PODCAST · science
Gamta – visų namai
by LRT
Klausytojų ir specialistų įvertinta, jau šešiasdešimtmetį atšventusi laida atveria klausytojų širdims ir protams vartelius į Lietuvos gamtą, supažindina su įdomiausiais gamtininkais, jų darbais. Šeštadieniais 06.30 val. per LRT RADIJĄ.
Episodes
-
IN MEMORIAM Selemonui Paltanavičiui
Laida „Gamta – visų namai“ – skirta jos autoriui Selemonui Paltanavičiui atminti. Gamtininkas, fotografas, rašytojas, Nacionalinių ekspedicijų dalyvis – žmogus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo gamtos pažinimo ir noro tuo pažinimu dalytis. Koks Selemonas buvo jaunystėje, kuo stebino savo...
-
Paskutinė Selemono Paltanavičiaus laida. Pavojus sparnuočiams – stikliniai pastatai
Apie iniciatyvą „Stiklinis paukštelis“ kalbamės su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovu Sauliumi Rumbučiu. Ornitologas papasakoja, kodėl paukščiai taip dažnai atsitrenkia į stiklo konstrukcijas, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie sparnuočių išsaugojimo. Kuršių nerijoje - pats...
-
Į miškus vilioja elnių riaumojimas
Rudens metas gamtoje atneša ne tik besikeičiančias spalvas, bet ir ypatingus garsus bei iššūkius: Selemono įspūdžiai iš Pakruojo miškų, kur pats klausėsi tauriųjų elnių riaumojimo. Vėliau kelsimės į Ežerėlio apylinkes ir apie gervių sankaupas bei jų pasiruošimą skrydžiui pasakoja gamtos…
more -
Ar įmanoma atkurti sunaikintą pelkę? Šiuolaikiniai ekologinio atkūrimo metodai
Atveriame tūkstantmetę Lietuvos pelkių istoriją. Dr. Jūratė Sendžikaitė papasakoja, kiek senųjų neįžengiamų pelkių išliko iki mūsų dienų ir kokios būklės jos yra dabar. Kartu apžvelgiame pirmuosius Aukštumalos tyrimus - ar įmanoma atkurti pažeistą bei nusausintą aukštapelkę, per kiek laiko...
-
Magiškas Čepkelių raistas iš arti: tyrimai ir atradimai
Čepkeliai – viena paslaptingiausių ir unikaliausių Lietuvos gamtos teritorijų. Ar per pusę amžiaus ši didžiulė pelkė pasikeitė ir ar iš tiesų ji džiūsta? Apie Čepkelių raisto istoriją, jo paukščius, vandenis ir žmones, paskyrusius šiai vietai savo gyvenimą, kalbame su vienu pirmųjų rezervato...
-
Rykštenių grožis slepia pražūtingą invaziją!
Grįžtame į geltonuojančius vasaros ar rudens pradžios laukus, o ten mūsų laukia rykštenė – augalas, žaibiškai plintantis gamtoje bei žemės ūkio plotuose. Kaip ši invazinė rūšis pateko į Lietuvą, kokią grėsmę ji kelia vietinėms bendrijoms ir kokie kovos būdai iš tiesų veiksmingi, aiškinamės kartu…
more -
Balkone augančio vėlyvo čiurliuko unikali istorija
Vėlyvą rugpjūtį laidoje aiškinamės, kodėl kai kurie paukščiai neskuba išskristi. Gamtos filmų režisierius Vytautas Jankevičius papasakos apie savo balkone vėlai per išperėtą čiurliuką, kada jis ketina iššskristi? Taip pat aiškinsimės baltųjų gandrų migracijos paslaptis bei vėluojančių jauniklių...
-
Gamta, paukščiai ir vasaros pavojai
Šiandien aptarsime skaudžią paukščių kasdienybę bei pavojus, su kuriais susiduria jaunikliai: nuo elektros stulpų iki grėsmių migracijos keliuose. Apie tai, kur šiuo metu traukia Lietuvos gandrai ir kaip juos seka mokslininkai, pasakos Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos…
more -
Vėlyvos vasaros gamtos paslaptys - čiurliai, gandrai ir Žolinės tradicijos
Apie netikėtai užsitęsusį čiurlių jauniklių auginimą ir priežastis, kodėl šie paukščiai vis dar nepalieka Lietuvos, pasakos žinomas režisierius bei gamtos filmų autorius Vytautas Jankevičius. Kitoje laidos dalyje prisiminsime tradicinį medkopį Stripeikiuose bei aptarsime baltųjų gandrų…
more -
Miško tankmėje slypi gyvatėdžio paslaptis
Vienas slaptingiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – gyvatėdis. Su šia ypatinga rūšimi supažindins ornitologas dr. Eugenijus Drobelis. Kartu su pašnekovu aiškinsimės, kuo unikalus šis tik ropliais mintantis plėšrūnas ir kaip jis medžioja gūdžiose giriose. VU Botanikos sode Kairėnuose veikia...
-
Lietuvos žiemas lauke ištveria net opuncijos
Šioje laidoje su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistu, ornitologu Sauliumi Skuja aptarsime vasaros paukščių pasaulio džiaugsmus ir jiems gresiančius pavojus – nuo elektros stulpų iki laisvai besibastančių kačių. Vėliau lankysimės VU Botanikos sode Kairėnuose, kur žolinių augalų...
-
Ventėje - netikėtas susitikimas su briedžiu
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusis papasakos apie čia apsigyvenusį briedį, žieduojamų paukščių gynybą ir laukinių gyvūnų jaukinimo pavojus. Vėliau kelsimės prie Baltijos ir kalbinsime Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę Liną Dikšaitę apie po audrų besikeičiantį…
more -
Atraskite saugomus Lietuvos gamtos stebuklus
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centro viešujų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė pasakoja apie išskirtinį Lietuvos saugomų teritorijų tinklą, vertybes ir interaktyvias centro ekspozicijas, o Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausias specialistas Vytautas Rukas - apie…
more -
Kai nekaltas augalas ar gyvūnas gamtoje tampa rykšte
Gamtoje tarpstančios svetimos rūšys neretai tampa agresyvaus brovimosi į natūralią aplinką pavyzdžiu. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė paaiškins, kada nusprendžiama rūšį oficialiai paskelbti invazine, atskleis, ar šalyje tikrai visus metus kontroliuojama ondatrų ar...
-
Gelmės, pakeitusios žmonijos istoriją
Į žemę po kojomis dažniausiai žvelgiame tik per savo gyvenimo akimirką, tačiau geologai moko mąstyti ne šimtmečiais, o milijonais metų. Pasak akademiko Algimanto Grigelio, be žemės turtų – geležies, vario ar sidabro – žmonija nebūtų pasiekusi jokių pramonės revoliucijų. Vilniaus universiteto...
-
Atraskite paslaptingus Dzūkijos šilų augalus
Skrosime naktinį Lietuvos dangų su paslaptingaisiais skrajūnais, kurie vis dažniau atskrieja prie mūsų namų žibintų. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas, biologas Mindaugas Kirstukas padės išsiaiškinti, kodėl šie naktiniai gyvūnai mums vis dar mažai pažįstami ir kaip...
-
Botanikai: skubėdami šienauti miestuose naikiname gyvąją Lietuvos gamtą
Įsibėgėjus šienapjūtei, skubėjimas miestuose nuskusti kiekvieną veją, verčia klausti, ką iš tiesų žinome apie savo pievas? Gamtininkė ir botanikė Vilma Gudyniene laidoje pasidalins moksliniais argumentais apie radikalaus žolės gremžimo žalą. Kartu su ja aptarsime neseniai vykusį rūšių ralį ir...
-
Nenrinė meldinukė - vienas rečiausių paukščių Europoje
Gamtoje ir žmonių pasaulyje patys didžiausi darbai nuveikiami pamažu, po mažą trupinį. Klausydami meldinės nendrinukės giesmių, domėsimės, kodėl meldinei nendrinukei gręsia išnykimas, tad, apie pastangas ją išgelbėti pasakos Žuvinto biosferos rezervato ekologas, ornitologas Arūnas Pranaitis....
-
Ornitologai: per 20 metų Lietuvoje beveik išnyko griežlės, pempės, varnėnai
Skambiname pavojaus varpais dėl nykstančių mūsų krašto paukščių rūšių, nes vasarą potencialios jų buveinės beatodairiškai malamos į biokurą. Su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu aptarsime tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje išnyko iki 90 proc. kai kurių...
-
„Lapės slėnis“: kur gamta diktuoja gyvenimo ritmą
Netoli Dusetų esantis „Lapės slėnis“ – tai vieta, kurioje jo įkūrėja Aurelija Pašvenskaitė su dukra Vilte Kazlauskaite kuria oazę, skirtą ne tik žirgų auginimui, bet ir giliam ryšiui su aplinka. Slėnio pavadinimas atspindi ir laukinę gyvūniją, ir šeimininkių pasirinktą kelią gyventi taikiai su...
-
Akcija „Neleisk sušienauti stirniuko"
Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis jau ketvirtą kartą dirbamuose laukuose dronu ieškos stirnų jauniklių ir kviečia prie akcijos prisijungti ne tik ūkininkus, bet ir gamtos žygių organizatorius, gamtos fotografus ar žinomus žmonės. Gal šienavimo pasekmėmis susidomės ir atsakingi pareigūnai…
more -
Nuo pasaulio klajoklio iki Antazavės
Po dešimtmečio pasaulio klajonių Marius Lucka tikrąją ramybę atrado senelių gimtinėje – Antazavėje. Triukšmingą sostinės gyvenimą jis iškeitė į Zarasų krašto gamtą. Išgirskite, kaip miško tyla padėjo rasti tai, ko Marius veltui ieškojo svetimose šalyse. O biologas Deividas Makavičius atskleis,...
-
Niūriaspalvis auksavabalis ir Lietuvos zoologijos sodas
Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas tampa ne tik lankytojų pramoga, bet ir svarbiausiomis genofondo saugyklomis. Direktorė Gintarė Stankevičė atskleis, kaip laboratorijose gimsta viltis išlikti retosioms rūšims ir tai, kad Lietuvos zoologijos sodas tapo pilnateisiu Europos zoologijos sodų…
more -
Gamtos ir istorijos paslaptys: nuo Trakų mūrų iki Musteikos miškų
Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir…
more -
Nacionaliniams parkams – 35-eri: nuo ištakų iki pasaulinio pripažinimo
Leidžiamės į kelionę po vertingiausias mūsų šalies kerteles. Saugomų teritorijų tarnybos vyriausia patarėja Rūta Baškytė primins parkų steigimo pradžią, kai buvo klojami pamatai tam, ką branginame šiandien. Tuo tarpu dabartinė tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė atskleis, kokiais...
-
Nemuno delta pasitinka tikru pavasario sambrūzdžiu
Šiomis dienomis virš Rusnės dangų temdo tūkstančiai kormoranų, o į savo lizdus sugrįžę baltieji gandrai čia sudaro didžiulę koncentraciją. Kol paukščiai garsiai skelbia apie migracijos įkarštį, pakrantėse rikiuojasi šimtai žvejų automobilių, o pievose ramiai ilsisi žvėrys. Kartu su gamtininku...
-
Kasmet silpniems ruoniukams padedame grįžti jūron
Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo...
-
Paukščių kiaušinius gamta margina nuostabiais raštais ir spalvomis
Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona...
-
Baltieji gandrai - kasmet vis labiau nyksta
Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos...
-
Manoma, kad Lietuvoje peri vos 4 - 5 didžiųjų apuokų poros
Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į...
-
Šokiruojantis leidimas: ardyti lizdus per jauniklių auginimą
Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles. Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių...
-
Sužieduotų juodųjų strazdų rekordai Ventės rage
Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų…
more -
Miškuose aidi šakalų balsai
Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje...
-
Matuojam Kuršių marių ledą, viliojame stintas, su vieversiais laukiame pavasario!
Nors Užgavėnių blynai jau suvalgyti, o žiemą iš kiemo varėme dainomis, gamtininkai aiškinasi, kiek dar tęsis žiema, dar, kartu su ichtiologu Linu Ložiu nersime po storą ledą pažiūrėti, kaip laikosi žuvys ir ar joms jau trūksta deguonies. Tuo tarpu juodkrantiškis Karolis Tamulis išduos visas...
-
Apie gyvūnų elgesį, pavasario ženklus ir žmogaus ryšį su aplinka
Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują. Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko...
-
Gamta siunčia pavasario ženklus – ilgesnes dienas, garsesnius balsus ir vos juntamą judesį
Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja…
more -
Lesinti ar ne paukščius
Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia. Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą...
-
Viduržiemio pamokos: lesiname antis, bandome bebrus suprasti
Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje. Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų…
more -
Sniego poveikis gamtai: ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė
Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys. Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius. Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė. Apie sniegą,...
-
Kurapka, išgyvenusi atšiaurias žiemas, neatsigauna net palankiomis sąlygomis
Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome...
-
Eugenijus Drobelis: dėl žmogaus godumo mažėja paukščių rūšių
Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas...
-
Išsiderinusi gamtos fenologija keičia žvėrių bei paukščių elgseną
Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį. Neįprastas gamtos...
-
Kalėdų eglutę puošiame natūraliais augalais
Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai...
-
Žiema botanikams - ne rimtis, o nuolatinis darbas saugant augalus
Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja...
-
Kada į gamtos mokslą ateis jauni žmonės, pasirengę tyrinėti Lietuvos gamtą
Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks...
-
Apie grybų ir uodų draugystę
Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą. Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė...
-
Mamuto radinys kelia susidomėjimą: jo dantį tiria odontologai
1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos...
-
Lūksto ežero gintaro paslaptys
Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas...
-
Kur Debesnų pelkė slepia savo stebuklus
Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos…
more -
Kiek kainuoja atkurti ežerą?
Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati....
We're indexing this podcast's transcripts for the first time — this can take a minute or two. We'll show results as soon as they're ready.
No matches for "" in this podcast's transcripts.
No topics indexed yet for this podcast.
Loading reviews...
Loading similar podcasts...