūra bei paveldu.Ved. Donatas Šukelis

Apie kūrybą ir „Genealoginės deformacijos“ kelią į Nacionalinę portretų galeriją Londone – su broliais Algirdu ir Remigijumi Gataveckais.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su menininke, vietokūros dizainere ir parodų kuratore Julija Janus apie tai, kas yra vietokūros dizainas, kokiais sprendimais jis gali būti pritaikomas, bei apie domėjimąsi Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, virstančia įvairiais dizaino sprendimais.Ved. Donatas Šukelis

Gegužės 18-oji Tarptautinė muziejų diena. Su kokiais iššūkiais susiduria Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius Ramojus Kraujelis, rūpindamasis viena iš keturių istorinių Lietuvos sostinių?Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su tapytoja Egle Ridikaite apie tai naujausią tapytojos parodą „Nuėmimai“, kurios idėją padiktavo po dirbtuvės langais archeologų atidengti Vilniaus Didžiosios sinagogos grindų fragmentai. Menininkė atskleidžią ką suteikia didelis formatas ir kaip vyksta didelio formato drobių kūrybinis procesas.Ved. Donatas Šukelis

Kodėl pianistė Emilija Šoriūtė, šiandien baigianti Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir jau įstojusi į tris užsienio aukštąsias prestižines mokyklas, baletą iškeitė į muziką?Ved. Gerūta Griniūtė

Laidos viešnia – aktorė, teatro „Arbatvakariai“ įkūrėja Eglė Tulevičiūtė. Pokalbis apie namų teatro tradiciją, kitokį teatrą ir artimesnį santykį su žiūrovu, spektaklių metu įkūnijamas istorines asmenybes bei kitą svarbią Eglės Tulevičiūtės veiklą – filmų garsinimą.Ved. Donatas Šukelis

„Klaidinga manyti, kad rašymas turi tarnauti kokia nors idėjai“, – sako Slovėnijos rašytojas Alešas Štegeris. Jis įsitikinęs jo tam, kad gimtų gera literatūra ji turi būti kiek įmanoma labiau autonomiška.Neseniai pasirodė jo romanas „Neverendas“, kurį pašnekovas prisipžįsta rašęs kone dvidešimt metų. Savo rašytoją karjerą pradėjęs kaip poetas, laidoje A. Štegeris pripažįsta, kad jo kūryboje riba tarp šių dviejų žanrų baigia išnykti.Ved. Marius EidukonisJono Petronio, Kauno literatūros savaitė nuotr.

Pokalbis su ornitologe, gamtininke dr. Gintare Grašyte apie naktis miške stebint paukščius, apie tai, kad Lietuvos miške žmogui pavojingiausia sutikti kitą žmogų. Paukščių stebėjimas yra populiari veikla ne tik tarp orinitologų, bet ir gamtos mylėtojų, todėl kartais iš nežinojimo gali būti padaroma žala gamtai. Gintarė Grašytė tiria pelėdas ir kitus plėšriuosius paukščius, todėl atskleidžia daug įdomių ir netikėtų dalykų apie šiuos paukščius.Ved. Donatas Šukelis

Kokie gyvenimo momentai leidžia džiaugtis labiausiai? Ką reiškia apdovanojimai? Kiek vietos kasdienybėje lieka muzikai? Pokalbis su VU TSPMI profesore Natalija Arlauskaite.Ved. Gerūta Griniūtė

Kas svarbiausia dirigento, chorų „Adoramus“ ir „Momentum“ meno vadovo Imanto Jono Šimkaus kūryboje? Kaip gimė kantata šventajam Ignacui Lojolai „Ištikima ugnis“?Ved. Gerūta Griniūtė

Kiek kūrybiškumo reikia moksle? Kaip molekulinė biologija dera su fortepijonine muzika? Pokalbis su molekulinės biologijos studentu ir pianistu Gustu Braškiu.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su Lietuvoje vienintele faksimilių meistre Kamile Kalibataite, kuri yra trečios kartos spaustuvininkė, iš senelio perėmusi jo įkurtos spaustuvės vairą. Pokalbis apie knygas, dėmesį jų kokybei bei istorinių knygų bei dokumentų faksimiles, kuriomis atkuriamas Lietuvai reikšmingo spausdinto paveldo objektų kvapas, spalva, forma, būklė ir kitos laiko žymės.Ved. Donatas Šukelis

„Jonas Mekas save palygintų su džiazo saksofonistu“, – sako laidos svečias, Jono Meko sūnus, Sebastianas Mekas. Su juo kalbame apie Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui patikėtą archyvą, o kartu ieškome atsakymo, kaip rasti būdą pažinti legendinį metraštininką Joną Meką.Ved. Marius Eidukonis

Neregimieji menai, tereminas ir garso edukacijos - menininkės Tatos Frenkel kasdienybė. „Intuityviai žinau, kaip kurti meną. Reikia eiti ir dirbti, nelaukiant įkvėpimo“, - sako T.Frenkel. Jos eksperimentinė muzika, arbatos gėrimo tradicijos ir kūryba - laidoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kiek vietos muzikai lieka Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojo docento dr. Lauryno Peluričio kasdienybėje?Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo balandžio pradžios kultūros komplekso „Sodas 2123“ projektų erdvėje veikia menininkės Jelenos Škulis paroda „When my mother was a king“.Ved. Donatas Šukelis

Antrą kadenciją pradeda Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Kuo ypatingas Vileišių rūmuose veikiantis institutas? Kokią jo ateities viziją mato pašnekovė ir kaip stengiamasi atrasti pusiausvyrą tarp fundamentaliųjų tyrimų ir atvirumo visuomenei?Ved. Marius Eidukonis

„Knyga gali būti labai galinga ir privalo kelti šiurpulius“, – sako rašytoja, iliustruotoja ir grafikos dizainerė Kotryna Zylė. Nors daugiausia kuria vaikams, 2024 m. jos pirmasis kūrinys suaugusiesiems „Mylimi kaulai“ pripažintas viena stipriausių prozos knygų. Apie mitologiją, lietuvių folklorą, vaikystę, knygas ir muziką – pokalbis laidoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Pašto ženklai, knygų viršeliai, baldai. Ką žinomam menininkui, iliustrruotojui Karoliui Strautniekui kurti įdomiausia? Kiek tylos ir kiek muzikos jo kūrybiniame gyvenime?Ved. Gerūta Griniūtė

Aktorystė, muzika ir kūrybinės kelionės dainininko ir aktoriaus Kasparo Varanavičiaus kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Laura Kutkaitė – viena talentingiausių pastarųjų metų Lietuvos režisierių. Jos kūryba jau įvertinta dviem Auksiniais scenos kryžiais, tačiau ji sako dirbanti ne dėl jų: „Autoritetų neturiu, solidi kūryba yra didžiulio darbo ir tam tikros sėkmės rezultatas“. L. Kutkaitės santykis su muzika, kultūra bei pačia savimi laidoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė