Gamta – visų namai

Apie netikėtai užsitęsusį čiurlių jauniklių auginimą ir priežastis, kodėl šie paukščiai vis dar nepalieka Lietuvos, pasakos žinomas režisierius bei gamtos filmų autorius Vytautas Jankevičius. Kitoje laidos dalyje prisiminsime tradicinį medkopį Stripeikiuose bei aptarsime baltųjų gandrų populiacijos pokyčius su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu, o Žolinės dieną priminsime gilias dėkingumo gamtai tradicijas, kviesdami paskutines vasaros dienas praleisti gryname ore.Kviečiame klausytis ir kartu pajusti rugpjūčio vidurio gamtos ritmą!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vienas slaptingiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – gyvatėdis. Su šia ypatinga rūšimi supažindins ornitologas dr. Eugenijus Drobelis. Kartu su pašnekovu aiškinsimės, kuo unikalus šis tik ropliais mintantis plėšrūnas ir kaip jis medžioja gūdžiose giriose.VU Botanikos sode Kairėnuose veikia išskirtinė ekspozicija, kurioje lankytojai kviečiami iš arti pažinti įvairias daržoves, prieskoninius bei aromatinio tipo augalus. Ekspozicija sukurta taip, kad pažinimo procesas būtų kuo gyvesnis – čia galima ne tik sužinoti augalo pavadinimą, bet ir patiems jį paliesti ar pauostyti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šioje laidoje su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistu, ornitologu Sauliumi Skuja aptarsime vasaros paukščių pasaulio džiaugsmus ir jiems gresiančius pavojus – nuo elektros stulpų iki laisvai besibastančių kačių. Vėliau lankysimės VU Botanikos sode Kairėnuose, kur žolinių augalų skyriaus kuratorė Gitana Štukėnienė pristatys neįtikėtiną sodo kolekciją. Specialistė pasidalins pasakojimu apie po atviru dangumi žiemą sėkmingai ištvėrusius ir žydėti besiruošiančius kaktusus opuncijas. Kviečiame išgirsti šiuos įtraukiančius pokalbius ir patiems apsilankyti nuostabiame vasaros sode.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusis papasakos apie čia apsigyvenusį briedį, žieduojamų paukščių gynybą ir laukinių gyvūnų jaukinimo pavojus. Vėliau kelsimės prie Baltijos ir kalbinsime Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę Liną Dikšaitę apie po audrų besikeičiantį pajūrį bei apsauginio kopagūbrio gelbėjimą. Laidos pašnekovai ne tik pasidalins unikaliomis istorijomis, bet ir perduos svarbius perspėjimus bei prašymus visiems poilsiautojams. Kviečiame įsiklausyti į šiuos naudingus patarimus ir kartu atrasti, kuo šią vasarą kvėpuoja mūsų šalies gamta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centro viešujų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė pasakoja apie išskirtinį Lietuvos saugomų teritorijų tinklą, vertybes ir interaktyvias centro ekspozicijas, o Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausias specialistas Vytautas Rukas - apie istorinę Didžiąją Antakalnio liepą, ir paaiškins, kuo ypatingi valstybės saugomi medžiai, akmenys bei geologiniai dariniai. Raginame ne tik pažinti šiuos unikalius objektus, bet ir patiems prisidėti prie dar neatrastų gamtos lobių išsaugojimo.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje tarpstančios svetimos rūšys neretai tampa agresyvaus brovimosi į natūralią aplinką pavyzdžiu. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė paaiškins, kada nusprendžiama rūšį oficialiai paskelbti invazine, atskleis, ar šalyje tikrai visus metus kontroliuojama ondatrų ar kanadinių audinių gausa, aptarsime rūšis „kandidates“, pavyzdžiui, raudonąjį ąžuolą, bei griežtą ministerijos nuostatą dėl dėmėtojo elnio.VU Botanikos sode Kairėnuose puoselėjama gausi ir spalvinga lelijų kolekcija, žavinti lankytojus formų bei veislių įvairove. Ši unikali kolekcija ne tik džiugina lankytojų akis, bet ir atlieka svarbų vaidmenį saugant bei tyrinėjant šių karališkų gėlių genofondą Lietuvoje. Apie žydinčias lelijas pasakojo Gitana ŠtukėnienėVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Į žemę po kojomis dažniausiai žvelgiame tik per savo gyvenimo akimirką, tačiau geologai moko mąstyti ne šimtmečiais, o milijonais metų. Pasak akademiko Algimanto Grigelio, be žemės turtų – geležies, vario ar sidabro – žmonija nebūtų pasiekusi jokių pramonės revoliucijų.Vilniaus universiteto botanikos sode – pats žydėjimas ir gražiausia vasara. . Sodo direktorius Audrius Skridaila laidoje atskleis, ar mūsų noras sodinti egzotinius augalus nėra pavojingas žaidimas su gamta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Skrosime naktinį Lietuvos dangų su paslaptingaisiais skrajūnais, kurie vis dažniau atskrieja prie mūsų namų žibintų. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas, biologas Mindaugas Kirstukas padės išsiaiškinti, kodėl šie naktiniai gyvūnai mums vis dar mažai pažįstami ir kaip elgtis, jei jų kolonijos įsikuria palėpėse ar įskrenda į butus. Taip pat sužinosime, ar tikrai šikšnosparniai gali tapti efektyviausia apsauga nuo įkyrių uodų ir kas organizuoja pažintines jų stebėjimo keliones. Vėliau laidos maršrutas pasuks link paslaptingosios Dzūkijos, o apie šio krašto išskirtinę florą, hidrologinį režimą bei pačius gražiausius smėlynų augalus pasakos biologas, dr. Mindaugas Lapelė. Kartu su mokslininku keliausime per žydinčius viržynus bei aiškinsimės, kuo ypatinga vėjalandė šilagėlė.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Įsibėgėjus šienapjūtei, skubėjimas miestuose nuskusti kiekvieną veją, verčia klausti, ką iš tiesų žinome apie savo pievas? Gamtininkė ir botanikė Vilma Gudyniene laidoje pasidalins moksliniais argumentais apie radikalaus žolės gremžimo žalą. Kartu su ja aptarsime neseniai vykusį rūšių ralį ir pasiaiškinsime, ar gąsdinimai erkėmis pateisina kuriamą negyvą miesto gamtą. Tuo tarpu artėjančių Joninių nuotaiką į laidą įneš Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas Zigmantas Gudžinskas. Su juo leisimės į unikalias Lietuvos pievas ieškoti augalų, susijusių su šventųjų vardais ar Goštautų gimine. Laidos pabaigoje su pašnekovais pasidomėsime, kokie žolynai šiemet nuguls į prasmingiausius jūsų šventinius vainikus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje ir žmonių pasaulyje patys didžiausi darbai nuveikiami pamažu, po mažą trupinį. Klausydami meldinės nendrinukės giesmių, domėsimės, kodėl meldinei nendrinukei gręsia išnykimas, tad, apie pastangas ją išgelbėti pasakos Žuvinto biosferos rezervato ekologas, ornitologas Arūnas Pranaitis. Antrojoje laidos dalyje kalbinsime geografę, daktarę Giedrę Godienę, kuri Aplinkos apsaugos dieną buvo apdovanota prestižine profesoriaus Česlovo Kudabos premija. Kartu su laureate kalbėsimės apie šio įvertinimo reikšmę, jos ypatingą dėmesį Neries upei ir jaunąją geografų kartą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Skambiname pavojaus varpais dėl nykstančių mūsų krašto paukščių rūšių, nes vasarą potencialios jų buveinės beatodairiškai malamos į biokurą. Su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu aptarsime tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje išnyko iki 90 proc. kai kurių paukščių rūšių.Ar žinojote, kad Lietuvoje turime tikrų, skambiai giedoti mokančių cikadų, kurios daugeliui asocijuojasi tik su Viduržemio jūros kurortais? Apie šį paslaptingą, be galo retą vabzdį ir jo biologijos ypatumus pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Netoli Dusetų esantis „Lapės slėnis“ – tai vieta, kurioje jo įkūrėja Aurelija Pašvenskaitė su dukra Vilte Kazlauskaite kuria oazę, skirtą ne tik žirgų auginimui, bet ir giliam ryšiui su aplinka. Slėnio pavadinimas atspindi ir laukinę gyvūniją, ir šeimininkių pasirinktą kelią gyventi taikiai su miško kaimynais. Aurelija ne tik treniruoja žirgus, bet ir randa laiko paukščių stebėjimui ir naktinėms šiaurės pašvaisčių paieškoms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis jau ketvirtą kartą dirbamuose laukuose dronu ieškos stirnų jauniklių ir kviečia prie akcijos prisijungti ne tik ūkininkus, bet ir gamtos žygių organizatorius, gamtos fotografus ar žinomus žmonės. Gal šienavimo pasekmėmis susidomės ir atsakingi pareigūnai, svarsto Petras Adeikis.Sartų regioninis parkas - vienas unikaliausių Lietuvos kraštovaizdžių, kurio ašis yra įspūdingas, labiausiai šakotas šalyje Sartų ežeras. Krašto dvasią stiprina gilus istorinis sluoksnis – čia tyvuliuojančiose salose rasti bronzos amžiaus lobiai ir senovės sėlių genčių palikimas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po dešimtmečio pasaulio klajonių Marius Lucka tikrąją ramybę atrado senelių gimtinėje – Antazavėje. Triukšmingą sostinės gyvenimą jis iškeitė į Zarasų krašto gamtą. Išgirskite, kaip miško tyla padėjo rasti tai, ko Marius veltui ieškojo svetimose šalyse.O biologas Deividas Makavičius atskleis, kodėl šiems paukščiams darosi vis sunkiau rasti vietą lizdams renovuojamuose miestų pastatuose. Aptarsime, kaip čiurliais rūpinamasi Nyderlanduose ir kokių klaidų dar galime suspėti išvengti čia, Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas tampa ne tik lankytojų pramoga, bet ir svarbiausiomis genofondo saugyklomis. Direktorė Gintarė Stankevičė atskleis, kaip laboratorijose gimsta viltis išlikti retosioms rūšims ir tai, kad Lietuvos zoologijos sodas tapo pilnateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos nariu.Senieji Lietuvos ąžuolai slepia paslaptingą, niūriaspalvį gyventoją, kurio išlikimui prireikė tarptautinių pajėgų, todėl kartu su gamtosaugos eksperte Dalia Bastyte-Cseh nersime į „senųjų ąžuolų kelio“ projektą, sužinosime, ar įmanoma į gamtą sugrąžinti tai, ką patys neapdairiai sunaikinome?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Iš spalio gamtos.Gervės greta mūsų. Ką jos gali pasiūlyti mums.Apie meilę viskam, kas gyva. Naujos ir tikros žinios apie Lietuvos vilkų populiaciją.

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. . Lašišos keliauja. Kaip šiemet jas žvejosime ir saugosime. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Žiogai groja rugsėjo pusiaują. Kaip pagelbėti patiems mažiausiems. Gyvūnai su mumis ir greta mūsų.Apie atradimus Lietuvos gamtoje.

Gamta – visų namai. Trumpėjančių dienų taku – į rudenį. Gamta be giesmių nebūna...Kada pasveikins skrendančios gervės ir žąsys? Ne tik medžioti, bet ir globoti.

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė Ką primena šventasis Baltramiejus? Kokia buvo gandrų vasara? Gandrai jau keliauja. Kokie drugiai skrenda į Lietuvą?

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė Gamta prie vasaros vidurio. Ką renkame gamtoje? Kokius žibintus degioja jonvabaliai? Naujienos iš nacionalinės ekspedicijos.

„Gamta – visų namai“: Rudens taką kloja medžiai ir šalna. Du Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiaus“ dešimtmečiai. Ar vilkas ir lūšis gerai jaučiais nelaisvėje? Stumbrai keliauja į Žemaitiją.

Jubiliejinė laida . Laidos vedėjai kalbasi su laidos įkūrėjais K.Giniūnu A.Grigeliu Apie laidos svarbą kalba: J.Savickas L.Jezerskas, Apikos ministras A.Kundrotas, seimo narys B.Bradauskas,Zimlienė ir Rasomavičius. Koks buvo oras prieš 50 metų pasakoja A.Galvonaitė

„Gamta ˜– visų namai“: Gamta po rudens lygiadienio.Pagerbiant profesorių Ričardą Kazlauską.

„Gamta – visų namai“: Apie ką kalba griežlės ir stirniukai? Pajūry galima atrasti ne tik jūrą. Dzūkai renka savo regioninį paukštį.

„Gamta – visų namai“: gruodžio vidurys gamtoje. Minint profesoriaus Tado Ivanausko jubiliejų. Kokios eglutės laukiama namuose. Kaip bendraujama valstybiniuose parkuose?

„Gamta – visų namai“: vasaros pasiūlymai. Ką gieda kregždės? Apie profesoriaus Tado Ivanausko palikimą. Kaip kas myli gamtą?

„Gamta – visų namai“: kiek dar pavasario išliko? Kaip gyvuoja Lietuvos mažieji ereliai rėksniai? Kuo dabar gyvena medžiotojai? Kokios tos nepaprastos Žemaitijos pelkės?

Laidoje girdėsite: Kiek dar pavasario išliko? Kaip gyvuoja Lietuvos mažieji ereliai rėksniai. Kuo dabar gyvena medžiotojai. Kokios tos nepaprastos Žemaitijos pelkės?

„Gamta – visų namai“: kiek dar pavasario išliko? Kaip gyvuoja Lietuvos mažieji ereliai rėksniai? Kuo dabar gyvena medžiotojai? Kokios tos nepaprastos Žemaitijos pelkės?

„Gamta – visų namai“:Ar rudens stebuklai surašyti į knygas? Kuo gražūs ir vertingi mūsų miškai? Ką miške veikia miškininkai? Visų svajonė - bebras vidur kiemo.

„Gamta – visų namai“:Spalis plazda paukščių takais Kaip mes rinkom Metų medį. Kur tas šaltinėlis. Kad nepamirštume, ką mums sakė gamta

„Gamta – visų namai“:Kaip tvarkyti medžių lapus?Ko gamtoje visai nelaukiame? Laikas prisiminti lesyklą.

„Gamta – visų namai“:Prisilietus prie spalio ir rudens vidurio.Naujienos iš paukščių kelio. Ką rudens vidury veikia ežiai? Iš rudeninio vabzdžių pasaulio.

„Gamta – visų namai“:Spalio pradžia: šis ruduo ankstyvas ar vėlyvas? Ką rudenį veikia vilkai ir ką - bebrai? Gerų darbų gamtai niekada nebus per daug. Mus palieka gervės.

Laidoje girdėsite: Kaip nuogas žmogus įsimylėjo šlakį? Miškininkai į gyvenimą paleido šių metų jaunimą. Naujas Švedų požiūris į tualeto reikalus. Valstybė valstybėje arba 50 metų sodininkų bendrijoms.

Laidoje girdėsite: Birutė sodino, sodino savo mišką ir pasodino. Kaip meška automobilius stabdė balsuodama? Kam sekasi geriau žvejoti – ereliui ar meškeriotojui? Kokių vaizdelių gali pasiūlyti ruduo?

Laidoje girdėsite: Kas Pabradės poligone puola dirvoninį kalviuką? Džiaukitės žmonės vilko mėnesį gimusieji. Rudens vaistažolės statinėje ir gūžėje. Pipiras parodė kas mes esame.