Kūno kultūra

Mūsų seksualumo supratimas formavosi per tūkstantmečius, o vienus svarbiausių jo pamatų padėjo Senovės Graikija ir Roma. Čia kūnas, geismas ir erotika nebuvo nutylimi ar slepiami – jie buvo mąstymo, filosofijos ir net socialinės tvarkos dalis. Visgi, buvo brėžiamos aiškios, kartais net paradoksalios ribos: kas laikoma harmoningu troškimu, o kas jau pavojingu savęs praradimu? Kaip gimė įtampa tarp geismo ir proto, tarp laisvės ir savikontrolės? Ir kada, anot to meto mąstytojų, seksualinė energija iš gyvybinės jėgos virsta tuo, kas ima valdyti žmogų? Laidos svečiai – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros atstovai – docentė dr. Aistė Čelkytė ir dr. Tomas Riklius.Ved. Urtė Karalaitė

Politika įvairiomis prieigomis reguliuoja mūsų kūnus – bet ar ji iš tikrųjų bando apsaugoti mus nuo realių grėsmių, ar veikiau kuria kontrolės mechanizmus? Kodėl apie seksualumą taip sunku kalbėti be moralizavimo ir kuo toks tonas yra žalingas? Šioje laidoje keliame paprastą, bet nepatogų klausimą: kiek mūsų kūnai iš tiesų priklauso mums? Laidos viešnios – Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, humanitarinių mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros dėstytoja Gražina Bielousova. (S)Ved. Urtė Karalaitė

Religija braižo visuomenės moralės ribas – ir viena pirmųjų reguliuoja žmogaus kūną, seksualumą, intymų gyvenimą. Vienose tradicijose seksualinė energija laikoma dvasine jėga, kitose – pavojinga aistra, kurią reikia suvaldyti. Kaip šie skirtingi matymai formuoja žmogaus santykį su savo kūnu, geismu ir intymumu?Apie tai laidoje kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktore, religijotyrininke Milda Ališauskiene.Ved. Urtė Karalaitė

Menas dažnai laikomas viena iš nedaugelio erdvių, kur galima laisvai provokuoti, kvestionuoti ir tyrinėti seksualumo, kūniškumo bei kultūrinių normų temas. Tačiau net ir čia veikia ribos – jas brėžia visuomenė, kartais jų laikosi patys kūrėjai arba jos sąmoningai peržengiamos vien tam, kad šokiruotų ir pritrauktų dėmesį.Kaip kūryboje atskirti tikrą gilinimąsi į seksualumą nuo jo pavertimo lengvai parduodamu produktu? Ar menininkas turėtų pats sau brėžti ribas, ar ribos atsiranda tik žiūrovo pusėje? Ar provokacija šiandien dar gali būti nuoširdi, ar ji jau tapo strategija pritraukti auditoriją?Laidos viešnios – fotografė Janina Sabaliauskaitė ir teatro režisierė Laura Kutkaitė.Ved. Urtė Karalaitė

Gyvendami laikais, kai savirefleksija tampa beveik higienos norma, keliame klausimą – ar seksualinė tapatybė yra mūsų vidinė tikrovė, ar tai, kaip išmokome save apsibrėžti? Kiek mūsų seksualumas yra autentiškas vidinis patyrimas, o kiek – kultūros, kalbos ir aplinkos pasiūlytas būdas save suprasti ir įvardyti?Laidos svečiai – psichologas, tinklalaidės „Dialogas“ bendraautoris Gediminas Tumėnas ir porų psichologė Karolina Bajoriūnienė.Ved. Urtė Karalaitė

Šiandien, kai seksualaus ir apnuoginto kūno atvaizdai aplink mus tapo kasdienybe, kyla klausimas, kaip tai veikia mūsų pačių santykį su intymumu ir savo seksualumu. Ar gyvenimas hiperseksualizuoto vaizdo aplinkoje padeda formuoti autentišką seksualinę tapatybę, ar ją užgožia, paversdamas seksualumą labiau reginiu nei patirtimi?Laidos svečiai – medicinos mokslų daktarė, seksualinės medicinos gydytoja Giedrė Jonušienė ir reklamos agentūros TRUTH strategas, VU komunikacijos faklulteto partnerystės docentas Tomas Bartninkas.Ved. Urtė Karalaitė