Buvo nebėra

1995 metais Lietuvoje buvo bandoma pasiekti Lietuvos atsispaudimų rekordą. Į tokią šventę sukvietė pasiekimus fiksuojanti agentūra „Factum“. Vėliau pasiekimų buvo įvairiausių – nuo barzda pakeltos alaus bačkos iki didžiausio sumuštinio. Apie svajones, siekius ir norą įsitvirtinti Lietuvos rekordų ar ypatingų pasiekimų knygoje kalbame su Vytautu Navaičiu.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Reklamistas – taip vadinosi tuometinės Giedriaus Juozapavičiaus pareigos. Jis buvo atsakingas už daugelio užsienio prekių ženklų atkeliavimą į Lietuvą ir tai, kad mes pamėgtume naujus Vakarų skonius. O po to reikėjo atidaryti prekybos centrus. „Tuo metu tai buvo geresnio gyvenimo ženklas. Kuo daugiau modernių prekybos centrų, tuo labiau didėja pragyvenimo lygis, turime vakarietiškesnį gyvenimą“, – sako jis.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Dauguma girdėjo, tačiau yra ir mačiusių. Apie ką čia? Šiferio vagystę, žinoma. Lietuvoje nepriklausomybė prasidėjo neefektyvių kolūkių griūtimi. Žmonės susigražino žemę, tačiau šiandien šis procesas prisimenamas su kartėliu ir ironija. Kaip gimė vagiamo šiferio mitas? Apie tai pokalbis su dr. Antanu Terlecku.

Metas, kai gyventojai buvo raginami mažiau važinėti liftais ir liautis vogus elektros laidus. Dešimtąjį dešimtmetį Rusija galėjo tai prisukti, tai priveržti dujų tiekimą, chaotiški atsiskaitymai už energiją vyko traktoriais ir maisto produktais, o „Mažeikių naftos“ privatizacija sukėlė vieną didžiausių politinių skandalų istorijoje. Anot žurnalisto Ryto Staselio, atsijungti nuo Rusijos valios buvo nedaug: „Kalbėta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, bet nieko nebuvo daroma“.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė

1994 metais Lietuva pasiekė mirčių nuo alkoholio rekordą – pagal šiuos skaičius Vakarų visuomenes lenkėme du kartus. Sociologas Daumantas Stumbrys nagrinėja, kodėl vyrus nepriklausomoje Lietuvoje ištiko alkoholio ir sveikatos krizė.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Balandžio 1-ąją siejame su melagių ir pokštų diena. Įvairios keistos akcijos, Užupio respublikos gimtadienis ar tris kartus vykęs „lovų slalomas“. Tačiau žiniasklaida nevengdavo juokauti – tiek „Panoramoje“, tiek kitur pasirodydavo netikri reportažai. Atsistatydinęs Seimas? Žinoma. Anksčiau laiko įvestas litas ar euras? Be abejo. Laidoje „Buvo nebėra“ analizuojame balandžio 1-osios pokštus.Laidą veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Išsivadavę iš sovietinio lagerio patraukėme į Vakarus ir ratuoti grįžome su naudotais „golfais“, „kadettais“ ir „fordais“. Prasidėjo automobilių ir jų turgų klestėjimo laikas, kuris šiandien atrodo kaip visiškai laukinė erdvė. Ką tuo metu laikėme „tautos“ automobiliu ir kokius iššūkius tai kėlė? Pirmųjų automobilių prekeivių keliais važiavome su žurnalo „Pakruoje žieds“ leidėju ir senų automobilių entuziastu Augustu Balčiumi.Laida veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Vos pasibaigus sovietinės cenzūros laikui, LRT žurnalistams atsiverė laisvė dirbti taip, kaip nori, o radijo klausytojams amą atėmė galimybė skambinti į tiesioginį eterį bei užduoti klausimus aukščiausiems pareigūnams. Tačiau visuomeninis transliuotojas greitai susidūrė su menkančiu populiarumu, finansavimo problemomis ir savicenzūra. Specialus „Buvo nebėra“ epizodas LRT šimtmečiui su LRT RADIJO vadove Guoda Litvaitiene.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė

Archyvai sparčiai pildosi dokumentais ir artefaktais. Tačiau kokia bus situacija su mūsų virtualiais pėdsakais, kokie dokumentai pasimetė sumaištyje ir ką iš vakardienos šaltinių paliksime saugoti archyvuose? Apie netolimos praeities archyvus kalbamės su Lietuvos valstybės naujojo archyvo archyvarėmis Rūta Sakalauskiene ir Aiguste Starkute.Tinklalaidę veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Vis mažiau santuokų, šeimyninio gyvenimo kurti neskubantis jaunimas, o šalia – tokios bėdos, kaip alimentų vengiantys sutuoktiniai ar skurde gyvenančios motinos. Dešimtojo dešimtmečio socialinės problemos ir aktualijos atsiskleidžia LRT archyvuose, kurių klausome kartu su sociologe Aušra Maslauskaite.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Ar galima karo Ukrainoje užuomazgas įžvelgti daugiau nei trisdešimties metų senumo įvykiuose? LRT archyvai atskleidžia, kad ir tuomet Rusija diktavo sąlygas Ukrainai, o šios politikai manė, kad pavyks sėkmingai išlaviruoti tarp pasaulio galingųjų. „Ji save laikė didele valstybe“, – Ukrainą pirmaisiais nepriklausomybės metais prisimena buvęs ambasadorius Vytautas Plečkaitis.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

1988 metais Vasario 16-oji buvo drausta paskutinį kartą. Prasidėjus tautiniam atgimimui tarpukario idealai, tekstai ar politiniai lyderiai vėl grįžo į viešąją erdvę. Kartu su istoriku dr. Aurelijumi Gieda kalbėjome apie Vasario 16-osios reikšmę Kovo 11-osios Lietuvoje. Tinklalaidę rengia Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė. 

Grožinės literatūros tekstuose vis dažniau atsigręžiama į „90-ųjų“ miestą, aplinką, atsiminimus, kurie kartais perauga į fantastinius siužetus. Vieno iš tokių tekstų geografinis centras – naftininkų miestas, dar vadinamas Mažeikiais. Apie nostalgiją, netolimos praeities įvykius, siurrealų praeities pasaulį ir naujausią knygą „Raudonasis albumas“ tinklalaidėje kalbėjome su rašytoja Lina Simutyte.Tinklalaidę veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Juokėmės visais laikais, tačiau žvelgdami atgal į ankstyvąją nepriklausomybę šiandien stebimės prastu skoniu ir lėkštais juokeliais. Tada egzistavusi humoro kultūra šiandien jau pasikeitė iš pagrindų. Kodėl tada juokėmės iš Petriuko, o į humoro varžytuvių „Juokis“ gastroles būdavo išperkami visi bilietai? Apie humorą ir „jumorą“ LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“ kalbame su dr. Salomėja Bandoriūte-Leikiene.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Planas po sovietmečio grąžinti nusavintą žemę buvusiems savininkams buvo vienas ambicingiausių regione. Tada tikėtasi idiliško sugrįžimo į tarpukario sodžių, tačiau greitai iškilo norintieji pasipelnyti. Sociologas Karolis Dambrauskas tyrinėjo, kaip vyko restitucija pietryčių Lietuvoje ir klausia, kodėl procesas nebuvo vienodai teisingas visiems.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Šefas Gintas ir dalininkas Sigis, arba Tautvydas Rasiulis ir Mantas Pelakauskas jau dešimt metų iki smulkmenų atkūrinėja dešimtojo dešimtmečio kasdienybę kaip išgalvota reklamos agentūra „Faksimilis“. Pasak jų, beveik absoliuti dauguma pasakojimų yra realūs.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė

Po Sausio 13-osios Lietuvoje įtampos laikėsi iki pat rugpjūčio pabaigos. Ir šis „tarp“ laikotarpis truko 222 dienas, kurių metu įvykiai rutuliojosi nuo tragiškų iki tragikomiškų. Iš pastatų išvaryti televizijos darbuotojai paskelbė bado akciją, Vilniuje lankėsi Richardas Nixonas, o gegužės 1-ąją į darbą atėję generalinės prokuratūros darbuotojai į darbą įleisti nebuvo. Apie laikmetį, jo nuotaiką bei naujausią filmą „Badautojų namelis“ laidoje kalbame su Karoliu Kaupiniu.Laidos vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Mėgėjiškos, naivios, ir būtinai kalbinamas įmonės direktorius: taip atrodė pirmosios lietuviškos reklamos. Šiame epizode išgirsite visą spektrą tiek ikoniškų, tiek į užmarštį nugrimzdusių lietuviškų reklamų, tiek žavėjimosi importiniais ženklais, tiek pagyrų tradicinei lietuviškai produkcijai. Taip pat sužinosite apie užsienio verslų Lietuvoje sukurtas kampanijas ir bandymus pakeisti lietuvio vartotojo skonį. Kas ir kaip kūrė pirmąsias reklamas, pasakoja Paulius Senūta.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Metus palydime įvairiomis apžvalgomis, o tinklalaidė „Buvo nebėra“ nutarė apžvelgti 1995 metus. Buvo (ir nebėra) visko – nuo banko problemomis prasidėjusio premjero skandalo iki istorinio atsiprašymo. Kol Lietuva atnaujino taksofonų tinklą, prekyboje pasirodė kompiuterių pasaulį pakeitusi „Windows 95” operacinė sistema. Tuo pačiu metu kovota su piratavimo problema turgavietėse, o populiariausia metų daina tapo...Laidos vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita naujausiame romane „Editas kompleksas“ ir vėl į atmintį grąžina persitvarkančios Lietuvos ir besikeičiančio žmogaus klausimus. Jis pastebi, kad ankstyvosios nepriklausomybės laikotarpis domina ir dabartinius paauglius: „Matyt, jie jaučia, kad tuo metu galėjai improvizuoti, ieškoti (...). Viskas buvo nerašyta ir galėjai daryti tokius dalykus, dėl kurių niekas nesistebėjo“.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

1993 metų apklausos rodė, jog šalyje populiariausias yra Algirdas Brazauskas, šalia jo rikiavosi Egidijus Bičkauskas ir Romualdas Ozolas. Tačiau politinė situacija veikiau priminė karuselę, kurioje suposi kairės bei dešinės politikai, o iš geriausių vietų situaciją stebėjo centro partija su gimstančiais liberalais. Apie politiką ir politikus kalbėjomės su VU TSPMI dėstytoju, politinės minties tyrinėtoju dr. Justinu Dementavičiumi.Laidos autoriai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Pirmosios lietuviškos žiniasklaidos priemonės, dabar virtusios žinomais komerciniais kanalais, atsiskyrė nuo cenzūros kontroliuojamų sovietinių leidinių. Profesorius Deimantas Jastramskis pasakoja apie to meto diskusijas ir protestus, kurie prasidėjo netrukus po Sausio įvykių.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Fotografė Elena Krukonytė kuruoja didžiulės sėkmės sulaukusį Lietuvos vizualinės kultūros archyvą 1990-2004 metų laikotarpiu. Kokios buvo to meto spalvos ir kodėl šiam laikotarpiui jaučiama ypatinga nostalgija? Apie tai naujausioje tinklalaidės „Buvo nebėra“ serijoje.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Kai Lietuva po 2002–ųjų NATO viršūnių susitikimo gavo kvietimą į aljansą, Andrius Kubilius sakė, kad jaučiasi kaip per savo vestuves. Pokalbis su politologu Justinu Lingevičiumi apie ankstyvąsias užsienio politikos diskusijas, to meto burtažodį „grįžimas į Europą“ ir abejones, ar Lietuva gali būti tokia, kaip Vakarai.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

1996 metais Vilniuje pašventinta pirmoji naujai pastatyta bažnyčia. Tais pačiais metais krikščionys sulaukė ir savo maldos namų sovietmečiu pastatytuose Elektrėnuose. Abu pastatus pasivijo kritikos lavina dėl sakralinei architektūrai nebūdingų projektų. Apie naujų religinių objektų statybas, jų sėkmes ir nesėkmes kalbamės su architektūros istorike Kamile Steponavičiūte.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Oficialiai nerodomi filmai slapčia buvo peržiūrimi dar sovietmečiu, o į žymiausius videosalonus eidavome ne tik išsinuomoti juostos, bet ir patekti į ypatingą bendruomenę. Vis tik šis, dabar jau išnykęs, verslas dažnai buvo nelegalus, o filmai perrašomi ir įgarsinami kuo pigiau ir paprasčiau. „Kiekvienas miestelis turėjo videoteką, videosaloną ar bent žmogų, kuris tuo užsiėmė“, – sako kino entuziastas Karolis Žukas, pats vienam vakarui atkūręs dešimtojo dešimtečio videosaloną.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Į nepriklausomybę Lietuva ėjo roko muzikos garsais. Tačiau po kelių metų to laikotarpio himnus ėmė keisti gerokai lengvesni, masiniam vartotojui pritaikyti garsai, o 2002 metų įvykius tinklalaidės „Buvo nebėra“ pašnekovas, muzikologas ir LRT OPUS vyresnysis redaktorius Darius Užkuraitis vadina muzikiniu dugnu.Apie muzikai sudėtingą laikotarpį, jo įtakas ir nesusipratimus D. Užkuraitį kalbino Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje autoriteto vakuumą neretai užpildė ezoterika, o asmeninę aiškiaregę turėjo net vienas iš prezidentų. „Nuolatinėje streso ir nerimo būsenoje žmonės griebiasi bet ko, kas jiems padeda geriau paaiškinti pasaulį“, – sako sąmokslo teorijų tyrėjas Alfredas Buiko.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Atkūrusi nepriklausomybė Lietuva keliavo į ekonominį sunkmetį. „90-ieji“ dažnai prisimenami kaip sudėtingos privatizacijos, hiperinfliacijos ir laukinio kapitalizmo laikas. Tačiau pamirštama, jog didžiausią įtaką tam turėjo nepavykęs planinės ekonomikos eksperimentas. Apie pinigus, privatizaciją ir prekybą pasakoja tinklalaidės „Buvo nebėra“ svečias dr. Algirdas Bartkus.

„90-ųjų antroje pusėje buvo įmanomas toks dalykas, kaip viso Lietuvos interneto susitikimas“, – sako kriminologė Maryja Šupa, prisimindama, kaip naktimis slapčia nuo tėvų jungdavosi prie pasaulinio tinklo. Prieš trisdešimt metų Lietuvoje atsiradęs internetas atrodė visai kitaip, nei šiandien.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Pirmieji striptizo klubai, atvirai reklamuojamos erotinės paslaugos, seksas literatūroje ir kine žadėjo laisvę. Valstybė į tai atsakė kontrolės institucijomis, moralės prievaizdais ir negrabiais draudimais. Vizualiai pasikeitė viskas, bet ar žmonės pradėjo mąstyti laisviau? Tokį klausimą apie pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį kelia istorikė Kotryna Bėčiūtė (S).Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė

Lietuvoje – tikras statybų renesansas. Tokia eilute pradedama 1999 metais įrašyta statybinių prekių parduotuvės reklama. Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo pažymėtas gyvenamojo ploto augimu nuo 50 iki 500 kvadratinių metrų. Finansinę galią simbolizavo ir kiti atributai: arkos, bokšteliai, baseinai ar net šaudyklos.Statybos turėjo kur kas gilesnę prasmę ir reikšmę, o šiandien šios epochos gyvenamieji namai ateina ir į istorikų tyrimų lauką. Šį reiškinį plyta po plytos analizavome kartu su istoriku Nojumi Kizniu.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Permainos valstybėje po Nepriklausomybės atkūrimo atnešė nusikaltimų bangą. Sociologas Aleksandras Dobryninas grėsmę įžvelgia kitur: politikai ėmė svaidytis pareiškimais, kad šalyje per daug demokratijos, Seime nebuvo valios atsisakyti mirties bausmės. Ar galėjome pasukti Baltarusijos keliu? (S)Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Spalvoti rūbai, slapti šokiai, o žiniasklaidoje – susirūpinimas ir kaltinimai. Laisvė, kuria pasižymėjo pusiau slapti ir legalūs reiverių susibūrimai buvo negirdėta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tačiau situacija ėmė keistis 2000-aisiais. Apie reivą, reiverius ir subkultūras šiame epizode klausydami archyvinių įrašų kartu su Juste Kostikovaite.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

„Mediniai žaislai, smėlio dėžės, sunki vaikystė“: taip prasideda vienas 1993 metų televizijos reportažas. Šie vaikai svajojo apie LEGO ir barbes, kai kurie bandė patys tam užsidirbti, dažnai nelegaliai. Sociologė Goda Damaševičiūtė sako, kad niūrumas, kalbant apie Nepriklausomybės kartos augimo sąlygas, prisimenamas dažnai, ir vis tik šis laikas talpina daugiau: „Būnant vaiku, man tai niekada neatrodė kaip problema“.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

XX amžius baigėsi kompiuterinės apokalipsės nuotaikomis, tačiau laikotarpį, kurį netaisyklingai vadiname „90-aisiais“, uždarėme vėliau, Lietuvai jau mojuojant mėlynomis Europos Sąjungos vėliavomis.Kuo ypatingas šis laikas ir kaip šį netolimos praeities reiškinį reikėtų tyrinėti istorikams? Apie tai tinklalaidėje „Buvo nebėra“ kalbame su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė