Manasis aš

„Lietuvos tapatumas susijęs su tuo, kaip žmonės jaučiasi, būdami šalies piliečiais“, - sako sociologė Rūta Žiliukaitė. Taigi, kaip žmonės jaučiasi ir koks yra Lietuvos tapatumas? Kas jį kuria ir kas griauna? Pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Aš tai vadinu kolektyviniu visuomenės neigimu. Mes nenorime matyti to, ką matome, tad neigiame tai, ko nenorime matyti visi drauge - sakome, kad tai, kas vyksta, nevyksta, arba kad tai visai nėra taip blogai, arba tai kažkieno kito, ne mūsų problema. Mes, kaip visuomenė, nepakankamai rimtai žvelgiame į priklausomybes. Atvirkščiai - jas normalizavome”, – sako psichoterapeutas Kevinas KcKannas.Apie priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, žaidimų, sekso, pornografijos, socialinio statuso, darbo, šokolado ir kitas - pokalbis su 30 metų su priklausomybėmis dirbančiu psichoterapeutu iš Airijos Kevinu McKannu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas lemia, ar pora liks drauge, ar išsiskirs? Kas apskritai vyksta, kad prieinama iki tokio klausimo - likti, ar išeiti? Pokalbis su daugiau kaip penkis dešimtmečius su poromis dirbančiais Geštalto psichoterapeutais iš Los Andželo Robertu ir Rita Resnickais. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Pokalbis su filosofu Gintautu Mažeikiu apie gyvenimą devėtame laike.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ar esate piktas žmogus? Turbūt retas prisipažintume. Nepaisant atsakymo, vienaip ar kitaip pyktis visada atranda, kaip pasireikšti. Vienas jo išraiškos būdų - pasyvi agresija. Kaip ją atpažinti ir ką daryti - jei taip su jumis elgiasi kitas, o galbūt - taip elgiatės su kitais jūs pats? Pokalbis su pas psichoterapeute Remą Židoniene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas lemia, kokį automobilį pasirinksime ir kaip su juo elgsimės kelyje? Tai – viena eismo psichologijos tyrinėjimo sričių. Apie vairavimo ypatumus ir žmogaus bei jo automobilio ryšius – pokalbis su psichologu, psichoterapeutu Justinu Buroku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Prasidėjus kokioms nors statyboms, visuomenėje vis kyla aršių diskusijų ir klausimų – ką verta saugoti, o ką – ne? Kas tas diskusijas lemia? Ką saugo paveldosaugininkai, ko nepavyksta apsaugoti, o kas saugoma pernelyg uoliai? Atsakymų ieškosime su paveldosaugininke, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja Jūrate Jurevičiene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai pykstamės? Kodėl kartais reaguojame labai emocionaliai ir konfliktus taip tik dar labiau paaštriname? Kaip tokiais atvejais elgtis, kad nesigailėtume ištartų žodžių ar veiksmų? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore ir šeimos mediatore dr. Jolanta Sondaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kodėl svarbu pagirti darbuotojus? Kodėl svarbu pastebėti ir įsivardinti, kas atlikta gerai, ne vien tik tai, kas buvo bloga? Kita vertus, kaip spręsti amžiną vadovų dilemą – kiek darbuotojus girti, o kiek - bausti, kiek reikalauti? Pokalbis su socialinių mokslų dr., verslo konsultantu Artūru Deltuva. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip į šiukšles žvelgia šiuolaikinis žmogus? Kas šiandien vertinama, kaip šiukšlė? Apie šiukšles, kaip įprastą kasdienio gyvenimo dalį, kaip pamatinį egzistencijos fenomeną ir kaip savivokos dalį – pokalbis su VU filosofu Mintautu Gutausku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kodėl žmogui gera miške? Kas ten jį traukia, ką ten jis gauna ir ar tikrai lietuvį ir mišką sieja ypatingas ryšys? Pokalbis su meditacijas miške rengiančia Ieva Padegimaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip, žvelgiant į madą, galima dekonstruoti, kuo ir kaip tam tikru laikotarpiu gyveno žmonės? Kaip apie visuomenę kalba mada?Kas lemia, ką iš visos tam tikro laikmečio mados pasiūlos pasirinksime sau? Ar rinksimės apskritai? Galbūt mados tendencijas ignoruosime sąmoningai?Apie madą, kaip visuomenės veidrodį ir mados vartotojus – pokalbis su mados istoriku Aleksandru Vasiljevu.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Su paaugliais dirbantys specialistai sako, kad žygiai gamtoje – vienas efektyvių būdų padėti jauniems žmonėms spręsti kylančias emocines problemas. Bendrakeleivių organizacija subūrė išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų berniukų grupę, su kuria rengia žygius visus metus. Kokios naudos buvimas gamtoje turi besiformuojančioms jaunuolių asmenybėms? Apie patyriminį ugdymą ir buvimo gamtoje svarbą – pokalbis su lauko mokytoju mokinių vadinamu istorijos mokytoju Gyčiu Valatka. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Viena režisieriaus Igno Jonyno filmo „Nematoma“ temų – šiandien ypač vertinamas viešumas, poreikis būti matomu. Kaip šis poreikis iškraipo mūsų kasdienį gyvenimą? Kokių pasekmių tai turi mūsų kasdieniam bendravimui ir ryšiui patiems su savimi? Pokalbis su režisieriumi Ignu Jonynu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas ketvirtam žmogui pasaulyje bent kartą gyvenime kyla psichikos sveikatos sutrikimų. Jonny Benjamin iš Didžiosios Britanijos pirmuosius ligos simptomus prisimena dar nuo vaikystės. Jis sako, kad vienas sunkiausių dalykų buvo gėda ir mėginimas nuo visų nuslėpti, kas kartais dedasi jo galvoje.Apie gyvenimą su psichikos sutrikimu ir veiklą, siekiant mažinti stereotipus apie psichikos sveikatos problemų turinčius žmones - pokalbis su rašytoju, kino kūrėju ir savižudybių prevencijos aktyvistu iš Didžiosios Britanijos Jonny Benjamin. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kovos menai vadinami menais. Kodėl? Kaip reikėtų suprasti kovą, kaip meną? Kas kovą daro menu?Apie kovą, kaip meną ir apie kovą, kaip savigyną gatvėje – pokalbis su Baltijos Wing Tsun KungFu asociacijos instruktoriumi Remigijumi Lazausku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Batai, pasirodo, tikrai nėra tik batai. Apie tai sufleruoja ir posakis apie tai, kad „žmogus yra ne savo batuose“. Ką reiškia gyventi savo batuose? Ką apskritai apie mus gali papasakoti tie batai, kuriuos avime? Apie batus, kaip vidinio mūsų pasaulio atspindį – pokalbis su klinikiniu psichologu, gidu ir kūrybinio rašymo grupių vedėju Juliumi Kvedarausku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Vakaruose tantra dažniausiai suvokiama kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurį pasitelkiant siekiama nušvitimo.Kaip tai mėginama daryti, ir kodėl nušvisti iš tikrųjų nepavyksta? Apie tantrizmą Indijoje ir Vakarų vaizduotėje – pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Sapnai, anot psichoanalizės tėvu vadinamo Zigmundo Froido – karališkas kelias į pasąmonę. Koks tai kelias? Kur jis veda? Ir kuo jis karališkas? Pokalbis su psichologe, psichoterapeute ir psichoanalitike Elona Lovčikiene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Gali pasirodyti – kas čia per klausimas? Kunigas Antanas Saulaitis sako, kad jis nėra toks jau keistas. Kartais pamirštame už viską, kas mūsų gyvenime yra padėkoti – ir taip prarandame daug džiaugsmo, kurį patirti nieko nekainuoja. Kaip išmokti sakyti ačiū ir kodėl verta tai daryti – pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Tylos stovyklos. Ko ištikrųjų ieško žmonės, ieškodami tylos ir ką toje tyloje atranda?Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Artimiausias pusvalandis skirtas moterims, bet labai tinka ir vyrams. Šįkart moterys pasikalbės apie moterišką pradą. Paskutiniu metu itin aktyviai ir entuziastingai moterų ieškoma įvairiausiuoe mokymuose ir seminaruose, kurie žada atrasti būdus, kaip nuo šiol tapti mylimomis ir laimingomis visą gyvenimą, kaip išlaisvinti savo vidinę deivę, kaip nepasiklysti moteriškumą atrasti žadančių seminarų programose, ką apskritai reiškia moteriškas pradas ir kodėl taip svarbu šią savo dalį apčiuopti, atpažinti ir pripažinti ir vyrams. Trumpas anonsas čia, nes vyrui, kuris neigia savo moteriškąją dalį, visos moterys aplink pasitaikys tik pernelyg jautriai reaguojančios isterikės.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ko reikia vaikams, kad jie mokykloje mokytųsi ir išmoktų? Be švietimo sistemos, mokyklos, mokytojo ir individualių vaiko savybių itin reikšmingą įtaką vaikų pasiekimams turi šeima. Kodėl ši sudedamoji dalis lieka tarsi antrame plane ir didžiausi lūkesčiai ir atsakomybė keliami pačiam vaikui arba mokytojui? Apie realius ir nerealistiškus lūkesčius vaikams ir mokytojams – pokalbis su pradinių klasių mokytoja Jovita Ponomarioviene ir VU Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kodėl mėnulyje neplėvesuoja vėliava? Tai, ar žinote atsakymą į šį klausimą, gali pasufleruoti, koks jūsų intelektas. Apie tai, kas yra intelektas ir nuo ko jis priklauso – pokalbis su VU Filosofijos fakulteto psichologijos instituto dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kokie paplitę klaidingi įsitikinimai apie meilę?Didžiąją dalį savo įsitikinimų apie meilę atsinešame iš savo šeimos, kurioje užaugome. Kita dalis susiformuoja, bėgant metams ir kaupiant patirtį, kuriant santykius su kitais žmonėmis. Kaip mūsų įsitikinimai mus klaidina ir kaip trukdo kurti meile pagrįstus santykius? Ką iš tikrųjų reiškia mylėti? Pokalbis su psichoterapeute iš Lenkijos Anna Tanalska – Dulęba.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Išsiskiriant maždaug pusei šeimų, vis dažniau jos antrą kartą kuriamos jau su vaikų iš pirmosios santuokos turinčiaisiais partneriais. Kuo ypatingas tokių šeimų gyvenimas? Apie vaikus ir suaugusiuosius, gyvenančius antrą kartą kuriamose šeimose - pokalbis su gydytoja psichoterapeute Gražina Sidoroviene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip vaikai suvokia meną? Kuo jis gali būti naudingas vaiko vystymuisi? Gebėjimas įsisąmoninti savo jausmus, tuo pačiu reguliuoti savo emocijas, atsispirti impulsyviam elgesiui, empatiškai suprasti kito poreikius ir sėkmingai spręsti konfliktus vaikams itin svarbūs. Visus šiuo įgūdžius ugdyti gali padėti menas. Apie tai, kaip galima mokyti vaikus atpažinti savo emocijas ir jausmus, pasitelkiant meno kūrinius – pokalbis su „Paramos vaikams centro” psichologe ir MO muziejaus edukatore Ieva Dulinskaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Po Vilniaus gatves ekskursiją apie Jonus rengiantis gidas, psichologas Julius Kvedarauskas kviečia pastebėti ir prisiminti miestą ar valstybę kūrusius Jonus. Tuo pačiu apmąstyti ir tuos šį vardą turinčius žmones, kuriuos pažįstame ar kada nors pažinome savo gyvenimuose – ir nebūtinai tiesiogiai.Pokalbis su gidu ir psichologu, ekskursijos autoriumi Juliumi Kvedarausku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Mūsų balsas, pasirodo, tikrai nėra tik balsas. Jis – mūsų vizitinė kortelė, jame – visa mūsų biografija. Taip sako aktorė Aldona Vilutytė. Kokią įtaką turi mūsų balsas kitiems, ir kokią mums turi kito žmogaus balsas? Kaip jis veikia mūsų elgesį, mūsų savijautą? Gyvūnijos pasaulyje jis svarbus, kaip ir kvapas, renkantis partnerį ar vertinant grėsmę. Kaip yra tarp žmonių? Pokalbis su aktore, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ir scenos kalbos lektore Aldona Vilutyte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Žurnalas „Santara“ skaitytojus pasiekia jau tris dešimtis metų. Kuo buvo svarbus šis žurnalas sovietmečiu ir kokią reikšmę jis turi dabar?Mintimis dalijasi žurnalo redakcinės kolegijos nariai - žurnalo redaktorius Romualdas Norkus, Prezidentas Valdas Adamkus, Unesco generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius, kardiologas dr. Pranas Šerpytis ir rašytojas Vytautas Martinkus.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kokią galią gali turėti tradicinė liaudies daina ir kaip dainavimas gali pasitarnauti žmonių bendruomenėms burtis?Pokalbis su VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore, folkloro kolektyvo „Ratilio“ nare Aine Ramonaite ir Aberdeeno universiteto profesoriumi Tomu McKeanu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Muzikos terapija – psichoterapijos rūšis, kuri gali padėti žmonėms padėti geriau pažinti save. Kaip veikia muzikos terapija, kokią įtaką mums apskritai daro muzika – norime to, ar ne?Ką apie mus gali papasakoti mūsų mėgstamas grojaraštis, jei klausomės džiazo, roko, ar metalo? Pokalbis su muzikos terapeute Diana Geče. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kokie daiktai yra jūsų namuose? Iš kokių medžiagų jie pagaminti, ir kaip? Kiek jie keliavo, kol pasiekė jūsų namus? Ar, pasibaigus jų galiojimo laikui, juos galima perdirbti? Atnaujinti? O sugedus – sutaisyti? Apie ekologinio dizaino principus ir tai, kaip kiekvienas juos galime pritaikyti savo kasdienybėje – pokalbis su ekologinio dizaino asociacijos Ekoda direktore Vaida Griškevičiene ir dizaineriu Simonu Tarvydu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kokie daiktai yra jūsų namuose? Iš kokių medžiagų jie pagaminti, ir kaip? Kiek jie keliavo, kol pasiekė jūsų namus? Ar, pasibaigus jų galiojimo laikui, juos galima perdirbti? Atnaujinti? O sugedus – sutaisyti? Apie ekologinio dizaino principus ir tai, kaip kiekvienas juos galime pritaikyti savo kasdienybėje – pokalbis su ekologinio dizaino asociacijos Ekoda direktore Vaida Griškevičiene ir dizaineriu Simonu Tarvydu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Nors kažkodėl dažniausiai siejami tik su populiariausių partijų ir politikų reitingais, visuomenės nuomonių tyrimai atliekami toli gražu ne vien apie politiką. Kokie ir kaip atliekami nuomonės tyrimai bei ką apie Lietuvos visuomenę jie gali atskleisti – pokalbis su sociologu, bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovu Ignu Zoku. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kad bulvės į Europą atkeliavo iš Amerikos – žinome daugelis. Kokie kiti, mažiau pažįstami maisto produktų ir patiekalų kelionių maršrutai? Kaip tokią maisto globalizaciją tyrinėja, ir ką atranda mokslininkai? Pokalbis su Bioarcheologijos tyrimų centro vadove dr. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

XXI amžius – vizualumo era. Kaip taip atsitiko ir kaip vaizdų pertekliuje gyvenančiam žmogui tuose vaizdų srautuose susiorientuoti? „Audiovizualinis raštingumas šiandien turėtų tapti ne siaura dailėtyrininkų, bet visų žmonių specializacija“, – sako vizualumo tyrinėtoja, doc. Natalija Arlauskaitė. Kas yra audiovizualinis raštingumas ir kam jis reikalingas?Pokalbis su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Dėl ko Vilniuje aikčioja kultūros istorikė? Kodėl žmonės nesidomi, kokia jų gyvenamo miesto istorija? Ir kodėl ekskursijos dažniausiai laikomos tik turistų užsiėmimu? Apie mūsų santykį su istorija ir tai, ką įdomaus galima atrasti apie Vilnių – pokalbis su kultūros istorike, knygos „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“ autore Sonata Šulce. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip muzikos suvokimą galima paaiškinti smegenų veikla, kokių atlikta netikėtų tyrimų muzikos naudai tirti ir kokie egzistuoja mitai apie muzikos naudą – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doktorantu Evaldu Pipiniu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ar prisimenat Sąjūdį remiančius plakatus? Ant marškinėlių, suvenyrų dabar spausdinamą Geležinį vilką, Lipdukus Žalgiris? Ar tokį plačiai paplitusį Vyčio atvaizdą? Šie ir begalė kitų Lietuvos simbolikos atvaizdų buvo sukurti išeivijoje. Daugiau kaip prieš 40 metų Amerikos lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono drauge su bendraminčiais tokiu būdu, pasitelkdami vaizdinę informaciją, bandė pasiekti nutautėjusius išeivius, o Atgimimo laikotarpiu – ir pačias Amerikos politikos viršūnes. Apie tautinių simbolių kūrimo istoriją ir jų galią – pokalbis su jų autoriumi Gintaru Karosu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Už muziką trilogijai „Žiedų valdovas“ kompozitorius Howardas Shoras pelnė daugybę apdovanojimų. Šis filmo garso takelis vadinamas vienu iš pačių įspūdingiausių per visą filmų raidos istoriją.Kino filmo muzika gyvena ir atskirą gyvenimą – ją atlieka simfoniniai orkestrai, chorai ir solistai. Drauge su Ukrainos orkestru, kuris specializuojasi atliekant muziką iš kino filmų, šią muziką atliko ir Lietuvos atlikėjai, Vilniaus universiteto choras „Gaudeamus“.Apie „Žiedų valdovo“ garso takelį, kino muzikos ypatumus ir apskritai, chorinės muzikos galią ir naudą – pokalbis su choro „Gaudeamus“ meno vadove Rasa Gelgotiene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Mes visi turim to nevykėlio savyje – tik vieni labiau jį slepia, o kiti – per daug demonstruoja. Tą vidurį labai sunku atrasti. „Vykėlio“ gyvenimas labai paprastas. Jis panašus kaip ir nevykėlio, tik jame viskas atvirkščiai: vienas viską neigia, o kitas – teigia“, – sako aktorius Valerijus Kazlauskas.Apie nevykėlius šiame sėkminguolių pasaulyje teatro scenoje ir už teatro patalpų sienų – pokalbis su spektaklio „Nevykėlis“ aktoriumi Valerijumi Kazlausku.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas lemia tai, ką matome, kai į ką nors žiūrime? Klausimas nėra toks keistas, kaip iš pradžių gali pasirodyti. Žvelgdami į tuos pačius dalykus, žmonės juos gali matyti visiškai skirtingai. Atskleisti, kodėl matomiems dalykams suteikiame konkrečias prasmes, gali būti pasitelkiamos įvairiausios priemonės. Viena tokių - psichologijos ir menotyros profesorių sukurti metaforinių, asociatyvinių paveikslėlių rinkiniai – OH kortos. „Tai - žaidimai, kuriuos žaisti reikia atsargiai“, - sako šią meno terapijos priemonę, vesdama istorijų pasakojimo pratybas, pasitelkianti Neringa Lašienė. Apie praktikos kilmę ir pagalbą, lavinant savo paties ir pasaulio matymą – pokalbis su filologe, Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos nare Neringa Lašiene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Reaguodama į Sovietų agresiją, naujai atkurtos Lietuvos kariuomenės vadovybė sukūrė pirmą neoficialų lietuvišką spec. būrį, kurį aplinkiniai vadino Franco žvėrynu. Iš dalies animuotas dokumentinis filmas Spec Žvėrynas pasakoja istoriją apie šį oficialiuose šaltiniuose neegzistavusį jaunuolių specialųjį būrį, rengtą sudėtingoms 1991-ųjų nepriklausomybės kovų operacijoms.Apie filmo kūrimo ypatumus ir Spec. Žvėryną – pokalbis su režisieriumi Andriumi Lekavičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Populistai siūlo stebuklus, o žmonėms juk patinka tikėti stebuklais. Vaikystėje mes tikime pasakomis. Paskui jomis nebetikime, bet vis tiek skaitome. Tad populizmas – tai tam tikra pasakų rūšis suaugusiems“, - sako psichologas, lektorius Jurius Beltė. Apie populizmo esmę ir tai, kaip galime atpažinti populistinę komunikaciją – pokalbis su socialiniu psichologu, lektoriumi Juriu Belte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Lietuvių etninėje tradicijoje šventė buvo suvokiama kaip sakralus metas.Papročiai, tradicijos formavosi per daugelį šimtmečių. Kiek tradicinėse šventėse išliko senosios lietuvių pasaulėjautos ir pasaulėžiūros bruožų? Ar ta senoji pasaulėžiūra ir pasaulėjauta atsispindi šiandien tame, kaip mes švenčiame šventes?Apie šventės sampratą lietuvių etninėje tradicijoje ir dabar – pokalbis su Vilniaus etninės kultūros centro etnologe Loreta Stoliaroviene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Elektroninės sutartinės“ – muzikinis performansas, per kurį sujungiamos etninės lietuvių tradicijos ir naujos technologijos. Senoviniams verpimo rateliams pritaikytos jutiklinės technologijos rato sukimo judesį, greitį bei kryptį leidžia susieti su kompiuteriu generuojamais muzikos garsais. Kaip „išverpti“ muziką? Pokalbis su projekto iniciatoriais ir dalyviais – muzikantu Viktoru Diawara ir skulptoriumi Mindaugu Tendziagolskiu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas mokytis skatina suaugusius žmones? Kaip jie ateina mokytis, kaip jie mokosi, ir kas kliudo jiems išmokti? Apie mokymosi svarbą jau suaugus, nuolatinius raginimus tobulėti, didžiausius kliuvinius tai daryti ir mokytojo svarbą visame mokymosi procese – pokalbis su verslo konsultantu, psichologu Artūru Deltuva. Ved. Agnė Kairiūnaitė.