Pakeliui su klasika

Prasideda Vilniaus festivalis. Apie tris dešimtmečius skaičiuojantį renginį – pokalbis su Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir festivalio vadove Rūta Prūsevičiene.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako kaunietė.Šiemet Tytuvėnai mini ypatingą sukaktį – 730-ąjį miesto gimtadienį. Šventiniai renginiai jau šurmuliuoja ir tęsis šiandien bei rytoj, o konferencijoje „Tytuvėnai: septyni šimtai trisdešimt metų tapatybės“ apžvelgta miesto istorija ir pokyčiai. Apie šią svarbią sukaktį kalbame su Tytuvėnų piligrimų centro gide Rūta Krenciene, visuomenininku Romu Čerkausku ir Tytuvėnų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Ieva Jokubauskaite.„Smurto laboratorija“ – taip pirmą kartą perskaičiusi pjesę ją apibūdino aktorė Kamilė Galkutė. Tačiau Juozo Miltinio dramos teatro premjera „Lineino grožio karalienė“ pasakoja ne tik apie smurtą. Tai – tragikomiška istorija apie meilės ir laisvės ilgesį, neišsipildžiusias svajones bei sudėtingą motinos ir dukros ryšį.Ved. Donatas Šukelis

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let’s Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Atidaroma paroda apie kultūrizmą Šiauliuose ir legendinę šio miesto sporto salę „Elada“.Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdėti lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.JAV federalinis teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pervadinti Kennedy centrą į Trumpo Kennedy centrą buvo neteisėtas.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą. Tai pirmasis kelis dešimtmečius gyvuojančio choro įamžinimas.Ved. Donatas Šukelis

17-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kaip apdovanojimus priėmė geriausiais pripažinti aktoriai?Pirmadienį šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino antrąją dalį – rašė rašinį. Kaip vertinamas šis egzaminas?Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Kasdien. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Ved. Marius Eidukonis

Pristatoma knyga apie Vilniaus naktinio gyvenimo vizualinę istoriją.Kokie realiausi pretendentai tapti „Sidabrinių gervių“ laureatais?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – paskutinioji šių metų premjera. Režisierius Gytis Padegimas kuria spektaklį „Molė Svini“ pagal airių modernios dramaturgijos klasiko Briano Frielo to paties pavadinimo pjesę.Marilyn Monroe – 100. Koks Marilyn Monroe fenomenas?Ved. Donatas Šukelis

Kaip atlikusieji bausmę žmonės reintegruojami į visuomenę? Kiek prie šių žmonių reintegracijos gali prisidėti įvairios kultūrinės iniciatyvos? Pokalbis su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus viršininke Olga Stulgiene, organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Lietuvos probacijos tarnybos socialine darbuotoja, dirbančia Plungės pusiaukelės namuose, Aukse Ruveliene ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Matusevičiene.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“. Kauno menininkų namų ir kūrybinių bendruomenių organizuojamas festivalis kvietė pasižvalgyti į miestą iš Nemuno, pasvarstyti apie vandenyje gyvenančias mitines būtybes ir įsimintinai paminėti 618-ąjį Kauno gimtadienį. Rekordinis skaičius dalyvių per pusdienį vandeniu ar sausuma iš Panemunės turėjo pasiekti Santaką. Nemunu plaukė ir plaustpirtis – jo įgula plaukdama kaitinosi pirtyje ir į upę įšokdavo atsigaivinti. Festivalio dalyvių įspūdžius ir pasakojimus užfiksavo kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Apie vienos dienos įvykių srautą „Soundscapes: klausymosi dieną“, skirtą Žvėryno ir jo apylinkių akustiniam laukui patirti, pokalbis su garsinio pasivaikščiojimo koordinatoriumi kompozitoriumi Dominyku Digimu.Ved. Gerūta Griniūtė

Valstybinė kultūros paveldo komisija atliko „Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimą“, kurio išvados verčia suklusti.Tik 40 sekundžių tylos ir lietuviškas balsas, kurio nesitikėjo okupantai. Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį. Nors radijo stotis nebeveikia, atjaunėjusi miestelio bendruomenė bibliotekoje įsteigė jos atminimo muziejų. Su Sitkūnų veteranėmis čia susitiko Kotryna Lingienė.Lietuvoje išleista daugelį prestižinių literatūros apdovanojimų pelniusios Kanados prozininkės, poetės ir literatūros kritikės Margaret Atwood knyga „Popierinis laivelis“.Šiandien LRT KLASIKA 21.30 val. tiesiogiai iš Londono, „Wigmore Hall“ salės transliuos garsaus lietuvių dueto – Asmik Grigorian ir Luko Geniušo – koncertą.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Pajūriuose buvo įrengiami paplūdimiai vyrams ir moterims, su pintais krėslais besikaitinantiems saulėje, ėmė rastis kurhauzų, gydymo įstaigų, restoranų ir viešbučių. Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., po pusės amžiaus miestui suteiktos kurorto teisės. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas bei taisykles pasakoja Agnė Bukartaitė, aplankiusi savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje atidarytą parodą „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“.Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį Prancūzijoje baigėsi Kanų kino festivalis. Jame geriausiu filmu pripažintas rumunų režisieriaus Cristiano Mungiu drama „Fjordas“, didįjį festivalio prizą laimėjo Andrejaus Zviagincevo filmas „Minotauras“.Kokios istorijos nugulė į Tomo Šaltmerio-Tomsuono knygą „A noji? „Sykį Amerikuo“ ir kėtas Tomsuona istuorijis“ knygą ir kodėl viename iš pasakojimų žemaičiai lyginami su meksikiečiais?Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis – 20-asis – Tarptautinis ypatingų teatrų festivalis–forumas „Begasas XX“. Šių metų tema – „20 metų kartu“ .Savaitgalį įteikta Martyno Vainilaičio literatūrinė premija. Šių metų laureate tapo Rasa Lazauskaitė už knygą „Šiurpinys. Pasakos siaubasakos vaikams“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje vieši amerikiečių menininkė, Andy Warholo ir Jono Meko bendražygė Bibbe Hansen.Nacionalinis Kauno dramos teatras  kviečia į paskutinę šio sezono premjerą „Agnijos magija“. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos įkvėptas spektaklis prabyla apie visą gyvenimą trunkančias žmogaus dvasines paieškas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome jau paskutinį penkioliktuko kūrinį – Egidijos Medekšaitės „Prakanda“ instrumentams ir elektronikai.„Metų vertėjo krėslo“ premijos laureate tapo vertėja Donata Rinkevičienė.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui. Choreografė Aleksandra Andrejauskaitė Šilalėje pristatė savo debiutinį šiuolaikinio šokio spektaklį „Bangomis per šimtmetį“.  Spektaklis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan grįžimo į eterį.Ved. Donatas Šukelis

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minima Vyšyvankos diena. Apie Ukrainos tautinį drabužį, simbolius madoje kalbamės su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante. Jo gyvenime radijas atsirado dar vaikystėje, kai trumposiomis bangomis buvo galima pasiekti kone visą pasaulį. Su istoriku kalbasi Justė Luščinskytė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio „Sirenų giesmės“ elektronikai ir fortepijonui.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Sudaryta darbo grupė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui parengti.Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „Padangių paukštis ir laukų lelija“ simfoniniam orkestrui.Ved. Donatas Šukelis

Prasidėjus 62-ajam „Poezijos pavasariui“ paskelbta geriausia vaikų poezijos knyga – ja tapo Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“.Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Klaipėdos šokių mokyklos CODA ugdytinė, vienuolikmetė Elzė Levickaitė – pasaulinio baleto konkurso „Youth America Grand Prix“ Amerikoje finalininkė.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Šeštadienį Kaune prasidės dešimtoji „Putvinskio gatvės diena“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Alberto Navicko oratorija „Miške“ aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai.Kokią įtaką visuomenei daro architektūros festivaliai?Šiauliuose atidaryta paroda „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Austrijos sostinė Viena gyvena 70-ąja „Eurovizija“, Italijoje savaitgalį visuomenei buvo atidaryta Venecijos bienalė. Nors iš pirmo žvilgsnio šie abu renginiai turi mažai ką bendro, juos jungia viena tema – kiek menas gali, turi ir būna nepolitiškas. Ar apskritai šiandien kūrėjas gali būti apolitiškas?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Kaip šį pasitraukimą vertina Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujanti menininkė Egle Budvytytė ir kokių pokyčių, jos akimis, reikia šiam renginiui?Ved. Marius Eidukonis

Rytoj Italijoje plačiajai auditorijai bus atidaryta Venecijos meno bienalė.Vilniaus teatras „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Milda Mičiulytė spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznickas animacinį filmą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką.Vakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso laureatus. Pokalbis su poezijos kategorijos laureatu.Kauno paveikslų galerija tęsiamas parodų ciklas „Jaunųjų platforma“. Šį kartą jame pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium“ ir menininkės iš Sakartvelo paroda „Seno židinio prisiminimai“.Ved. Donatas Šukelis

Socialiniuose tinkluose dažnai matome nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių skelbiamą turinį, kuriame neretai publikuojamos meno kūrinių fotografijos. Meno viešinimas tampa vis populiaresnis, tačiau kūrinių autorystė vis dar dažnai nenurodoma. Kodėl taip nutinka ir kokią žalą tai daro? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė, tapytoja Laura Slavinskaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Radovič ir meno kritike Jogintė Bučinskaitė.Miuziklo Mamma Mia! premjera įvyko 1999 metais Prince Edward Theatre Londone. Nuo to laiko sumanymo autorė ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo jau 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 450 miestų visame pasaulyje. Pasak lietuviškosios versijos kūrėjų, tai, kad Mamma Mia! bus pastatytas Lietuvoje, yra išties didelis įvykis. Lietuviškai prabilęs miuziklas kviečia patirti meilės ir draugystės nuotykį bei prisiminti žinomiausias ABBA dainas. Repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė – klausomės jos pasakojimo.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigento Zubin Mehta 90-ąjį jubiliejų, Safolkas įkurtą muzikantų sveikatos atkūrimo programą ir Honkongas sukurtą humanoidę Sophia, pradedančią klasikinės muzikos solistės karjerą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių autorius ir fragmentus – klausytojai savo favoritą gali rinkti iki gegužės 24 dienos. Tarp penkiolikos geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Linas Rupšlaukis koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviatanas“. Apie kūrinį pasakoja pats autorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Venecijoje prasideda prestižinė Venecijos meno bienalė. Tiesiogiai iš Venecijos kalba LRT KLASIKOS kultūros žurnalistė, redaktorė Indrė Kaminckaitė.Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 dienomis – režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – tai pjesės adaptacija, pritaikyta šių dienų etinėms dilemoms: apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, apie motinystės tamsiąją pusę, kuri dažnai slepiama. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklio repeticijas stebėjo kolegė Karina Metrikytė.Lietuvių kalba pasirodė Johno Maynardo Keyneso knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (leidykla „Kitos knygos“). Tai – vienas iš svarbiausių ekonomikos teorijos pagrindų. Pokalbis su knygos vertėja iš anglų k. Aušra Maldeikiene.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus - klausytojai savo kūrinį–favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaroma dailininko jubiliejui skirta paroda „Tylūs horizontai“.„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ šį pavasarį tradiciškai surengtuose Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Viešojoje erdvėje ir kultūros bendruomenėje netyla diskusijos dėl lyčių lygybės užtikrinimo Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Joje įamžintos lapės, stirnos, zuikiai, voverės, įvairūs paukščiai, žalčiai, drugiai ir kt.Ved. Donatas Šukelis

Rusijos Federacijoje naikinami lietuvių tautos istorinę atmintį menantys ženklai, todėl Seimo parlamentarai siūlo priimti tokius veiksmus smerkiančią rezoliuciją. Ja būtų pareikalauta atkurti sunaikintus istorinės ir kultūrinės atminties paminklus.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Beatos Juchnevič kompozicija „Mėnulis keliauja amžinybės ženklu“.Jonas Mekas Estate ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pasirašė sutartį. Meko archyvas patikimas muziejui saugoti, tyrinėti ir pristatyti visuomenei.Atlikėja Liucė leidžiasi į pirmąjį koncertinį turą, kuris vyks teatruose, o prieš jį pristato ir legendinėje Vilniaus plokštelių studijoje įrašytą koncertą.

Diskusija apie tai, kiek teatras turėtų būti atviras vaikams ir kiek atsakomybės tenka suaugusiesiems – tiek juos atsivedantiems, tiek sėdintiems šalia. Ar spektaklių etiketas šiandien vis dar galioja, ar jį keičia noras dalyvauti bet kokia kaina? Kur baigiasi teisė ateiti ir prasideda atsakomybė netrukdyti kitiems? Kaip turėtų elgtis bendruomenė, tėvai ir renginių organizatoriai?Varėnos rajone šiuo metu galima susipažinti su praėjusiais metais vykusios ekspedicijos rezultatais. Septynių menininkių, tyrinėjusių vietos kulinarinį paveldą, patirtys ir pastebėjimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc“. Iš Marcinkonių pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šiandien Menų spaustuvėje – Lietuvoje retai sutinkamo žanro, bufonados, premjera „Nulis“. Apie aktorės Gabrielės Penčylaitės monospektaklį, kuriame iš benamio perspektyvos nuskamba mūsų visuomenės kritika, pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atomazgą skandalingosios dirigentės Beatricės Venezi istorijoje, kitąmet artėjantį Elbės filharmonijos jubiliejų ir finansines pasekmes „Metropolitan Opera“ kompanijai po to, kai Saudo Arabija atšaukė teatrui skirtą 200 milijonų dolerių paramą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Šiandien ir rytoj vyksta tarptautinė konferencija „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“, suburianti ekspertus iš viso pasaulio – nuo UNESCO iki Smithsono instituto (JAV). Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedre Mileryte-Japertiene.Filosofija, bulvės ir Panevėžio dvasia – visa tai susitinka Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Bulvės metafizika“. Arvydo Šliogerio idėjų įkvėptas spektaklis pasakoja ne tik apie paprastą panevėžiečių šeimą, bet ir apie prasmės paieškas, netektį bei tai, ką iš tiesų vadiname namais. Spektaklio repeticijoje apsilankė mūsų kolegė Evelina Povilavičiūtė.Balandžio 30 d. Šiuolaikinio meno centras pristato naujojo institucijos vadovo, kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko parodinę programą. Ją pradeda tarptautinė grupinė paroda „Superklijai, arba sukurti draugą“. Pokalbis su V. Klimašausku.Ar radijo eteryje reikia daugiau estrados? Ar – taiklių šiuolaikinių orų prognozių? Ir kas užduoda geriausius klausimus? Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birutė Liaudaitienė ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde. Radijo šimtmečio cikle – pokalbis apie Jurbarke pirktą „VEF’ą“, „politikierių“ vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Gelgaudiškyje pas ponią Birutę lankėsi mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien vykusioje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinėje konferencijoje nuspręsta iš pareigų pašalinti asociacijos prezidentą, LRT tarybos narį Joną Staselį. Sprendimas priimtas po to, kai vakar asociacija balsų dauguma į LRT tarybą delegavo Lietuvos literatūros vertėjų asociacijos valdybos pirmininkę Daivą Daugirdienę, tačiau po šio balsavimo J. Staseliui, Audriui Antanaičiui ir Audronei Žigaitytei-Nekrošienei suabejojus jo teisėtumu, teigiama, kad balsų daugumos gali nepakakti.Brėmene vykusioje mugėje „jazzahead!“ apsilankiusi kolegė Laima Slepkovaitė teigė, kad šalies partnerės statusas, šiemet priklausęs Švedijai, iškilmingai perduotas Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuvos džiazo federacija šiame forume dalyvauja nuo 2013 metų, o ši partnerystė – ilgalaikio visų trijų Baltijos šalių delegacijų darbo rezultatas. 2027 metais Baltijos šalys atsidurs Europos džiazo bendruomenės dėmesio centre.Paaiškėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantai. Daugiausia statulėlių pretenduoja pelnyti du filmai – Jurgio Matulevičiaus drama „Kinų jūra“ ir Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“. Plačiau apie tai papasakos Ieva RadzevičiūtėVed. Donatas Šukelis

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė