LRT Aktualijų studija

Prieš dešimt metų 52 procentai britų referendume balsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Ekspertai skaičiuoja, kad Jungtinės Karalystės ekonomika yra 6–8 proc. mažesnė nei būtų buvusi, jei šalis būtų likusi bendrijoje. Politinė šalies arena susiskaldė, visuomenė mažiau remia tradiciškai dominavusias partijas – konservatorius ir leiboristus. Dėl prastų reitingų iš premjero ir Leiboristų partijos vadovo pareigų paskelbė besitraukiantis Keiras Starmeris. Jo įpėdinis bus 7 premjeras per dešimtmetį.Laidoje dalyvauja Kembridžo universiteto dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Donatas Kupčiūnas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje garbės narys Chrisas Butleris.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos ir Lenkijos santykiai priėjo dar vieną kryžkelę. Iš prezidento Volodymyro Zelenskio atimtas aukščiausias Lenkijos Baltojo erelio apdovanojimas. Į tai sureagavo ne tik Ukrainos valdžia, bet ir buvę šalies prezidentai, atsisakę anksčiau priimtų Lenkijos apdovanojimų. Nauja santykių įtampa kilo vieną Ukrainos dalinį pavadinus istoriniu Ukrainos sukilėlių armijos vardu. Antrojo pasaulinio karo metais ši armija dalyvavo lenkų žudynėse.Ar nesutarimai dėl istorijos suskaldys Lenkijos ir Ukrainos vienybę?Laidoje dalyvauja istorikas Alvydas Nikžentaitis, politologas Mariusz Antonowicz, Vilniaus universiteto profesorius Andrius VaišnysVed. Marius Jokūbaitis

Ant naujos koalicijos sutarties parašai sudėti. O joje - susitarimas vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Kaip tai atrodys realybėje? Ko laukti verslui, šeimoms, pensininkams ir kitoms visuomenės grupėms?Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta LeiputėSeimo Demokratų “Vardan Lietuvos” frakcijos seniūnas Lukas SavickasSeimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė NorkienėVed. Jurgita Čeponytė

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko krašto apsaugos sistemos įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų auditą. Per pastaruosius penkerius metus tam valstybė išleido daugiau nei 7 milijardus eurų. Politikai savo ruožtu sako, kad viešieji pirkimai ir sudėtingos jų taisyklės sunkina Lietuvos galimybes greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir tinkamai pasirūpinti gynyba.Ar racionaliai pinigus leidžia krašto apsaugos sistema?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė ir Seimo narys, buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl karo nutraukimo, skelbia JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sako: „Tegul nafta vėl teka laisvai.“ Nors Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, rinkos žinią pasitiko optimistiškai, naftos kaina smuko. Tačiau pats taikos susitarimas dar labai trapus, o po galimo jo pasirašymo penktadienį laukia du sudėtingi mėnesiai derybų. Ką žinia apie šį taikos susitarimą reiškia pasauliui? Ar naftos krizė baigiasi?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, „Orion securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Janeliūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Po ilgos pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą ir tai gali būti ne paskutinis kartas šiemet. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia didesnes įmokas, o nekilnojamasis turtas šalyje toliau brangsta dviženkliu tempu. Lietuvos bankas įspėja – būsto rinkoje daugėja įtampos ženklų. Kodėl vis sunkiau įpirkti būstą? Kas laukia toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Socialdemokratai, valstiečiai-žalieji ir demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau sėda derėtis dėl valdančiosios koalicijos. Premjeru pasiryžo tapti Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, tačiau dėl ministrų - krūva klaustukų. Kalbama, kad gali keistis ne tik žemės ūkio ir aplinkos, bet ir vidaus reikalų, finansų, o gal ir kiti ministrai.Kurie ministrai turi būti keičiami?Ved. Liepa Želnienė

Derybos dėl atnaujinamos koalicijos, o taip pat ir ministrų kabineto, prasideda. Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į jas eina su nukraujavusiais reitingais ir tikslu skubiai taisyti situaciją, valstiečiai žada likti ištikimi vertybiniams klausimams, nors dėl to gali kilti naujų ginčų. Politologai sako, kad naujoji koalicija ypatingų klausimų jau nesvarstys, tačiau visus veiks būsimų rinkimų nuotaika.Ar perdėliota koalicija bus stabilesnė?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Valstiečių, žaliųjų Ir Krikščionių šeimų sąjungs frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, politologas Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

LRT šaltinių teigimu, savaitgalį posėdžiausianti Socialdemokratų taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.Daug kritikos sulaukė ir jo pasisakymas užsienio žiniasklaidai apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje.Laidoje dalyvauja 15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius, Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Situacija blokuojamame Hormuzo sąsiauryje pateko į aklavietę, sako tarptautiniai ekspertai. Žinias apie besibaigiančias Irano ir JAV derybas lydi naujos žinios apie Irano sprogdinimą ir laivų apšaudymą. Degalai ir toliau brangsta, o ekonomistai perspėja dėl juodo scenarijaus, kai pradės trūkti naftos. Politologai netiki ilgalaikėmis paliaubomis. Bet yra ir situacijos laimėtojų – tarp jų ir Klaipėdos jūrų uostas, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sulaukiantis vis daugiau laivų.Ar Hormuzo sąsiaurio krizė jau aklavietėje?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Saulius Spurga, buvęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo grįžti prie Nekilnojamojo turto mokesčio didinimo. Tai jį verčia daryti pernelyg greitai augančios valstybės išlaidos, kurių pajamos jau nepadengia. Kitiems metams prognozuojamas dar didesnis deficitas. Labiau apmokestinti turtą siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir kai kurie ekspertai. Tačiau valdantieji pripažįsta, kad artėjant rinkimams tai padaryti bus vis sunkiau. Ar biudžeto skylę reikia lopyti didesniu NT mokesčiu?Laidoje dalyvauja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Ernst & Young“ Mokesčiųir teisės paslaugų praktikos vadovo Baltijos šalyse grupės vadovas Irmantas Misiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Rusijos Dūma leido naudoti karines pajėgas užsienyje, jei ten reikėtų ginti Rusijos piliečius. Rusija oficialiai kreipiasi į Jungtinių Tautų Tarptautinį teismą dėl neva pažeidinėjamų rusakalbių teisių Baltijos šalyse. Pastarosioms skrieja kaltinimai, kad leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdvę, rengiant puolimus prieš Rusiją. Ir dar daug kitų įvykių pastaruoju metu leidžia kelti klausimą, ar Rusija jau rengiasi imtis atakų prieš NATO valstybes.Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius AntanaitisVU TSPMI profesorius Tomas JaneliūnasVytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas MažeikisVed. Jurgita Čeponytė

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Būkite būdrūs“, – paaiškėjus, kad pavogti šimtų tūkstančių gyventojų duomenys, piliečius ragina įvairios institucijos. Tačiau aiškėja, kad apie kelis mėnesius vykdytą vagystę buvo žinoma dar balandžio pradžioje. Policija tyrimą pradėjo balandžio 15 dieną. Praėjusią savaitę įvykis aptartas Vyriausybėje, tačiau gyventojai apie incidentą sužinojo paskutiniai.Ar valstybė slėpė Registrų centro duomenų nutekėjimą? Ir ką vagys gali nuveikti su tokiais duomenimis?Laidoje dalyvauja Registrų centro laikinasis vadovas Giedrius Cininas, MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir NRD Cyber security direktorius Vilius Benetis.Ved. Liepa Želnienė

Cigarečių kontrabandai oro balionais talkino ir būrys pareigūnų iš policijos, sienos apsaugos tarnybos. Tokia po sulaikymų operacijos Šalčininkuose pasklidusi žinia šokiravo visą Lietuvą. Tačiau teigiama, kad apie vietos pareigūnų ir kontrabandininkų bendrą darbą bei vietos valdininkų praturtėjimą liudininkai pranešdavo ir anksčiau, tačiau niekas nesikeisdavo. Ekspertai teigia, kad užkirsti kelią kontrabandai pasienyje yra sunkiai įmanoma, net jei nusikaltėlių šaknys ir pakirstos.Ar sulaikymai Šalčininkuose sustabdys kontrabandą balionais?Laidoje dalyvauja buvęs komisaras Juozas Rimkevičius, Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius, Šalčininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Robertas Kovgeris.Ved. Marius Jokūbaitis

LRT įstatymas grįžo į Seimo posėdžių salę. Ir kol kas viskas ramu - projekte nebeliko didžiausią grėsmę kėlusių nuostatų. Kai kurie valdantieji tai vadina didžiausia pergale.Tai ar protestai suveikė? O gal tai buvo tik emocijų nuraminimo šou ir siurprizų laukti paskutiniame etape?Diskusijoje dalyvauja: Seimo pirmininkas Juozas Olekas, LVŽ-LKŠS frakcijos atstovė Ligita Girskienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja Agnė Širinskienė.Ved. Mindaugas Aušra

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje vėl nukritęs dronas su sprogstama medžiaga kaitina politinį lauką. Droną aptiko gyventojas, o informavimo sistema suveikė pavėluotai. Prezidentūra sako, kad algoritmai nesuveikė, perspėjimai vėlavo, kaip ir antidroninių sistemų pirkimas bei diegimas. Tuo tarpu Valstybės kontrolė pažymi, kad gynybos fondo pinigai pernai liko nepanaudoti, nors lėšų trūko civilinei saugai. Todėl pinigus teko brangiai skolintis. Ar Lietuvai įmanoma suvaldyti įskrendančius dronus?Laidoje dalyvauja: krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, karys savanoris Arūnas Kumpis, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, antidroninių sistemų kūrimo įmonės „Nexdef“ vadovas Justinas Kveglys, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.Ved. Marius Jokūbaitis.

Neramios dienos – ne tik valdančioje koalicijoje. Opoziciniai konservatoriai paniro į debatus apie savo politinę kryptį ir vadovybę. Matas Maldeikis viešai sako, kad konservatorių valdyme įžvelgia „vadizmo“ apraiškų. Jo oponentai tokius vertinimus vadina provokacija. Girdisi ir svarstymai, kad už dabartinio pirmininko Lauryno Kasčiūno kritikų stovi vandenį drumsti norinčios figūros. Kur nuves vidiniai konservatorių ginčai?Ved. Jurga Tvaskienė

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės gynimo taryba pritarė Lietuvos karių siuntimui į misiją Hormuzo sąsiauryje. Siūloma siųsti iki 40 karių ir civilių. Kariuomenės teigimu, Lietuvos indėlis galėtų svyruoti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki išminavimo pajėgumų siuntimo.Dabar sprendimas - Seimo rankose.Ar Lietuva turi siųsti karius į misiją Hormuze?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Dainius Gaižauskas, Karolis Neimantas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei užsiminus apie planuojamus šokius rudenį, kur vieniši žmonės galėtų susipažinti, socialiniai tinklai pradėjo ūžti nuo juokų ir kritikos, kad pažintys – ne valdžios atsakomybė. Vis dėlto vienišumas Vakarų visuomenėse tampa vis didesne problema ir prisideda ne tik prie žemo gimstamumo bet ir spartesnio visuomenės senėjimo. Ar vienatvė – šio amžiaus epidemija? Kaip spręsti vienišumo problemą?Laidoje dalyvauja Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Dr. Daiva Skučienė, Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė, Jaunimo linijos savanorė psichologė Julija Neienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Per ilgąjį savaitgalį du incidentai geležinkelyje pasėjo įvairių vertinimų. Specialistai svarsto, kad tai galėjo būti būti techninės priežastys, profsąjungų atstovai kalba apie mažėjančią bėgių priežiūrą, tačiau yra įžvelgiančių ir diversijos pėdsakus. Lietuvos geležinkeliai priežastis tik pradeda tirti, išvadų siūlo palaukti ir neatmeta nė vienos versijos.Ką parodė pasikartoję incidentai geležinkelyje?Laidoje dalyvauja „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, VGTU docentas Gediminas Vaičiūnas, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.Ved. Marius Jokūbaitis

Švedijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos ekonominė situacija bent tris kartus blogesnė nei manoma. Žiniasklaidoje pasirodo svarstymų, kad šalies ekonomika yra ant absoliutaus kracho ribos. Net vienas Dūmos narys grasina, kad jei ekonominė situacija nepagerės, rudenį Rusija susidurs su tuo, kad įvyko 1917-aisiais.Ar kalbos apie Rusijos ekonominį krachą nėra perdėtos?Laidoje dalyvauja: „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, VU TSPMI partnerystės docentas, energetikos ekspertas Romas Švedas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Ved. Jurgita Čeponytė.

Sukrečiantis įvykis Marijampolėje - 17-metis Sūduvos gimnazijoje peiliu užpuolė ir sužalojo 3 kitus mokinius. Panašus incidentas, kai moksleivis peiliu grasino savo klasiokams prieš kelias dienas įvyko Simono Daukanto progimnazijoje, laimei, ten niekas nenukentėjo. Diskusija ne tik apie fizinį mokinių saugumą, bet ir emocinį, socialinį ir kitą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus lemia ne tik asmeniniai gebėjimai ar pastangos, bet ir tai, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus.Laidoje dalyvauja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Romas Prakapas, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė, Moksleivių sąjungos atstovas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino europarlamentarą Petrą Gražulį byloje dėl homoseksualių žmonių niekinimo. Anot teismo, politiko išsakyti žodžiai buvo užgaulūs, tačiau ne tokie, kurie galėtų užraukti pačią griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę.Tuo metu pareiškęs, kad žodžiai „čigonas“ ir „negras“ yra geri, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sulaukė tarnybinės nuobaudos.Seime registruotas ir siūlymas išvis panaikinti baudžiamąją atsakomybę už tyčiojimąsi, niekinimą ir neapykantos skatinimą.Kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda neapykantos kalba?Laidoje dalyvauja Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistikos ekspertė Samanta Kietytė, kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius ir advokatas Dominykas Vanhara.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje tęsiasi nacionalistinių antimigracinių plakatų kabinimo ir jų draskymo vajus, pereinantis į smurtą. Savaitgalį ant Vilniaus viaduko buvo iškeltas plakatas „Stop masinei imigracijai“, tačiau iniciatorius užpuolė kaukėti ir rusiškai kalbantys asmenys, kurie ėmėsi smurto. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ekspertai sako, kad susidūrimai tarp abiejų grupių Vilniuje tik augs.Ar Vilniuje kyla karas tarp radikalių grupuočių?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, Prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Evelina Gudzinsikaitė, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Premjerė įspėja žmones laukti sunkaus rudens. Ekonomistai siūlo nedramatizuoti ir negąsdinti žmonių. O verslas jau skambina pavojaus varpais. Ar tikrai artėja sunkus laikotarpis?Dalyvauja: Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas, Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, Jonė Kalendienė, ILTE banko vyriausioji ekonomistė, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Ved. Mindaugas Aušra

Dėl karo Irane iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekia labai prieštaringos žinios. Neseniai grasinęs, kad paliaubų pratęsimo nebus ir bus atnaujintas Irano bombardavimas, dabar jis pranešė, kad paliaubos pratęstos neribotam laikui, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms. Trumpo teigimu, paliaubos pratęstos Pakistano prašymu ir kad Irano „suskilusi“ vadovybė galėtų parengti „vientisą pasiūlymą“. Teheranas neigia to prašęs.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Reperiui Morgenshternui galimybę koncertuoti Lietuvoje atvėrė teismas. Gegužės pradžioje Vilniuje renginį organizuoja antisemitiniu elgesiu ir pasisakymais prieš Lietuvą pagarsėjęs Lenkijos europarlamentaras Grzegorzas Braunas.Seime gimsta idėjos, kad į Lietuvą nebūtų įleidžiami visi Rusijoje ir Baltarusijoje po plataus masto karo pradžios pasirodantys atlikėjai, tačiau abejojama, ar toks visuotinis draudimas būtų teisėtas.Ar Lietuva turi neįsileisti prorusiškų veikėjų?Laidoje dalyvauja URM Rytų kaimynystės departamento direktorius Mantas Jakimavičius, Kultūros viceministras Matas Drukteinis, Seimo narys Vytautas Kernagis, koncertų organizatorius Markas Šliamovičius, advokatas Petras Ragauskas.Ved. Liepa Želnienė

Parlamento rinkimuose Bulgarijoje daugumą užsitikrino buvęs šalies prezidentas, kritikuojantis Europos Sąjungą ir raginantis atnaujinti ryšius su Rusija. Tuo metu Vengrija pasuko kitu keliu – rinkimuose triumfavo proeuropietiškas Peteris Magyaras, žadantis neblokuoti paramos Ukrainai. Ką kintantis politinis Europos Sąjungos žemėlapis reiškia Kyjivui? Kaip tai paveiks Bendrijos priimamus sprendimus dėl tolesnės paramos?Laidoje dalyvauja: Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala, Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Petras Auštrevičius, LRT bendradarbė Bulgarijoje Justina Mikeliūnaitė, LRT bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė Mosdoczi.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Iš antrosios pensijų pakopos vos per pirmus tris mėnesius pasitraukė tiek žmonių, kiek prognozuota per dvejus metus. Kol prekybininkai džiaugiasi, sako pastaroji savaitė kaip antros Kalėdos, likusieji kaupime nerimauja, kas bus toliau. Kodėl žmonės nenori kaupti savo senatvei. Ar antroji pakopa išliks?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Seimo Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė, Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Linas Kukuraitis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.Ved. Justina Ilkevičiūtė

„Pirmą kartą per šį karą priešo pozicija buvo užimta naudojant tik dronus ir antžeminius robotus, be karių dalyvavimo. Okupantai pasidavė į nelaisvę, o ši operacija buvo įvykdyta be pėstininkų dalyvavimo ir be nuostolių iš mūsų pusės“, – taip pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, ukrainietiški robotai per tris šių metų mėnesius įvykdė daugiau nei 22 tūkst. misijų ir tiek kartų buvo išvengta rizikos kariams.Laidoje dalyvauja: „Blue/Yelow“ vadovas Jonas Ohmanas, Kauno technologijos universiteto prof. dr. Andrius Vilkauskas, Fizinių ir technologinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja inovacijoms ir plėtrai dr. Reda Nausėdaitė, Karo akademijos dėstytojas, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto.Ved. Agnė Skamarakaitė.

2022-aisiais politinė poliarizacija Lietuvoje buvo pati didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį, rodo politologės Ainės Ramonaitės su kolegomis atliktas tyrimas. Anot jo, labiausiai poliarizuojančios partijos yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir „Nemuno aušra“. Jų rėmėjai dažnai radikalizuojasi, nebegirdi argumentų ir ima demonizuoti priešingos stovyklos atstovus.Kokią žalą visuomenei daro poliarizacija ir ar įmanoma ją įveikti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, Leibnico socialinių mokslų instituto tyrėja Monika Verbalytė, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Liepa Želnienė

Į politinės korupcijos skandalą patekę demokratai „Vardan Lietuvos“ skubiai priiminėja sprendimus, siekdami parodyti, kad tai – jų buvusio pirmininko Sauliaus Skvernelio, o ne visos partijos problema. Tačiau Lietuvoje jau buvo atvejų, kai lyderių paimti kyšiai užtraukė bausmes visai partijai. Ar Lietuvoje įmanoma suvaldyti politikų korupciją?Laidoje dalyvauja: laikinasis demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Socialdemokratų partijos vicepirmininkė Orinta Leiputė, teisininkas Jonas Udris, tinklalaidžių kūrėjas Skirmantas Malinauskas.Ved. Jurga Tvaskienė.

Vengrijoje įvyko tai, kuo dalis vengrų negalėjo patikėti. Po 16 metų baigėsi Viktoro Orbano era. Jo paties sukurta rinkimų sistema atsisuko prieš jį ir viską šluojančią pergalę padovanojo jo priešininkui. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos? Ir kaip tai paveiks kitus kraštutinius judėjimus Europoje, kurie Orbano eksperimentą laikė geru pavyzdžiu?Laidoje diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Drukteinis, europarlamentas Petras Auštrevičius, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius, tinklalaidės „Kas ten dedasi?“ vienas iš kūrėjų Vykintas Pugačiauskas, LRT radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.Ved. Jurgita Čeponytė.

Susitarimas dėl paliaubų įvyko likus valandai iki Donaldo Trumpo skelbto ultimatumo Teheranui pabaigos. Iranas sutiko laikinai atidaryti Hormūzo sąsiaurį, dėl kurio užblokavimo smarkiai išaugo energetikos išteklių kainos. Tiek Vašingtonas, tiek Teheranas skelbia laimėję šį karą.Laidoje dalyvauja: buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir „Sciences Po“ Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Daliai koalicijos partnerių nebalsavus už Kapčiamiesčio poligono įkūrimą, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad toks elgesys nepriimtinas. Pasak jo, balandžio viduryje partijos taryba turės apsispręsti, ar tęsti darbus, ar koalicijos partnerius keisti. Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderiai sako, kad dėl poligono nepersigalvos.Kas bus su koalicija?Diskusija su trijų valdančiųjų partijų lyderiais LSDP pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, LVŽS pirmininku Aurelijumi Veryga ir „Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotoju Robertu Puchovičiumi.Ved. Liepa Želnienė

Popieriniu tigru Aljansą pavadinęs Donaldas Trumpas sako ketinantis išvesti JAV iš NATO. Taip jis sureagavo į sąjungininkų neskubėjimą jungtis į karą su Iranu. Ekspertai sako, kad jei Trumpas ir ryžtųsi tokiam sprendimui, Senatas greičiausiai tam nepritartų. Tačiau bet kokiu atveju tokios kalbos Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms kelia grėsmių dėl nacionalinio saugumo.Ar NATO iš tiesų tapo „popieriniu tigru“?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Babravičius, organizacijos „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis.Ved. Marius Jokūbaitis

Susisiekimo ministerija atsisveikina su sėkmingai dirbančiu Oro uostų vadovu, paskui jį traukiasi ir visa nepriklausoma valdyba. Kiek anksčiau pasitraukė visa Transporto saugos administracijos vadovybė. Aplinkos ministerija atšaukė Miškų urėdijos nepriklausomų narių atranką. Muitinės departamento vadovas atrinktas už finansų ministro nugaros. Dėl to krito ministerijos kancleris, ministras išformavo visą atrankos komisiją. Ekspertai sako, kad šie pavyzdžiai rodo valdančiųjų bandymus įvesti politinį valdymą įmonėse ir susidoroti su nepriklausomais vadybos profesionalais. Tačiau valdantieji sako, kad ieško naujos kokybės ir polėkio.Kas vyksta su valstybės įmonių valdymu?Laidoje dalyvauja “Unicorns Lithuania” atstovas, buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas, ISM rektorius Dalius Misiūnas, Generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė, įmonių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius, buvęs Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas.Ved. Marius Jokūbaitis

Prezidentas Gitanas Nausėda į Konstitucinio Teismo pirmininkus Seimui teikia Tomo Davulio kandidatūrą.Opozicija jau abejoja tokiu prezidento pasirinkimu. Ji primena, kad Tomas Davulis 2019-aisiais buvo Nausėdos rinkimų komandos narys. Taip pat svarstoma, ar ne geriau būtų pirmininku skirti Konstitucinės, o ne darbo teisės ekspertą.Ar Tomas Davulis turi tapti Konstitucinio Teismo pirmininku?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas, Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Julius Sabatauskas.Ved. Liepa Želnienė

Daugiau nei pusė gyventojų teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliai situacijai, rodo naujausia visuomenės apklausa. Tačiau susprogus dronui Varėnos rajone pusę paros nė vienas gyventojas nepaskambino bendruoju pagalbos telefonu. Estijoje gyventojai gavo perspėjimo žinutes, tačiau jos labiau išgąsdino nei padėjo.Ar esame pasiruošę reaguoti į grėsmes?Laidoje dalyvauja PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, atsargos brigados generolas Vilmantas Tamošaitis, LRT Radijo bendradarbiai Suomijoje ir Estijoje Aurelija Kaškelevičienė ir Vaidas Matulaitis.Ved. Liepa Želnienė

JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as paragino Lietuvą suartėti su Baltarusija, surengti viceministrų susitikimą ir atstatyti trąšų tranzitą. Lietuvos vadovai teigia, kad jokių derybų su Baltarusija nevyksta, tačiau susitikimai galimi, jei kaimynas pradėtų elgtis kitaip. Politologai primena, kad Baltarusija dešimtmečius žaidžia tuos pačius žaidimus.Ar turėtų susitikti Lietuvos ir Baltarusijos viceministrai?Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis,Seimo narys Ruslanas Baranovas, Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas,politologas Laurynas Jonavičius, Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynski.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuva yra pasirengusi padėti užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau tikisi, kad to neprireiks. Visgi ši pozicija nėra vieninga. Vieni politikai sako, kad Lietuva turėjo paramą Jungtinėms Valstijoms siūlyti pati, kiti - kad Lietuva neturi net svarstyti tokio klausimo. Nėra sutarimo ir dėl Vengrijos. Vieni politikai ieško kelių, kaip ją sutramdyti, kiti vyksta į susitikimus Budapešte.Prezidentas sukvietė partijų lyderius susitarti dėl vieningos užsienio politikos, bet ar tai įmanoma?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Linas Balsys ir Karolis Neimantas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir apžvalgininkė Agnė Rimkutė.Ved. Liepa Želnienė.