Palėpės radiniai

Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai scenose skambantį muzikinės palėpės radinį. Tokiame objektyviame kontekste, išlaisvintas iš istorinių aplinkybių bei palyginimų su tų laikų superhitais, kūrinys tarytum gauna antrąjį šansą įrodyti savo tikrąją vertę ir galimybes šių laikų scenose. Visgi, skirtingai nei studijos svečiai, radijo klausytojai kūrinio istoriją jau žino. Šįkart bus kitaip – kūrinio sukūrimo aplinkybės, laikotarpis, regionas ir net autorius ar autorė bus atskleisti tik laidos pabaigoje.Taip kiekvienas prie savo radijo imtuvų galės sudalyvauti išties unikaliame pasimatyme su simfonija, kurią šiuolaikiniai muzikos kritikai dažnai apipila didžiausiais komplimentais, bet orkestrai retai kada imasi atlikti.Ved. Gintaras Januševičius

Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje metu. Ir kartu kūręs muziką, kurioje išgirsi visą visatą su jos energija, matematiniais dėsniais, žmogiškomis emocijomis bei disonansų harmonija.Įspūdingas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui turi viską, ko reikia klasikos superhitui. Gal metas jį ištraukti iš palėpės? Su kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia – smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto lyderė Dalia Kuznecovaitė.Ved. Gintaras Januševičius

Ukrainos perlu vadinama antroji Boryso Lyatoshynskio simfonija išgyveno ir pragarą, ir rojų. Kompozitoriui, kuriam tiesa ir sąžinė buvo pamatinės vertybės, ne kartą teko vaikščioti ašmenimis laikais, kai kiekvienas kūrinys būdavo tikrinamas, ar atitinka režimo propagandos normatyvus. Šiuo metu bene vienbalsiai šedevru vadinama simfonija, vos pasirodžiusi, buvo uždrausta, o paties kompozitoriaus karjera pakibo ant plauko. Pripažinimą kūrinys pelnė tik laisvos Ukrainos laikais, tačiau iki plataus žinomumo jam vis dar labai toli. Retai skambančią simfoniją išklauso ir interpretuoja aktorius, melomanas, Auksinio scenos kryžiaus bei Sidabrinės gervės laureatas Vaidotas Martinaitis.Ved. Gintaras Januševičius

Gamta – ne tik daugelio muzikos kūrinių įkvepėja ar subjektas. Dažnai ji – kūrinio bendraautorė, be kurios indelio ir kuriant, ir atliekant turėtume emocijų nekeliantį garsų kratinį. Šįkart – ypatinga palėpė, kurioje tilpo net trys kompozitoriai ir kompozitorės. Skamba Mel Bonis bei Geraldo Finzi „Eklogai“ – reto pastoralinio žanro kūriniai, leidžiantys per gamtos reiškinių prizmę pažvelgti į tolimiausius žmogaus sielos kambarius. Laidą užbaigia decibelais nepralenkiama islandų kompozitoriaus Jono Leifso „Hekla“, fotografiškai perteikianti unikalią patirtį, atsidūrus ugnikalnio išsiveržimo epicentre. Pastarojo kūrinio klauso bei apie savo atradimus klasikinėje muzikoje kalba laidos svečias, žurnalistas, TV veidas Džius Rimas Šapauskas.Ved. Gintaras Januševičius

Radameso Gnattali sėkmė muzikos ir radijo pasaulyje buvo tarytum užprogramuota – gimęs radijui ir spaudai reikšmingais 1906 metais bei pavadintas vieno impozantiškiausių operos veikėjų vardu, Radamesas Gnattali jau būdamas devynerių vadovavo vaikų orkestrui ir pats jam aranžavo kūrinius. Per gyvenimą ėjęs su plačia šypsena ir sambos žingsneliu, jis tapo neatsiejama Brazilijos muzikinės savimonės dalimi. Visgi jo rimtieji koncertai, ypač koncertas altui ir orkestrui, yra praktiškai nežinomi plačiajai visuomenei. Su šiuo muzikinėje palėpėje pasimetusiu šedevru susipažįsta ir laidos viešnia – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterė Dovilė Juozapaitienė.Ved. Gintaras Januševičius