Kino pusryčiai

Žurnalistas Aivaras Dočkus ne tik komentuoja futbolą, giliai domisi muzika, bet ir puoselėja ilgą meilę kinui. Anksčiau jis vedė kino laidą „Kinas plius kinas“, o kelias link jos prasidėjo dar vaikystėje Palangos video salonuose. Aivaras pasidalino trimis jam ypatinguose filmuose skambančiais kūriniais, papasakojo, kurie du filmai pakeitė suvokimą, kad į kiną jam reikia lįsti giliau, kuo nuliūdino Kventino Tarantino interviu, koks klausimas, susijęs su vienu iš grupės „Radiohead“ nariu ir kinu, jį kankina.Kalbino Inga Ramoškaitė

Šios dienos „Kino pusryčiuose“ - kūrybininkė, tekstų rašytoja, režisierė, kino ir muzikos mylėtoja Lina Vonsavičiūtė. Apie meilę kinui atsiradusią kartu su pirmuoju „camcorder“ ir tėvų ugdytą skonį.Apie aktualias, o kartais - ir kiek netradicines temas tiek savo, tiek kitų kūryboje, apie ilgalaikio ryšio svarbą ir apie tą kibirkščiuojantį norą neprarasti vidinio žaismo.Apie pačios kuriamą dokumentinį filmą ir apie kitų sukurtus šedevrus.Ved. Unė Liandzbergytė

Jaunosios kartos režisierius Silvestras Polinauskas kuria dokumentiką netradicinėmis temomis, nes jo nedomina pagražinta, idealizuota realybė. Tarp mėgstamiausių režisierių įvardina ir argentinietį Gaspar Noe, kurio kūryboje netrūksta ir Silvestro įvardijamo „purvo“.Kitas svečio pasirinkimas kalba taipogi apie pasirinkimus – apie savęs sabotažą, apie tą momentą, kai dėl kažko ilgai stengiesi, ir tarsi pasiekęs tikslą, vėl pats viską sugriauni. Šį momentą filme pailiustruoja kūrinys, pilnas švelnios melancholijos, kuri Silvestrui taip pat yra labai artima.Apie besikeičiančius sezonus ne tik už lango, bet ir jausminėje plotmėje.Šios dienos „Kino pusryčiuose“ – kontraversiški, nepagražinti, daugiasluoksniai gyvenimo momentai.Kalbino Unė Liandzbergytė

Šiandienos „Kino pusryčiuose“ svečiuojasi ką tik iš Nidos kopų parsiradęs ir smėlį dar išpūtinėjantis fotografas, knygos vaikams autorius, skaitmeninis klajoklis Mindaugas Oželis.Apie keliones, apie knygos rašymą, apie kūrybines atostogas ir artėjančią parodą.Ved.Unė Liandzbergytė

Sekmadieniniai pusryčiai šiandien solo.

Šiandienos „Kino pusryčiuose“ - jaunosios kartos aktorius, grupės „McLoud“ lyderis Lukas Malinauskas.Apie Nerijaus Mileriaus dokumentinį filmą „Gyvenimas po mirties“, kuriame Luko vardas figūruoja net keliuose amplua, apie artėjantį koncertų pilną vasaros sezoną, apie labai laukiamą scenos apšildymą grupei „Gojira“ Taline.Kartu ir džiaugsmas dėl naujo serialo „Atlanta“ sezono, kuriame ir kelionės po sapnus, repo muziką, surrealią buitį, kaip sako pats Lukas, tai - „David'as Lynch'as su reperiais“.Ved. Unė Liandzbergytė

Šiandienos „Kino pusryčių“ svečias - vaizdo operatorius ir pradedantysis režisierius Erdvilas Petras Abukevičius. Apie muzikinius vaizdo klipus, apie pirmuosius bandymus filmuoti būnant dar 16-kos metų, apie labiausiai patikusį projektą su Virgiu Stakėnu.Apie kasmet žiūrimą filmą „In the mood for love“.Spalvinga skirtinga garso takelių selekcija iš ne pačių lengviausių filmų, kurių gal jautresniems žiūrovams žiūrėti gal ir Erdvilas gal ir nerekomenduoja.Ved. Unė Liandzbergytė

Kino pusryčiai. Apie mėgiamus filmus ir kūrinius su aktore Giedre Giedraityte.

Prie šiandienos „Kino pusryčių“ stalo su klausytoja Birute Verbiejūte kalbamės apie Valdovų Rūmų pradžią, meilės emigraciją, apie žmonių santykius ir vienas kito priėmimą.Apie tai, kaip filmai gali mus įkvėpti, mokyti, suteikti prasmės.Šiandienos Birutės pasirinkimuose - jautrūs, gilūs ir daugiaprasmiai filmai - „Wonder“, „August Rush“ ir „Intouchables“.Kalbino Unė Liandzbergytė

Velykiniai „Kino pusryčiai“ šiandien ragaujami kartu su muzikantu, būgnininku ir renginių organizatoriumi Kristupu Kmitu. Galėjote jį tikrai sutikti tokiuose festivaliuose kaip „Vilnius Jazz“, dabar galima sutikti ir repetuojantį Lukiškių kalėjime prisijungus prie grupės „Vartai“, na, o šiandien jis dalinasi skirtingais muzikos pasirinkimais iš mėgstamų, ryškių kino juostų.Bus ir tamsos, ir paukščių čiulbėjimo, ir herojaus akimis matomo išsilaisvinimo.Ved. Unė Liandzbergytė

Pas kitus radijo kolegas neseniai pradėtas transliuoti radijo serialas„Troškulys“, kuriame kaip aktorius sudalyvavo ir jis. Pagrindinis vaidmuo yra tekęs jam ir ką tik už geriausią režisūrą apdovanotos Eglės Švedkauskaitės spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. Kuo gyvena ir ko klausosi šis jaunas žmogus?Kaip pats sako, vis dar šviežių įspūdžių pilnas po kelionės Maroke, - ambient'o, kur grojama meditacinė Sacharos muzika, kur skamba fleita ir vietinių gyventojų poezija.„Kino pusryčių“ svečio pasirinkimai išlieka atmosferiški, klampūs ir kviečiantys susimąstyti. Tiesa, šie - ne iš Maroko.Trumpas pasišnekučiavimas su aktoriumi Vainiumi Sodeika.Kalbino Unė Liandzbergytė

Visą kovo mėnesį 60tąjį jubiliejų švenčiantis „Skalvijos“ kino centras šiandien į studiją atsiuntė savo programų koordinatorę Eglę Maceinaitę.Apie meilę kino klasikai, apie planuojamą „Cry me a river“ verksmingų filmų seansą ir apie muzikos takelius, kurie nukelia į tam tikras būsenas, į kurias galbūt niekada nebesugrįši.Kalbino Unė Liandzbergytė

Kalbino Unė Liandzbergytė

Šiandien svečiuose su labai skirtingais muzikiniais pasirinkimais - audiovizualiojo meno kūrėjas Kristijonas Dirsė. Po 10 metų kūrybos užsienyje jis vėl stabiliai kuria Lietuvoje. Pastaruoju metu galėjome apie jį girdėti projekte „Synaesthesis“ kartu su Dominyku Digimu, pašnekovas užsiminė, kad šiuo metu dirba ir prie naujo filmo projekto - įrašinėja muziką trumpametražiam filmui.Ved. Unė Liandzbergytė

Anksčiau džiuginęs (aktyvia džiugesio forma) trumpametražiais juodo humoro, ironijos ir gyvenimo realijų sklidinais darbais „Kambariokai”, „Gyvatė“ bei „Šeima“ (už šį buvo įvertintas minėtu apdovanojimu), autorius ką tik į kino teatrus išleido ir debiutinį pilnametražį „Paradą“ – pirmąjį lietuvišką filmą po atkurtos nepriklausomybės, kurio scenarijų įsigijo užsienio gamybos kompanija.Svečiuose – scenaristas, režisierius, grupės „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“ narys ir „vidutiniškų filmų“ vakarų organizatorius Titas Laucius, mūsų studijoje dalinasi asmeniniais muzikiniais atradimais kine.Kalbino Unė Liandzbergytė

Ved.Unė Liandzbergytė

Geriausias filmas - „Hario Poterio“ paskutinė dalis? O gal „Didysis Lebovskis“?Klasikinių filmų žiūrovas, o vis dažniau ir už didžėjaus pulto stojantis Nerijus, dažnai nepelnytai supainiojamas su kitu Nerijumi Antanavičiumi.Apie meilę didžėjavimui, tūkstantinę asmeninę fonoteką ir karts nuo karto tarp smagių ritmų įsipainiojančius ir tamsos prieskonius.Ved. Unė Liandzbergytė

Kalbino Unė Liandzbergytė

Rubrikoje „Kino pusryčiai“ svečiuojasi kiną mylintis muzikos kūrėjas Kęstas Nevera. „Labai daug kino žiūriu“, - sakė Kęstas ir pridūrė, kad jeigu užkabina režisierius, peržiūri visą jo filmografiją. Neperdėsime, Kęsto parinkta muzika yra vien iš kultinių filmų ir serialų. Koks mėgstamiausias Kęsto Neveros visų laikų filmas, kokio filmo peržiūrą jis surengė ant dvylikaaukščio stogo, koks per LRT rodytas serialas lydi nuo vaikystės, kokiame filme visai nėra muzikos, ar skaito recenzijas prieš filmo peržiūrą, kokį netrukus Lietuvos kino teatruose pasirodysiantį filmą jis labiausiai nori pamatyti – visi atsakymai įraše.Kalbino Inga Ramoškaitė.

Savaitės pradžioje išvykos į Anykščius metu, Anykščių menų inkubatoriuje teko aptikti besidarbuojantį kino ir teatro režisierių Liną Mikutą. Praėjusiais metais festivalyje „Kino pavasaris“ pristatęs dokumentinį filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (kurį dabar galite rasti ir LRT mediatekoje), Linas jau keletą metų paliko gyvenimą sostinėje ir atsitraukė kūrybai į mažesnį miestelį.Dabar dirba prie naujo savo filmo, kuriame turėtų susipinti žemiškasis ir mistinis metafizinis pasauliai.Apie prigimtį - apie androidus, dirbtinį intelektą, ir apskritai, - kas žmogų daro žmogumi.Kalbino Unė Liandzbergytė

Šiandienos „Kino pusryčiuose“ – fantastų klubo narys, rašytojas, scenaristas, kompiuterinių ir stalo žaidimų kūrėjas, kartais ir kino aikštelėje sušmėžuojantis pirmojo režisieriaus asistento amplua - Simonas Jatkonis.LRT auditorijai žinomas dėl savo „rimčiausio“ darbo – filmo „Knygnešys“ autorystės, šiandien vis daugiau laiko praleidžia sukdamas galvą apie fantastinius, mistinius, siaubą ar juoką keliančius personažus.Selekcija irgi spalvinga – visi muzikiniai pasirinkimai iš animacinių filmų, tačiau juose ir meditacija, ir širdį džiuginančios kovos, ir reivas.Kalbino Unė Liandzbergytė

Televizijos laidos „Mokslo sriuba“ reporteris, radijo laidų vedėjas, besigilinantį į nūdienos mokslo įdomybes, diskusijų moderatorius ir pranešėjas, grupės „Abudu“ boso partijas serviruojantis, arba tiesiog, kaip pats save apibūdina - „kūrybinis fabrikėlis“ - Lukas Keraitis.Ilgai kalbintas užsukti į svečius, pagaliau, ramesniam sausiui įžengus į kalendorių, pusvalanduką skiria ir Opuso klausytojams ir dalinasi skirtingų žanrų, laikmečių ir nuotaikų muzikos atradimais iš kino filmų.Ved.Unė Liandzbergytė

Prieš šešerius metus prasidėjusiame muzikiniame, meniniame ir neretai turbūt net terapiniame bendruomenės judėjime, kuris įgavo „Pretty Much“ pavadinimą, kertine scenine figūra, panašu, tapo duetas. ½ šio – Jovilė Sibilė-Sibilë, kita – Mauras, kasdienybėje gerus dalykus buriantis ir Domo Kauno vardu.Šiandien dalinasi hipnotiškais skambesiais iš mėgstamų kino filmų.

Pirmoji Naujųjų metų diena, ir pusryčiai daugeliui turbūt šiandien gal kiek vėliau nusimato.„Kino pusryčių“ rubrika atsiradusi 2022-ųjų vasario pradžioje dar neskaičiuoja metų sukakties, tačiau svečių jau susilaukė nemažai, ir tikėkimės, kad kino ir muzikos mylėtojų nepritrūksime ir šiais metais.O kol kas - prisiminimai iš praėjusių pokalbių ir muzika, atrasta iš svečių pamėgtų kino garso takelių.Ved.Unė Liandzbergytė

Kosminiai garso takeliai iš atlikėjo Jack Krass fonotekos, iš kurios, panašu, kad atsirinkti kelis kūrinius nebuvo lengva, nes, kaip pats pasakoja, užaugo vaizdajuosčių nuomos punkto aplinkoje. Muzika ir vaizdas tapo neatsiejami.Neseniai teko ir pačiam padirbėti prie kitais metais pasirodysiančio lietuviško serialo, kurio pavadinimo dar atskleisti negali. Bet kūrinys nuskambėti gali - ir nuskambės.Ved. Unė Liandzbergytė

Ne tik pas kolegą į studiją galima prisikviesti žemaitį.Klajoklių ir laukinės gamtos muzika ir gyvenimo būdu besižavintis, kadaise savo gyvenimo kelią siejęs su vaidybos menu, šiandien svajoja apie garsų terapeuto profesiją.Kaip filmai ir muzika keičia gyvenimus, kaip vyksta laisvės paieškos ir kuo žavi Rodriguez'as ir Vedder'is - su plungiškiu Jonu Gramalu.Ved. Unė Liandzbergytė

Skaito, rašo, žiūri - taip pati save kartais pristato Gabija Plukė. Lietuvos kino centre su komunikacija dirbanti Gabija Plukė kino pasaulį pamilo dar mokykloje su draugais pasiėmusi filmavimo kamerą ir eksperimentuodama. Kadaise filmai buvo tik penktadienio vakarais prie televizoriaus ekrano, kol gyvenime susitiko su „Sundance“ festivaliu - nuo tada meilė kinui, ir ypač muzikai jame tik dar labiau sustiprėjo. Žiemiškai, jaukiai, liūliuojančiai, hipnotizuojančiai.Netgi tokiai, kurią duodi ir savo šuniui paklausyti, kad iš kito kambario nelotų.

Spektaklis „Čia ir dabar“ – statytas pagal vieno garsiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgų Rolando Schimmelpfenningo pjesės motyvus. Šio dramaturgo kūryba primena žiūrėjimo pro kaleidoskopą patirtį. Tik vietoje įvairiaspalvių stiklo gabaliukų – tikrovės fragmentai, absurdiškos situacijos, paradoksai, baimės, viltys.Į sceną šis kaleidoskopas sugrįžo per teatro režisieriaus Agniaus Jankevičiaus žvilgsnį ir balsą. Kokia režisūrinė ir garsinė mozaika dėliojasi ne tik jo statomuose spektakliuose, bet ir pamėgtose kino juostose?Ved. Unė Liandzbergytė

Šiandien tiesiai iš Turkijos į LRT Opus eterį, o šiaip su gera muzika, kaip pats sako, - visada. Buvęs „Ryšių kiemelio“ Kaune šeimininkas, vėliau ir grupės „Flash Voyage“ vadybininkas, o pastaruosius kelerius metus vis giliau žengiantis į kino industriją - šiuo metu dokumentiką režisuojantis Ignas Bubnys.Apie tai, kaip svarbu turėti prasmingus projektus, iššūkius, bet svarbiausia - atrasti ryšį su žmonėmis, nes per jį atrandi ir pats save.Ved. Unė Liandzbergytė

Ką tik tarptauniame kino festivalyje „Scanorama“, trumpametražių filmų programoje „Europos blyksniai“ su savo bakalauriniu darbu „Šokis“ pasirodęs režisierius Danielius Minkevičius šiandien rubrikoje dalinasi savo mėgstamiausio filmo garso takeliu. Kitaip negu daugelis kitų svečių, visus kūrinius pasirinko iš vieno filmo. Kuo jaunosios kartos režisieriui toks svarbus šitas filmas?Ved. Unė Liandzbergytė

Paprašyta įvardyti du dalykus, kodėl verta kino teatruose pažiūrėti režisieriaus Jono Trukano siaubo filmą „Rūpintojėlis“, filmo garso režisierė Iveta Macevičiūtė sako – „nes juokingas ir baisus“. Pridedame ir trečią priežastį – nuostabi ten skambanti muzika, kurta „Happyendless“ nario Andriaus Kauklio. Rubrikoje „Kino pusryčiai“ galite pasiklausyti ne tik jos, bet ir kito Ivetos pasirinkimo – amerikiečių „Pixies“ hito „Where Is My Mind“, skambėjusio kultiniame filme „Kovos klubas“. Kuo Ivetai svarbus šis filmas, kokia jos nuomonė apie lietuvišką kiną, kaip ji pasirinko garso režisierės profesiją, kaip pradėjo dirbti su „Rūpintojėlio“ komanda. Žinoma, ir tradicinis klausimas, ar muzika gali sugadinti filmą. Su Iveta kalbėjomės per nuotolį vaizdo ryšiu iš Berlyno.Kalbino Inga Ramoškaitė

Kornelija Anelauskaitė, 2018 metų pavasarį instagrame pradėjusi dalintis jai patinkančiais filmais, spektakliais, muzika, davė pradžią kultūros tinklaraščiui. Projektą su komanda ji išaugino iki laidos, o vėliau – ir iki knygos. Gal vieną dieną šiuo metu Vilniaus mažajame teatre dirbanti Kornelija pagal savo gyvenimo istoriją susuks ir kino filmą. O kol jo scenarijaus dar neparašytas, su Kornelija kalbamės apie kitų filmus ir juose skambančią muziką. Tarp Kornelijai svarbių garso takelių – ir muzika iš legendinių lietuvių kūrėjų filmų. „Šie filmai labai paliečia, juose gali rasti esmę. Žiūrint jie tarsi apkabina, priglaudžia, tarsi pas savo žmogų grįžti, apgaubia kažkos saugumas“, - sako Kornelija.Ved. Inga Ramoškaitė

Šio sekmadienio „Kino pusryčiuose“ - bičiulis aktorius Dainius Tarutis.Lengvas pašnekesys apie daug laiko pareikalaujančius, bet ambicingus projektus, apie česnakų auginimą ir žolės pjovimą sode.Apie tai, kaip muzika kartais nukelia į tą akimirką, tą jausmą, tą žmogų.Kartais apie kūrinį, kuris užstringa tavyje, ir gali dar ilgai nepaleisti.Apie filmus, kurie gali pravirkdyti, bet šįsyk - juoko ašaromis.Ved. Unė Liandzbergytė

Jeigu prisimenat tokius scenus vardus kaip groove’o pilni “Meilės fontanai”, Lietuvos repo kolektyvą „Tavo Tėvas”, poezijos slemo žonglierių “Skelling”, tai visus šiuos vardus vienija vienas žmogus - daugiametis poezijos-repo atstovas, o šiuo metu, kaip pats save pristato, - muzikos prodiuseris, atlikėjas, multimedijų dizaineris Adomas Skelling Strazdas.Galima buvo tikėtis repo kūrinių, tačiau įvyko priešingai - daug melancholijos, šiek tiek bliuzo, šiek tiek eksperimentų iš Son Lux, šiek tiek nostalgijos.Trumpa jauki pažintis su Adomu.Ved. Unė Liandzbergytė

Kino pusryčiai

Save pristatantis tekstų redaktoriumi, pradedančiuoju poetu, o, pasirodo, kadaise ir LRT koridoriuose vaikštinėjęs Kšištofas Kšivecas šiandien trumpai, bet atvirai dalinasi įspūdį ir jausmą palikusiais filmų pavyzdžiais ir garso takeliais iš jų.Siužetai ir garsai, kurie gal kartais net iki skausmo pažįstami.Garsai, kurie vaizde suskamba kitaip negu girdėjai iki šiol.Daugiasluoksnės patirtys, kurių netrūksta ir #kšivecoetiuduose - paties autoriaus eilėraščiuose, kurie randasi jo socialinėje medijoje.Ved. Unė Liandzbergytė

Nuo žurnalistikos iki reklaminių tekstųtų rašymo, iki animacijos. Tokios, kuri išlaisvina, įgalina kurti atskirus pasaulius.Apie vaidybą, kurioje nevaidinama, apie muziką, kaip neatskiriamą palydovą.Na, ir žinoma, apie meilę į jokią žanrų apibrėžtį netelpančius kūrinius - su animacijos studijos „MeinArt“ kūrybos vadove Katre Šeduikyte.Ved. Unė Liandzbergytė

Sakome, kad su reklamų žvaigžde, nes šį žmogų tikrai galėjote matyti komiškose TV ekranuose ir reklaminiuose stenduose gatvėse. Na, o dabar galite ir girdėti.Bekalbant išaiškėja, kad aktorystę keitė komponavimas spektakliams ir filmams, o dabar norisi būti kitoje - kulisių pusėje.Kas yra geras kūrinys, kokios temos svarbios ir kokios ne, kodėl gera kartais pakilti nuo žemės - šiandien Artūro Murausko akimis, t.y. ausimis.Na, ir „hakuna matata“, kaip sakoma.Ved. Unė Liandzbergytė

Kaleidoskopiniai svečio pasirinkimai - pirmiausiai klasika. Ta, nuo kurios atsispiria kurdamas. Tiems, kas dar nepažįsta Witoldo kaip muzikanto, nuoroda galėtų būti grupės „Lady Gothenburg“ arba „Auskraft“.Toliau keliaujame prie gilios, industrinės elektronikos su Bristolio kūrėju Vessel ir jo darbu „Red Sex“, kuris skambėjo filmo anonse atėjus į kino teatrą žiūrėti kito filmo. Užkabino ir nepaleido.Na, ir dabartinis džiaugsmas girdint lengvus, įsimenamus, ritmingus šimtmečių sandūroje į pasaulį pasibeldusius garsus. Šiek tiek diskotekos gyvenimui iš filmo „La Grande Belezza“.Ved. Unė Liandzbergytė

Kai myli muziką ir nori ja dalintis - jokios kliūtys nesutrukdys. Net ir miesto viešąjį transportą pakoregavęs maratonas. Melomanas, skubantis į studiją, šiandien buvo pramintas melomaratonininku.Aktorius, muzikantas ir kavos mylėtojas Ignas Gužauskas, šiuo metu aktorystės meną dėstantis ir jaunesniems, daug laiko praleidžia žiūrėdamas filmus, ir, pasirodo, kad atranda ten daug genialios muzikos. Genialu yra tada, jo žodžiais tariant, kai garso takelis tobulai papildo vaizdą ir kameros judesį arba atvirkščiai - vaizdas papildo muziką.Šios dienos „Kino pusryčiai“ - apie tobulas sintezes, ir apie filmus, įgalinančius susimąstyti, pasijuokti, o gal kartais ir pravirkti.Ved.Unė Liandzbergytė(O gal Ignas Gužauskas?...)

Pirmojoje rudeninėje „Kino pusryčių“ rubrikoje svečiuojasi režisierė Jorė Janavičiūtė. Jeigu pamenate LRT OPUS „Kalėdas be problemų“ - tuomet ji pasiūlė Tajos kūrinį „Angelas baltas“. Mes prisimename. Su šypsena.Na, bet šiandien pasirinkimai visai kitokie - nuo Blood Orange iki Scarlet Pleasure, iki Le Tigre.Šiek tiek apie muziką, šiek tiek apie naujus lietuviškus filmus - tiek pačios Jorės kuriamus, tiek apie ką tik plačiajai auditorijai pristatytus kitų lietuvių darbus. Pvz., „Dainos lapei“ - filmas, kurė lydi ir tokio paties pavadinimo albumas, netrukus pasirodysiantis ir vinilo formatu.Ved. Unė Liandzbergytė

Jaunos grupės, pristatytos ir LRT OPUS Talento konkurse, dalyvavusios ir „Novus“, o ateinantį savaitgalį jau savarankiškai koncertuojančios Kaune - čia kalba apie „Nišą“ ir šiandien studijoje jos gitaristas ir įrašų prodiuseris Tomas Žalnora.Apie augimą su skirtingais muzikos žanrais, įsimylėtą „new wave“ melodingumą, ir apie kultiniais tapusius filmus - „Lost in translation“ ir „Matrica“ bei vienas kūrinys iš garso takelio, kuris - spėliojame, ar pirmiau tapo filmu, ar grupės albumu.Ved. Unė Liandzbergytė

Šiandienos „Kino pusryčiuose“ - Aretas Kisielius, buvęs radijo žurnalistas, komunikacijos specialistas, „Sidabrinės linijos“ savanoris, bei, žinoma, kino ir muzikos mylėtojas. Rubrikoje klausomės ir šių laikų klasika tapusių kūrinių, ir kiek netikėtų atradimų.Ved. Unė Liandzbergytė

„Tamsta“ muzikos salono garso inžinierius, progresyvaus roko grupės „Particle sense“ gitaristas ir dainų autorius, elektroninės muzikos dueto „Giminės“ 1/2, ir dar turbūt kiek nutylėtų projektų narys Karolis Stankevičius šiandien dalinasi ir dar visiškai kitokia muzika iš legendomis tapusių filmų garso takelių.Ved. Unė Liandzbergytė

Kino pusryčiai. Šiandien svečiuose ilgametė bičiulė, su kuria keliai suvedė būtent studijų metais išvykus mokytis į filmų mokyklą Taline. Apie „Skalvijos kino akademiją“, muziką, kuri suteikia ir vaizdo kūriniui formą, vienatvę, kuri gali apimti tiek būnant šviesmečiais nutolus nuo Žemės kosminėje stotyje, tiek pritemdytoje studijoje montuojant vaizdo klipą.Kalbino Unė Liandzbergytė

Ilgai kalbintas ir pagaliau atvykęs pokalbiui senas bendrakeleivis iš kino ir video industrijos - vaizdo režisierius ir grupės „dadcap“ arba „Tėčio kepurė“ gitaristas Domas Merkliopas pasakoja apie tai, kad muzika vaizdui turi netrukdyti, tačiau atlieka labai svarbų vaidmenį kai tam tikrus gyvenimo momentus užfiksuoji atmintyje - tiek sąmonėje, tiek jausmuose. Apie tai, kaip kontraversiškai kartais veikia muzika vaizde ir kokios dainos priverčia verkti jaučiant begalinę meilę. Šios dienos rubrikoje - „Pulp Fiction“, „Mulholland Drive“ filmų ir kultiniu tapusio serialo „Stranger things“ garso takelių ištraukos.Ved. Unė Liandzbergytė

Šios dienos „Kino pusryčių“ svečias, panašu, kad gan skrupulingai pasiruošęs - su Vitalijumi kalbamės apie šiuolaikinio meno praktiką, kino dailę ir darbą teatre per santykį su kinu ir kino muzika. Kodėl dirbdamas su video medija jis pats nenaudoja muzikos; apie patirtį prisidedant pire „Černobylio“ serialo kūrimo ir kaip jo režisierius filmavimo metu užgrojęs Beirut - a Sunday smile amžiams perrašė serialo matymą jam ir kaip pačiam Vitalijui dirbant ties „Odisėjos“ spektaklio pastatymu buvo panaudota Ennio Morricone muzika, kaip aplinkybė rastis klounados ir bufonados žanrams.Ved. Unė Liandzbergytė

Netikėtas telefono skambutis ieškant pašnekovų vienai temai, privedė prie pokalbio apie mylimus dalykus - filmus ir muziką juose. Agnių Acų kviečiausi pakalbėt apie renginius Nidoje, nes ten vasaros sezonui įsikūrė jo vadovaujamas kino teatras „ArleKinas“, o paaiškėjo, kad jis pats dar joje šiemet net nebuvo. Nidoje nebuvo, o filmų pasaulyje jau gyvena labai seniai. Šiandienos „Kino pusryčiuose“ daug klasikos - Federico Fellinio, Martino Scorseses, Takeshi Kitanos filmai ir pagrindiniai muzikiniai takeliai skambantys juose.Kalbino Unė LiandzbergytėVed. Unė Liandzbergytė

LRT OPUS rubrikoje „Kino Pusryčiai“ kavos kultūros puoselėtojas Emanuelis Ryklys.Ved. Richardas Jonaitis

Netikėta, tačiau maloni pažintis kino aikštelėje padėjo išsiaiškinti, kad ne tik kino aikštelės dailininkas bei tapytojas, bet ir kino, ir muzikos, ir literatūros mylėtojas yra šios dienos „Kino pusryčių“ svečias.Praėjusiais metais geriausiu jaunuoju tapytoju Baltijos šalyse paskelbtas Dominykas Sidorovas mūsų eteryje dalysis išties puikiais, net kultiniais, kūriniais iš filmų bei serialų garso takelių.Kalbino Unė Liandzbergytė