Dievo režimas

Pirmąją vasaros dieną lietuvių studija „Uraga“ išleido debiutinį savo žaidimą „Tattoo Removal Simulator“, kuris fokusuojasi į dar mūsų šalyje nebandytą vadinamą „darbo simuliatorių“ žanrą, o taip pat ir globalioje žaidimų kolekcijoje iki šiol giliau nepaliestą tatuiruočių temą. Apie tai kodėl kūrėjai pasirinko šią temą ir šį žaidimo žanrą, jame pasakojamas istorijas bei realų tatuiruočių pasaulį kalbame su „Uraga“ studijos įkūrėju, žaidimų dailininku ir buvusiu tatuiruočių meistru Andriumi Griciumi.

Vasaros pradžia žaidimų pasaulyje tradiciškai būdavo skirta didžiausiems ir svarbiausiems anonsams Los Andžele vykusioje parodoje E3. Jai nutrūkus, šią estafetę perėmė internete transliuojami žaidimų anonsų renginiai „Summer Game Fest“, „Future Games Show“, „XBOX Games Showcase“ ir kiti. Kartu su apžvalgininku Valdemaru Nedvecki aptariame įvairius įdomiausius bei labiausiai nustebinusius šiose transliacijose matytus žaidimus ir kitas naujienas.

Dviem neseniai pasirodžiusiems didesniems žaidimams skirtas epizodas. Jame taip pat bandome paeksperimentuoti su vaizdo klipais iš šių žaidimų, iliustruojančiais kelias įdomesnes vietas apie kurias kalbame, tad rekomenduojame turint galimybių epizodą žiūrėti. „Pragmata“ – visiškai naujas studijos „Capcom“ žaidimas, kurio veiksmas vyksta Mėnulyje ir greta įprasto žaismo novatoriškai naudojama įsilaužimų sistema. „Saros“ – naujas seniausios suomių studijos „Housemarque“ darbas, skirtas tik „PlayStation 5“ konsolėms ir tęsiantis jų ankstesnio žaidimo „Returnal“ vadinamojo „kulkų pragaro“ veiksmo tradicijas. Žaidimus aptariame kartu su kritiku Artūru Rumiancevu.

Pirmąjį vasaros ir naujojo sezono epizodą skiriame ką tik praėjusiam „PlayStation“ virtualiam renginiui „State of Play“, kuriame buvo pristatyti įvairūs būsimi „Sony konsolės žaidimai, nuo kruvinojo „Marvel’s Wolverine“ iki didžiosios staigmenos – pirmo žvilgsnio į netikėtą serijos „God of War“ tęsinį „Laufey“ su kita pagrindine heroje. Taip pat aptariame keletą kitų naujienų bei sudėtingą situaciją dėl techninės įrangos ir „Nvidia“ sprendimo didžiausią dėmesį koncentruoti į vaizdo plokščių „nuomą“. Svečiuose žaidimų ir pop kultūros apžvalgininkas Valdemaras Nedvecki.

Paskutiniame debiutinio sezono tinklalaidės epizode grįžtame prie temos apie mūsų kaimynę Lenkiją. Neseniai Krokuvoje įvyko kasmetinė žaidimų industrijos konferencija „Digital Dragons“, kurios metu išdalinti ir apdovanojimai geriausiems praėjusių metų Lenkijoje sukurtiems žaidimams. Kartu su apžvalgininku Artūru Rumiancevu aptariame favoritais tapusius žaidimus, praėjusių metų kontroversiją, šiek tiek renginio ypatumų, Lenkijos žaidimų industrijos ataskaitą bei keletą didesnių šalies naujienų.

Svečiuose dvi jaunos Lietuvos žaidimų kūrybos studijos, kurių žaidimai pelnė apdovanojimus neseniai vykusioje „LT Game Awards“ ceremonijoje. Su žaidimų „Manners Be Damned!“ ir „Sheep Sweep“ kūrėjais Haroldu Kogstu, Liudu Spangelevičiumi ir Laurynu Jatužiu kalbame apie jų kūrybos pradžią, mėgstamus žaidimus, žaidimų leidybos ir šiandieninės industrijos iššūkius. Taip pat tai proga pakalbėti apie Lietuvoje pusantrų metų veikusį žaidimų kūrimo akceleratorių „GameTech“, kuriame abi šios studijos sudalyvavo net po du kartus.

Šiemet jau aštuntąjį kartą vyks didžiausias Baltijos šalyse populiariosios kultūros festivalis „Comic Con Baltics“, suburiantis tūkstančius kino, žaidimų, komiksų ir cosplay entuziastų. „Dievo Režimo“ studijoje lankėsi du šio renginio organizatorių komandos senbuviai – Šarūnas Tamulis ir Justina Kvedaraitė – kurie pasidalino prisiminimais kaip gimė šis festivalis bei kaip evoliucionavo iki vieno didžiausių Baltijos šalyse. Taip pat laidos svečiai pristatė dėl ko vertėtų apsilankyti šių metų renginyje ir kokias vizijas jie braižo ateičiai. „Dievo Režimui“ talkino laidos rezidentas Valdemaras Nedveckis.

Pradedame naują epizodų rubriką, kurią pavadinome fraze „žaidžia visi“. Jos tikslas – pasikalbėti su įvairių sričių žmonėmis, tiesiogiai nedirbančiais su žaidimais, bet juos aktyviai žaidžiančiais. Pirmoji viešnia – žurnalistė Gerūta Griniūtė. Kalbamės apie įvairius žaidimus, kuriuos Gerūta žaidė vaikystėje ir kokius mėgsta dabar, kaip žaidžiant žaidimus galima atrasti netikėtų sąsajų su muzikos kūryba ir kompozitoriais, paspėliojame kokių neįprastų žaidimų formų ir jų kūrybos būdų galėtume tikėtis ateityje. O taip pat plečiamės į kitokias bei gal ir ne tiek glaudžiai su žaidimais susijusias temas.

Nedaugelis žino, kad jau dešimt metų vieną pavasario savaitgalį Druskininkuose vyksta stalo žaidimų festivalis „PineCon“, kuriame susirenka tiek šiuos žaidimus žaidžiantys, tiek juos kuriantys. Festivalis kilo iš didžiulio šių žaidimų kūrėjo ir žinovo Juozo Kazlausko entuziazmo, kuris atvyko į „Dievo Režimo“ studiją ir papasakojo renginio apie renginio ištakas, kaip festivalis keitėsi per pastaruosius metus ir kodėl verta jame apsilankyti tiek jaunam, tiek senam. Laidoje taip pat kalbiname mūsų etatinius stalo žaidimų temų narstytojus bei stalo žaidimų kūrėjus Tadą Kastanauską bei Marijų Lapinską.

Gegužės 9 dieną įvyks kasmetiniai Lietuvos žaidimų apdovanojimai, kuriuos bus galima stebėti per LRT Plius ir LRT.lt. Šia proga kalbamės apie žaidimų atranką į nominantus, bendrą praėjusių metų žaidimų situaciją Lietuvoje, vertinimo komisijos pastebėjimus ir ryškėjančias tendencijas mobilių, kompiuterinių ir stalo žaidimų srityse, pristatome kelis nominantus. Apžvelgti situaciją padeda žaidimų industrijos atstovai, taip pat prisidėję prie šių metų vertinimo komsijos, Mingailė Joniškė, Greta Zokaitytė ir Artūras Rumiancevas.

Balandžio pradžioje pasirodė vienas didesnių iš pastaruoju metu kurtų lietuviškų žaidimų „All Will Fall“. Tai miesto statybos ir išgyvenimo žaidimas postapokaliptiniame pasaulyje, kuriame žmonėms tenka įsikurti įvairiose virš vandenyno išlikusiose struktūrose. Išnaudojant nedidelius sausus plotus ir nuolat kintantį vandens lygį reikia rasti inovatyvius būdus kaip užtikrinti tinkamas gyvenimui sąlygas, apsirūpinti resursais ir plėsti gyvenamas bazes vis kitokiomis sąlygomis. Epizode kalbamės su šio ambicingo ir jau sėkmės sulaukusio žaidimo bendraautoriais Dominyku Kiauleikiu ir Danu Matusevičiumi. Skambančios žaidimo muzikos autorius – Karolis Brežinskas.

Praėjusių švenčių proga kalbamės apie įdomų reiškinį, paplitusį ne tik žaidimų, bet ir kitų medijų bei technologijų pasaulyje – vadinamus „velykinius kiaušinius“. Tai įvairios paslaptys ir staigmenos, kurias dažnai sudėtingai atrandamas, o kartais ir labiau matomas palieka kūrėjai. Apie įvairius įdomesnius tokių paslapčių atvejus ir bendrai jų įtaką žaidimų kūrybai kalbamės su mūsų reguliariu pašnekovu, pop kultūros apžvalgininku Valdemaru Nedvecki. Taip pat belaukiant „Artemis II“ astronautų sugrįžimo užsimename apie kelis su Mėnuliu susijusius žaidimus.

Viena žymiausių žaidimų serijų – „Resident Evil“ – ką tik sulaukė 30-ojo jubiliejaus, o taip pat neseniai pasirodė devintoji iš pagrindinių žaidimo dalių „Requiem“. Kuo ypatingas naujausias žaidimas ir visa ši vadinamojo išlikimo siaubo žanro serija, kurie jos žaidimai labiausiai verti dėmesio ir padarė didžiausią įtaką visai žanro evoliucijai, kaip sekėsi įvairiems filmams ir serialams, sukurtiems šiame žaidimo pasaulyje. Apie „reziduojančio blogio“ visatą kalbame su žaidimų kritiku Artūru Rumiancevu ir pop kultūros apžvalgininku Valdemaru Nedvecki.

Šiame epizode pokalbio vinimi tampa žaidimų industrijos eksperto Matthew Ball ir jo investicinės bendrovės „Epyllion“ parengta 2025-ųjų metų pasaulinės žaidimų pramonės apžvalga bei ateities prognozės. Žaidimų sektoriaus transformacija prasidėjusi prieš trejus metus nesustoja – pasaulio mastu persibraižo tiek žaidimų kūrimo, tiek pačių žaidėjų rinkos ir bendruomenės, atsiradusios naujos platformos keičia pajamų generavimo modelius, vis daugiau žaidėjų kasmet sužaidžia vis mažiau žaidimų, o ir šie dažniausiai yra kelerių metų senumo. Suprasti, kas gi čia dedasi „Dievo Režimui“ talkina žaidimų kultūros ekspertas Artūras Rumiancevas.

Neseniai Latvijoje įvykus kasmetiniams šalies žaidimų apdovanojimams nusprendėme skirti epizodą aptarti mūsų Baltijos kaimynių industrijas. Nors Latvijoje ir Estijoje žaidimus kuria daug mažiau žmonių nei Lietuvoje, tiek latviai, tiek ypatingai estai turi išskirtinių žaidimų, sulaukusių sėkmės ir pripažinimo visame pasaulyje. Apie šias šalis ir jų kūrybos pasiekimus kalbamės kartu su žaidimų kūrėju, dalyvaujančiu įvairių formatų Baltijos šalių renginiuose, Vaidu Gecevičiumi.

Šiame epizode kalbame apie siaubo žaidimų žanrą ir krypstame į nepriklausomų („indie“) kūrėjų bei studijų kuriamus žaidimus, diskutuojame kuo šie žaidimai skiriasi nuo AAA siaubo žanro atstovų. Kartu su laidos svečiais nagrinėjame, kaip šie eksperimentatoriai atranda naujas pasakojimo, žaismo ir estetikos formas, turėdami tam labai ribotus biudžetus. Na, ir žinoma, vardiname vertus dėmesio šiurpius žaidimus bei netikėtus žanrus, kuriuos tikrai verta išbandyti mūsų klausytojams ir žiūrovams. „Dievo Režimui“ talkina žaidimų dailininkė Greta Zokaitytė, žaidimų dizaineris ir kūrėjas Dmitrijus Babičius bei žaidimų kultūros ekspertas Artūras Rumiancevas.

Artėjant Tarptautinė moterų solidarumo dienai, „Dievo Režimas“ kalbina dvi tarptautinės organizacijos „Women in Games“ ambasadores – „Tuatara Games“ vizualiųjų efektų kūrėją Pauliną Miciulevičiūtę bei tinklalaidžių autorę ir aplikacijų kūrėją Melanya Laz. Laidos viešnios papasakos apie šios organizacijos misiją, kokios šiandien yra realios karjeros galimybės moterims žaidimų industrijoje, kaip jaučiasi moterys pasirinkusios žaidimų kūrimą bei su kokiomis kliūtimis susiduria, ką reikėtų dar pakeisti, kad merginos drąsiau rinktųsi šią stereotipiškai „vyrišką“ sritį. Taip pat kalbamės ir apie žaidžiančių moterų patirtis bei ko jos norėtų daugiau žaidimuose.

Žaismas ir žaidimai akademiniame pasaulyje tyrinėjami daugiau nei šimtmetį. Mokslininkai žvelgia į šią sritį per įvairius – istorinį, filosofinį, psichologinį, sociologinį, antropologinį – kampus. Tačiau tikras evoliucinis sprogimas įvyko prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius, kai mokslininkų akiratyje atsirado vaizdo žaidimai. Apie tai, ką mokslininkai tyrinėja žaidimuose ir kodėl jų atradimai yra vertingi kalbamės su žaidimų dizaineriu ir lektoriumi Vainiumi Volungevičiumi.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga skiriame epizodą mūsų šalyje kuriamiems žaidimams ir labiau specifiškai nagrinėjame lietuviškumo temą juose. Kiek dažna lietuvių kalba mūsų kūrėjų žaidimuose, kokios lietuvišos istorinės ar kultūrinės temos pasitaiko, kaip paskatinti didesnį Lietuvos žaidėjų susidomėjimą lietuviškais žaidimais? Detaliau aptariame ir Vasario 16 dieną pasirodantį išskirtinės tematikos žaidimą dedikuotą knygnešių istorijai. Pasigilinti į šią temą padeda žaidimų apžvalgininkas Artūras Rumiancevas.

Šiame epizode „Dievo režimas“ vėl grįžta prie apčiuopiamų – stalo žaidimų temos. Tik šį kartą jokių kortelių, figūrėlių ar žaidimo lentos nereikia – užtenka popieriaus lapo, rašiklio, kelių įvairiabriaunių kauliukų ir žiupsnelio fantazijos. Turbūt jau atspėjote, kad kalbėsime apie taip vadinamuosius „pen & paper“ vaidmenų žaidimus, kurie pastaruosius kelerius metus patiria tikrą „tautų pavasario“ momentą. Laidos pokalbių ašis, žinoma, yra legendinė taisyklių sistema „Dungeons & Dragons“, tačiau paliečiame ir kitas svarbias šio žanro visatas. „Dievo režimui“ talkina stalo žaidimų kūrėjai Marijus Lapinskas, Dmitrijus Babičius bei Rokas Juozulynas, kuris taip pat yra ilgametis žaidimų meistras („dungeon master“).

Neslėpsime, kad visada sergame už vis savo vietos beieškančius VR žaidimus, stebime VR tendencijas ir patys žaidžiame virtualioje realybėje. Visgi metų pradžia atnešė daug nusivylimo VR bendruomenei, kai „Meta“ metė už borto sėkmingiausius ir kokybiškiausius VR žaidimus sukūrusias studijas. Ar tai dar vienos VR eros pabaiga, ar tiesiog atsikvėpimas prieš sričiai žengiant į kitą etapą, kurį žada „Valve“ su savo išleisiamais „Steam Frame“ VR akiniais? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su „Dievo Režimo“ svečiais Vitalijumi Žuku iš „Oniroco Studio“, Vaidu Gecevičiumi iš „Chark Studio“ bei Domu Sabockiu virtualios realybės pramogas teikiančios „VR Arena“ savininku.

Paskutinį sausio savaitgalį vyks didžiausias pasaulinis žaidimų kūrybos hakatonas „Global Game Jam“. Lietuvoje šie renginiai vyksta jau daugiau nei dvidešimt metų ir tapo atspirties tašku burtis žaidimų kūrėjų bendruomenei. Apie „game jam“ idėjas, jo metu vykstančius žaidimų kūrybos procesus, šių metų organizacinius planus kalbamės su žaidimų kūrėjais ir renginio Lietuvoje organizatoriais Šarūnu Ledu, Nora Navardauskaite ir Airidu Janoniu.

Artėjant studijų mugei, vyksiančiai sausio 22-23 dienomis Vilniuje, pradedame tikimės ilgesnį epizodų ciklą skirtą žaidimų edukacijos temai. Kartu su žaidimų kūrėjais ir studijų programų sudarytojais bei dėstytojais Žilvinu Ledu ir Indre Selenyte kalbamės apie žaidimų kūrybos studijavimo tikslus bei pagrindus, bendrą situaciją Lietuvoje, įdomius užsienio programų pavyzdžius. Akcentuojame skirtumus tarp savarankiško mokymosi ir akademinės studijų aplinkos, svarstome, kokios galėtų būti visavertės žaidimų studijų programos.

Epizode kalbamės apie naują dokumentinių vaizdo įrašų ciklą skirtą žaidimams, kuris praėjusių metų pabaigoje prasidėjo paaugliams skirtame LRTU YouTube kanale. Serijos tikslas – parodyti žaidimų iškilimo istorijas, nuo ko viskas prasidėjo, papasakoti įdomias žaidimų kūrėjų bei Lietuvos žaidėjų, turinio kūrėjų istorijas susijusias su kiekvienu žaidimu. Kalbamės su šių laidų bendraautoriais Oskaru Judeliuku ir Aleksu Murausku.

Naujus metus pradedame nuo žvilgsnio į būsimus šių metų žaidimo pasaulio įvykius ir svarbiausius bei mūsų laukiamiausius žaidimus. Bandome paspėlioti, kokios naujos įrangos sulauksime, kaip vystysis dirbtinio intelekto tema žaidimų kūryboje, ar bus išnaudota visa dabartinės kartos „PlayStation“ galia. Ir koks iš tiesų bus GTA 6 efektas, ar žaidimas nebus vėl atidėtas ir nesujauks daugelio kitų žaidimų kūrėjų ir leidėjų planų? Apie įvairias prognozes kalbamės su pop kultūros leidinio „Protagonistas“ apžvalgininku Valdemaru Nedvecki.

Grįžtame prie vieno didžiausių žaidimų pasaulio renginių – gruodžio 11 dieną įvykusių apdovanojimų „The Game Awards“. Aptariame renginį, gerus ir blogus žiūrovų atsiliepimus, nugalėjusius žaidimus, balsavimo ypatumus ir naują laimėjimų rekordą. Taip pat kalbamės apie daugybę jame anonsuotų naujų žaidimų, nustebinusių tiek teigiamai, tiek ir neigiamai. Svečiuose leidinio „Protagonistas“ pop kultūros apžvalgininkas Valdemaras Nedvecki.

Antrajame šių metų aptarimui skirtame epizode kalbamės apie svarbiausius žaidimų industrijos įvykius ir bendras tendencijas platesniame žaidimų ir žaidėjų pasaulyje. Nuotaikomis vertinant 2025-uosius (daugiausia deja pesimistinėmis) dalinamės, o kartu ir pozityvių tendencijų bandome ieškoti kartu su leidinio „Protagonistas“ pop kultūros apžvalgininku Valdemaru Nedvecki ir žaidimų apžvalgininku Artūru Rumiancevu (Artojumi).

Žengiant link metų pabaigos skirsime kelis epizodus 2025-iesiems aptarti ir prisiminti svarbiausius įvykius, įdomiausius žaidimus ir ryškiausias naujienas. Pradedame nuo artėjančio didžiausio apdovanojimų renginio, Jungtinėse Amerikos Valstijose gruodžio 11 d. vyksiančio „The Game Awards“. Kuo svarbūs ir išskirtiniai, bet kartu ir kontroversiškai vertinami šie apdovanojimai? Kokie žaidimai šiemet rungsis dėl geriausiųjų vardo įvairiose kategorijose? Šiuos ir kitus klausimus aptariame su žaidimų apžvalgininku Artūru Rumiancevu (Artojumi).

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metų pabaigai skiriame epizodą jo kūrybos perkėlimui į virtualiąją realybę. Dar 2018-aisiais pasirodžiusi VR patirtis „Angelų takais“ tapo žiūrimiausiu lietuvišku interaktyviu kūriniu – vien mūsų šalyje jį pamatė daugiau nei 400 000 žiūrovų! O jubiliejaus proga išleistas tęsinys „Pasaulių sutvėrimas“ kviečia į dar didesnį skrydį po kitas kūrėjo darbų serijas, kartu skambant ir eksperimentinei Roko Zubovo ir Phil Von klasikinių Čiurlionio muzikinių kūrinių interpretacijai. Epizode kalbamės su šių virtualios realybės patirčių režisiere Kristina Buožyte, režisieriumi ir kūrybiniu prodiuseriu Vitalijumi Žuku, dailininku Viliumi Petrausku.

Šį rudenį pasirodė fanų labai lauktas ir, deja, juos nuvylęs vaizdo žaidimas „Vampire The Masquerade Bloodlines 2“. Visgi „Dievo Režimas“ nusprendė, kad tai puiki proga žiūrovams ir klausytojams pristatyti 1991-aisiais sukurtą „World of Darkness“ stalo vaidmenų žaidimų visatą, kurioje žaidėjai vietoje riterių ir magų, galėjo įsikūnyti į kraugeriškas tamsos būtybes. Laidoje pasakojame, kaip literatūroje atsirado aristokratiški vampyrai, kaip gimė pirmasis „Vampire The Masquerade“, kokios peripetijos įsuko kūrėjų studiją „White Wolf“ bei „EVE Online“ kūrėjus iš Islandijos CCP bei strategijų kūrimo virtuozus „Paradox Interactive“, kaip vyko pirmieji vampyrų LARPai užsienyje ir Lietuvoje ir dar daugybę kitų dalykų. Laidos vedėjams Andriui Jovaišai ir Ričardui Jaščemskui talkina vaidmenų žaidimų ekspertė ir menininkė Eglė Zioma.

Šiame epizode kalbiname Artūrą Rumiancevą apie jo įspūdžius apsilankius Varšuvoje vykusiame Tarptautiniame studentų žaidimų kūrimo festivalyje. Šis pasakojimas papildo mūsų ankstesnį epizodą apie Lenkijos žaidimų kūrimo industriją bei priežastis, lėmusias, kad ši šalis yra viena pirmųjų Europoje. Artojas pastaraisiais metais daug diskutavo su srityje dirbančiais lenkais ir laidoje pateikia savo įžvalgas, kas lėmė šią kaimynės sėkmę.

Šį rudenį nematyta sėkmė Lietuvos stalo žaidimų kūrėjų gildijoje – net trys skirtingi lietuvių sukurti žaidimai surinko reikalingą sumą sutelktinio finansavimo platformoje „Gamefound“. Kaip gimsta idėja sukurti savo stalo žaidimą, kokių pastangų pareikalauja toks projektas bei kokiais būdais galima surasti finansavimą savo žaidimui – apie tai ir daugiau „Dievo Režimas“ kalbasi su Petru Šimoniu (žaidimas „Brushstroke Mayhem“), Roku Juozulynu (žaidimas „Laužas“) bei Silvestru Samsonu (žaidimas „Pink Soup Game“).

Laprkičio 7-9 dienomis Litexpo parodų rūmuose Vilniuje įvyks žaidimų festivalis „GameOn“. Praėjusiais metais po ilgesnės pertraukos sugrįžęs renginys pakvies į įvairias su žaidimais ir jų kūryba bei kultūra susijusias programas bei veiklas. Apie tai kas laukia festivalyje kalbamės su keliais iš renginio organizatorių: prie koncerto prisidedančia atlikėja ir muzikos kūrėja Agne Buškevičiūte-Tumalavičiene, nepriklausomų žaidimų zonos kuratore, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadove Nora Navardauskaite, Litexpo renginių organizatoriumi Antanu Čeponiu. Ričardas Jaščemskas šįkart dubliuoja laidos vedėjo rolę su „GameOn“ konferencijos pristatymu.

Šįkart kalbamės apie pasaulyje ir Lietuvoje vis populiarėjantį reiškinį – cosplay. Kaip gimė „kostiumų žaismo“ idėja ir kodėl ji taip tampriai susijusi su Japonija ir anime kultūra. Kaip atsirado ir vystėsi cosplay bendruomenė bei renginiai Lietuvoje. Kaip kuriami kostiumai ir kas svarbiausia pasirodymuose. Kas laukia cosplay programoje GameOn festivalyje. Apie visa tai kalbamės su cosplay kūrėjais Simona Linkevičiūtė (Nemii), Martynu Vikingu Samušiu (Vikingson), Edgaru Dulevičiumi (Odegeras) ir renginių organizatoriumi Aru Sharapov (WolframIII).

Pokalbis apie Lenkijos žaidimų kūrimo industriją įkvėpė tęsti šią giją ir šiame epizode pristatome Suomijos žaidimų kūrėjus ir jų žaidimus. Pradėję nuo „gyvatėlės“, įsižiebę iš demoscenos judėjimo bei įsukę mobiliųjų žaidimų malūną – Suomijos studijos nemažina apsukų ir kuria tokius hitus kaip „Alan Wake“ ar „Returnal“. Kaip ir praeitą kartą, temą gvildename su „Dievo Režimo“ etatiniais samprotautojais – Ričardu Jaščemsku bei Vytautu Lukaševičiumi.

Žaisdami, retai susimąstome, o kur buvo kurtas žaidimas ir, ko gero, dar rečiau pagalvojame, kad jį kūrė ne kažkur JAV, o visai šalia – Krokuvoje, Varšuvoje, Vroclave ar Poznanėje. Laidoje diskutuojame apie Lenkijos žaidimų kūrimo sceną, seniausias ir didžiausias studijas bei jų sukurtus žaidimus ar net ištisas jų serijas. Bandome suprasti, kaip Lenkija tapo tokiu stambiu žaidėju Europos vaizdo žaidimų kūrimo industrijoje ir kaip keičiasi rinka. Temą gvildename su „Dievo Režimo“ etatiniais samprotautojais – Ričardu Jaščemsku bei Vytautu Lukaševičiumi.Laidos autoriai: Ričardas Jaščemskas ir Andrius Jovaiša.

Šiame epizode apžvelgiame ką tik pasirodžiusį žaidimą „Ghost of Yotei“, kuris seka daugybę apdovanojimų ir puikius kritikų atsiliepimus gavusio „Ghost of Tsushima“ pėdomis. Kartu su dviem žaidimų kritikais – Artūru Rumiancevu bei Vytautu Lukaševičiumi – analizuojame, kas taip traukia žaidėjus įsikūnyti į feodalinės Japonijos laikų samurajų ar shinobi, kokią įtaką tam padarė Akiros Kurosawos kino filmai bei kodėl pastaruoju metu padaugėjo žaidimų apie samurajus ir Japoniją. „Ghost of Yotei“ žaidimo muzikinės temos autorius Toma Otowa.Laidos autoriai: Ričardas Jaščemskas ir Andrius Jovaiša.

Šiame epizode kalbamės su Klaipėdoje vykstančio animacijos ir žaidimų festivalio BLON bendraorganizatoriais Artūru Rumiancevu ir Ričardu Jaščemsku bei kūrybinių dirbtuvių „Weekend Warriors“ nariu bei žaidimų kūrėju Karoliu Dikčiumi. Kalbamės apie tai, kad žaidimai gali tapti terpe perteikti jautrias ir nepatogias temas, ką galima suprasti apsilankius tiek BLON, tiek Berlyne vykstančiame A-MAZE, tiek dar keliose dešimtyse festivalių, skirtų atskleisti šią žaidimų pusę.Laidos autoriai Ričardas Jaščemskas ir Andrius Jovaiša.

Live Action Role Playing (LARP) – tai su niekuo nesulyginama masinė patirtis, kurią galima laikyti psichoterapijos, teatro ir žaidimo amalgama. Interaktyvūs, bendradarbiavimu su kitais dalyviais paremti žaidimai, kuriuose dalyviai fiziškai įkūnija savo personažus išgalvotoje aplinkoje, naudodami improvizaciją, kostiumus, rekvizitus ir žaidimo taisykles – LARP leidžia pilnai panirti į vaizduotės sukurtus pasaulius. Ir svarbiausia, kad aplink dešimtys ar šimtai tokių pat kaip tu! Apie LARP patirtis „Dievo Režimas“ kalbasi su Beata Temnolonskaja iš „Baltic LARP“ bendruomenės, ilgamete vaidmenų žaidimų dalyve Egle Zioma iš Lenkijos LARP bendruomenės „Wonderlarp“, savo unikalius LARP žaidimus organizuojančiu Manvydu Pranskumi-Shadowsong bei Visagino žaidimų klubo vadovu Alex Urazov, kurio kuriamos LARP patirtys kas kartą stebina.Laidos autoriai: Ričardas Jaščemskas ir Andrius Jovaiša.

Šį epizodą dedikuojame stalo žaidimams, kurių taip paprastai prisėdęs per valandėlę nesužaisi. Ką ten – jei per valandą bent vienas dalyvis supras taisykles, jau bus didelis laimėjimas. Gilūs, sudėtingi, rimtas problemas simuliuojantys žaidimai – apie juos kalbėsimės su Lietuvos stalo ir vaizdo žaidimų kūrėju Dmitrijumi Babičiumi, stalo žaidimų kūrėju Marijumi Lapinsku bei ISM universiteto profesoriumi Pijumi Krūminu, kuris stalo žaidimus naudoja mokymo procese. Dar daugiau – Pijaus studentai patys kuria žaidimus, simuliuojančius tikrus valstybėje vykstančius procesus!Laidos autoriai: Ričardas Jaščemskas ir Andrius Jovaiša.

Vasaros pabaigoje Vokietijos Kelno mieste įvyko kasmetinis žaidimų industrijos ir kultūros renginys „gamescom“, sulaukęs daugiau nei 400 000 lanktyojų ir tituluojamas didžiausiu pasaulyje tokio tipo renginiu. Ką spėjo pamatyti ir nuveikti jame apsilankę lietuviai? Renginio įspūdžiais ir patirtimi pakvietėme pasidalinti žaidimų kūrėja, „Fluxo Games“ studijos vadovą Ryti Jadzevičių, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovę Norą Navardauskaitę ir vieną iš Lietuvoje vykstančio žaidimų kultūros renginio „GameOn“ organizatorių Matą Grigaravičių.

Lietuvos žaidimų pasaulis nebūtų toks, koks yra, jei nuo gūdžių devyniasdešimtųjų laikotarpio jo nebūtų savo rankomis lipdę kelios svarbios asmenybės. Vienas tokių korifėjų yra Artūras Rumiancevas, visų pažįstamas pseudonimu Artojas. „Dievo Režimas“ kalbina Artoją apie jo darbus ariant žaismo kultūros arimus – žurnalus, kuriuose rašė ir leido, legendinį games.lt portalą, „Dievo Režimo“ svetainę (taip taip, iš ten ateina ir mūsų laidos šaknys), e-sporto renginius, „Žaismo DNR“ kanalą, „GameOn“ žurnalą bei tuo pačiu pavadinimų įsuktą didžiausią Baltijos šalyse renginį skirtą žaidimams ir žaismui. Panašu, kad netilpome į vieną epizodą, tad tikrai bus ir antrasis.

Jau įpratome, kad kas porą metų technologijų lauką krečia vis kita karštinė – kripto, NFT, metavisata, na o šiandien purto dirbtinio intelekto drebulys. Šios technologinėe revoliucijos evangelistai žada didžiulius sukrėtimus kūrybinių industrijų sektoriui, tame tarpe iš žaidimų kūrimo sričiai. Visgi realybė yra šiek tiek arčiau žemės nei pranašauja verslo angelai – apie tai „Dievo Režimas“ kalbėjosi su žaidimų kūrimo studijos „Nieko Studio“ vadovu Eugenijumi Stratilatovu, advokatu ir intelektinės nuosavybės teisės ekspertu Roku Janausku bei žaidimų kūrimo studijos „Chark Studio“ vadovu Vaidu Gecevičiumi.

Pirmojo asmens šaudyklės – bene žinomiausias plačiajai visuomenei vaizdo žaidimų žanras, atnešęs ne vieną technologinę revoliuciją, uždirbęs daugybę pinigų bei padėjęs sukurti esporto sceną. Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius sukurtas „Doom“ bei vėliau sekę „Quake“, „Half-Life“ ar „Call of Duty“ patyrė tiek pakilimus, tiek nuosmukius. Laidoje kalbame apie tai, kas traukia žmones žaisti šaudykles, pagrindines žaismo mechanikas, kaip žanras evoliucionavo bei daugybę kitų aspektų. Pokalbyje „Dievo režimui“ į pagalbą atėjo vaizdo žaidimų kritikai bei apžvalgininkai Adomas Rutkauskas, Artūras Rumiancevas ir Kazimieras Pečiulevičius.

Žaidimų kūrėjai neretai įpina į savo darbus istorinių sąsajų, taip pat netrūksta žaidimų, paremtų tikromis istorijomis ar faktais. Tačiau nagrinėjant pavyzdžius sudėtinga rasti žaidimų, pasiekiančių gerą balansą tarp istorinio teisingumo ir žaismo įdomumo. Apie istorinį autentiškumą žaidimuose ir įvairius tiek sėkmingus, tiek nepavykusius projektus kalbame su žaidimų apžvalgininku Martynu Klimu ir žaidimų kūrėju Gediminu Tarasevičiumi.

Beveik nuo pat žaidimų atsiradimo pradžios jų idėjos ir pasauliai įvairiais būdais ir formomis perkeliami į kitas medijas: dažniausiai filmus, o pastaruoju metu ir itin sėkmingus serialus. Šiame epizode kartu su pop kultūros portalo „Protagonistas“ apžvalgininku Valdemaru Nedvecki kalbamės apie vadinamąjį transmedijos ar intermedijos reiškinį, žaidimų adaptacijas ir originalius kūrinius pagal žaidimų idėjas bei pasaulius, garsiausius pavyzdžius, istoriją ir ateities projektus.

Šiame epizode kalbame apie muzikos vaidmenį vaizdo žaidimuose – kaip garso takelis praturtina žaidėjo emocinę patirtį, kuo skiriasi jos rolė lyginant su kinu, kaip kuriamas garso takelis žaidimams, kaip jis rišasi su žaidimų dizainu, kaip kuriama muzika, kuri nebūtinai yra garso takelis žaidimui, tačiau priklauso šiai sričiai. Šiuos ir daugybę kitų klausimų narplioti padeda lietuviškos žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ bendraįkūrėjas ir vadovas Šarūnas Ledas, muzikos kūrėja bei dainininkė Agnė Buškevičiūte-Tumalavičienė bei muzikos kūrėjas ir prodiuseris Vilius Tumalavičius. Epizode skambanti žaidimų muzika: „The Secret of Monkey Island“ (Michael Land), „Neverwniter Nights“ (Jeremy Soule), „Clair Obscur: Expedition 33“ (Lorien Testard), „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ (Daniel Pharos). Taip pat Agnės Buškevičiūtės-Tumalavičienės ir Viliaus Tumalavičiaus kūryba.

Joks autorius žaidimų industrijoje negali pasigirti tokiu žinomumu ir vos ne kultiniu statusu kaip kūrėjas iš Japonijos Hideo Kojima. Per beveik keturiasdešimt kūrybos metų jis suformavo kultinę taktinių veiksmo žaidimų „Metal Gear“ seriją bei sukūrė keletą kitų sėkmingų vaizdo žaidimų. O pastarąjį dešimtmetį jis ne tik įkūrė savo nepriklausomą studiją, bet ir publikavo du naujus „Death Stranding“ žaidimus, trinančius ribas tarp kino ir vaizdo žaidimų. Antroji „Death Stranding“ dalis pasirodė birželio pabaigoje, tad tai tapo puikia proga pakalbėti apie H. Kojima fenomeną su žaidimų apžvalgininkais Vytautu Lukaševičiumi ir Artūru Rumiancevu.

Lietuvoje sparčiai populiarėjantys stalo žaidimai bei jų kūryba pastaruoju metu sulaukė itin sėkmingų žaidimų pagal filmus, romanus ar kitus jau žinomus kūrinius. Kalbamės su stalo žaidimų kūrėjais Tadu Kastanausku, prisidėjusiu prie „Flow“ žaidimo kūrybos ir bendraautoriumi Dmitrijumi Babičiumi, kuris taip pat neseniai pristatė „Pietinia kronikas“ žaidimą. Autoriai dalijasi savo ilgamete patirtimi žaidžiant ir kuriant stalo žaidimus bei jų sąsajas su kitomis medijomis ir kūrybinėmis industrijomis.

Dažnas į ketvirtą ar penktą dešimtį įžengęs lietuvis su vaizdo žaidimais vaikystėje susidūrė būtent per „Nintendo“ konsolių padirbinius. Laidoje narstome šios japonų kompanijos įtaką žaidimų kultūrai ir tik „Nintendo“ būdingą žaismą, kuris įtraukia tiek vaikus, tiek suaugusius. Tuo pačiu su pašnekovais – žaidimų kritikais ir apžvalgininkais – Artūru Rumiancevu bei Vytautu Lukaševičiumi aptariame, ką atneša naujausia „Nintendo Switch 2“ žaidimų konsolė.