Penki kilometrai

„Mane veža nuotykiai“, – sako Julija Puslytė Stundienė jau nukeliavusi devynis piligriminius žygius užsienyje. Visą gyvenimą dirbusi buhaltere, išėjus į pensiją, Julija įkvėpta pasakojimų pradėjo keliauti pėsčiomis, nors iki tol niekad to nedarė. Apie piligriminių kelionių prasmę, nuotykius ir ilgai tarnaujantį kūną pokalbis paskutiniame šio sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Užsiimu minčių kontrabanda“, – sako rašytojas Vladas Rožėnas, neseniai parašęs mokslinės fantastikos romaną „Katostrofa“, kuriame į mūsų šiandieninę realybę žvelgia su satyra. Kūrinyje ne tik ateiviai ir amžinas gyvenimas, bet Vlado egzistenciniai apmąstymai. Apie tai, ką Vladui Rožėnui reiškia ilgo gyvenimo idėja, pasaulį keičiantis dirbtinis intelektas ir rašytojo kasdienybė, išgirsite pokalbyje pėsčioje kelionėje.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Mažai kalbame apie atsakomybę už save patį“, – sako profesionali miego mentorė Ieva Anskaitienė šiuo metu gyvenanti Singapūre - šeštojoje pasaulio mėlynojoje zonoje, glaudžiai siejama šalimi su ilgaamžiškumo. Sužinojusi, kad sūnui diagnozuotas Aspergerio sindromas, Ieva pradėjo kelionę, kuri ją nuvedė į miego pasaulį. Į šią miego kelionę keliauja kartu pėsčiomis penkis kilometrus.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Pats atsikratęs nutukimo, gydytojas Edvardas Grišinas mitybos keliu padeda eiti kitiems. Laidoje keliaujame Edvardo ir visuomenės maisto takeliais - nuo asmeninių gydytojo ieškojimų iki radikalių dietų.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Ar lyties klausimas, kalbant apie ilgą gyvenimą, yra svarbus? Demografiniai rodikliai negailestingi - Lietuvoje vyrai gyvena beveik 10 metų trumpiau nei moterys. Kodėl vyrai miršta anksčiau? Šį jautrų klausimą pėsčioje kelionėje nagrinėja laidos vedėjai su kardiologu dr. Roku Šerpyčiu ir geštalto psichoterapijos praktiku, grupinius vyrų užsiėmimus rengiančiu Ignu Geniu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Ar toks gyvenimo būdas nyksta? Kyla klausimas susipažinus su 82-ejų gamtininku, rašytoju, tikru Dzūkijos šviesuoliu Henriku Gudavičiumi. Tris dešimtmečius gyvenantis Liškiavoje ir čia puoselėjantis retųjų ir vaistinių augalų sodą, kuriame per 500 augalų rūšių, gamtininkas teigia, jog tapo ypatingai sėsliu, mažai keliaujančiu ir prisirišusiu prie savo augalų.Henriko Gudavičiaus ilgo gyvenimo filosofija: gyvenk Lietuvoje, neužimk daug vietos, nekrauk savo bėdų kitam, viską stenkis pasidaryti pats.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Koks ilgas gyvenimas, jei nuolat skauda? Turbūt sutiksite, jog nekoks. Legendinis stuburo, skeleto-raumenų gydytojas, reabilitologas ir neurologas Jonas Girskis, ne vieną dešimtmetį paskyręs gilintis į tai, kaip mūsų kūnas turėti judėti, teigia, jog šiandien jaučiasi geriau nei būdamas 28-erių metų, kuomet pradėjo žaisti tenisą. Gydytojas ne tik konsultuoja pacientus, bet ir aktyviai žaidžia tenisą, dalyvauja čempionatuose. Žmogaus kūnas buvo sukurtas judėjimui - įsitikinęs Jonas Girskis.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Kaip dažnai keliate klausimą - ką reiškia gyventi? Psichologas, tinklalaidės „Dialogas“ bendraautorius Gediminas Tumėnas įsitikinęs, kad dėl ilgo gyvenimo idėjos, žmogus linkęs atidėlioti, santykiai su kitais tapę vartotojiški, o dėl siekio save tobulinti esame įklimpę į techno-optimizmo pinkles. Kas tai ir gal galime iš to išeiti?Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Šiuolaikinėje maisto kultūroje išgirdus žodį „augalinis“, mintyse gali suskambėti kažkur girdėti stereotipai apie vegetarus ar veganus. Šefė Julija Maksimova teigia savo šaldytuve neturinti nė vieno gyvulinės kilmės produkto, tačiau savęs nelaiko nei vegane, nei vegetare. JAV pabaigusi pilnos struktūros augalinio pagrindo maisto šefės mokslus, šiuo metu Julija rengia dirbtuves, mokydama kitus - kaip nesugadinti sveikatai palankaus maisto, jį ruošiant savo virtuvėje. Pasivaikščiojimas Vilniuje kartu su šefe atskleidžia ne tik jos asmeninę mitybos kelionę, bet ir visuomenės santykį su maistu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Pasivaikščiojimas kartu su budistų vienuole Piya Dassi. Ne vienerius metus gyvenusi Mianmare ir vienuolystės įžadus priėmusi prieš 12 metų, šiandien Piya Dassi yra budistų centro Klaipėdoje įkūrėja. Ką apie kūną, ilgą gyvenimą, malonumus ir kančią kalbą vienuolystės patirtis?

Išeiti pasivaikščioti penkis kilometrus su filosofu – tai reiškia apmąstyti gerokai daugiau nei penkis gyvenimo klausimus, kurių prie pusryčių stalo, tikėtina, negvildeni. Šiame laidos epizode kartu su filosofu Pauliumi Gritėnu gilinamės į amžinybės idėjos pavojingumą, diktatorių ilgaamžystę ir pasaulį, kuriame praradimo jausmo kur kas mažiau nei anksčiau. „Kodėl mums rūpi rida, o ne kokybė?“ – klausia filosofas, radijo laidų vedėjas Paulius Gritėnas.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Naujame „Penki kilometrai“ sezone pėsčiose kelionėse su įvairiomis asmenybėmis, spalvinguose Lietuvos kampeliuose, Silvestras ir Ignas ieškos kokybiško gyvenimo receptų, ir bandys ieškoti atsakymų, kaip galėtume tapti ilgaamže tauta. Pirmame sezono epizode kelionė pėsčiomis su farmacininke, regeneracinės medicinos mokslų daktare, ilgaamžiškumo entuziaste Egle Pavyde, kuri sako, jog ilgo gyvenimo idėja žmonės dažniausiai susižavi tada, kai įvyksta sukrėtimas, kad kažko nebegali.

„Gyvenimas yra daugiau nei žiurkių ratas“, - pasakoja Kotryna Sipavičiūtė, nusprendusi išbandyti savanorystę už maistą ir pastogę Portugalijoje. Metusi darbą ir baigusi psichologijos studijas, Kotryna iškeliavo į užsienį dirbti ūkio darbus ne už pinigus, o tam, kad patenkintų tik būtiniausius kasdienius poreikius. Namų remontas, gyvūnų priežiūra, laukų tvarkymas bei gyvenimas be elektros ir šilto vandens.Ar tai tik jauno žmogaus maištas, o gal tikroji laimė, kurios kartais bijome?Paskutiniame Penkių kilometrų sezono pasivaikščiojime laisvę mylinti mergina Kotryna Sipavičiūtė.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Kalbėjimas apie karą apnuogina žmonių egzistenciją“, – pasakoja karo medikas, šeimos gydytojas, „Blue/Yellow“ savanoris Skirmantas Krunkaitis. Nuo karo Ukrainoje pradžios Skirmantas su medikų komanda reguliariai vyksta į tolimiausius šalies kaimelius teikti medicininės pagalbos.Kaip karas pakeitė mediko gyvenimo prasmes? Su kokiais šiuolaikiniais iššūkiais susiduria gydytojas grįžęs į taikos pasaulį? Kelionė su šeimos gydytoju, „Blue/Yellow“ savanoriu Skirmantu Krunkaičiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Galbūt dėl filmų nesukūriau ir šeimos“ - sako kino festivalių programų sudarytojas Edvinas Pukšta. Daugiau nei du dešimtmečius kino industrijoje esantis Edvinas teigia, kad nors ir gauna už tai atlyginimą, tą sunku vadinti darbu. Juk žiūrėti filmus vienas malonumas.Ar kinas keičia gyvenimo prasmę? Kokių paslapčių apie filmų žiūrėjimą per šiuos dešimtmečius patirties išmoko kinomanas? Kaip atrodo garsiausių pasaulio kino festivalių užkulisiai?Penki kilometrai su kino festivalių programų sudarytojų Edvinu Pukšta.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Gali atrodyti, jog psichikos sveikatos temai tapus tokiai aktualiai, apie ją kalbėti turėtų būti ypatingai paprasta kiekvienam. Tačiau, net kalbant daug, suvokti žmogaus psichikos esmę yra nelengva net ir jos ligas gydantiems specialistams. O kur apskritai yra riba tarp to, kas yra psichikos liga, o kas unikalus pasaulio matymas?Apie psichikos aktualumą ir gyvenimo prasmės paiešką joje su psichiatre, psichoterapeute Ieva Viltrakyte.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Manau, jie vienu žingsniu nuėję daugiau negu mes“, - apie sutiktus amžinus piligrimus - žmones, visą savo gyvenimą paskyrusius klajojimui, pasakoja Narius Kairys. Nuėjęs 88 šventyklų kelią Japonijoje ir įveikęs daugiau 1200 kilometrų, vingiuojantį aplink vieną iš keturių pagrindinių Japonijos salų – Šikoku, savo patirtis Narius įamžino naujausioje knygoje „Yura yura. 88 šventyklų kelias“. Čia ir visą savo gyvenimą vien šiam daugiau nei tūkstančio metų senumo keliui paskyrę amžini piligrimai bei vakariečiai, ieškantys atsakymų.Apie nušvitimus, piligrimo kasdienybę ir laimę su kino kritiku, kinotyrininku, rašytoju Nariumi Kairiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Jaučiu, kad galimybių yra per daug“ - apie visuomenėje vyraujantį perteklių pasakoja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Tomas Narkevičius. Pats Tomas drąsia pripažįsta, kad jam nereikia kitų patvirtintino, jog yra sėkmingas, kadangi pakankamai spaudimo patiria iš savęs paties. Tai penkių kilometrų pasivaikščiojimas, kurio svarbia dedamąja tapo Byung Chul Han knyga „Nuovargio visuomenė“, atspindinti modernias problemas.Apie sėkmės spaudimą, nuovargį ir gyvenimą socialiniuose burbuluose su Tomu Narkevičiumi-Free Finga.Ved. Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus

„Kažkada save mačiau net kaip prezidente“ - juokiasi Viktorija Prokofjeva, kurios gyvenime vestuvių planavimą ir vakarėlius mieste pakeitė pirtis, šeima bei vienkiemis kaime. Prisiminusi savo darbą vestuvių planavime Viktorija teigia, jog tai jos kasdienybėje neteko prasmės, o gyvenimas per brangus, jog leistum laiką ten, kur nenori. Atvykus į Viktorijos Prokofjevos ir jos vyro menininko Tado Černiausko namus, gali atrodyti, jog atvykai į mažą rojaus kampelį vos už pusvalandžio kelio nuo sostinės.Kelionė basomis, meditacija mirčiai, prasmės paieškos ir sielą gydantis laikas kaime. Visa tai pėsčioje kelionėje su Viktorija Prokofjeva.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

2 sekundės ir 50 km per valandą - taip vienas svarbiausių savo gyvenimo akimirkų apibūdina buvęs aukštalipys Erikas Stančikas, prieš ketverius metus patyręs daugybinius stuburo lūžius, nukritus iš 10 metrų aukščio. Iš pradžių menkai galėjęs pajudinti kojas, o aplinkiniams skatinant pripažinti realybę, po ilgų treniruočių ir tikėjimo Erikas įrodė, jog vaikščioti gali. Netgi nueiti daugiau nei penkis kilometrus.Kelionė pėsčiomis ir pokalbis su Eriku Stančiku apie stuburo traumą, gyvenimą vienuolyne ir šiuolaikinio žmogaus santykį su Dievu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Kai kiti pirmadienį sėdi ofise, aš aplink jūrą“ - sako Rimvydas Bartkus prieš aštuonerius metus su šeima persikėlęs gyventi į Nidą ir su žmona Diana įkūręs meksikietišką restoraną. Įsikvėpę Meksikos atmosferos ir net savo dukrą pavadinę Frida, Rimvydas teigia, kad sezono metu jo restorane vyksta tikras spektaklis, nors realybė gyvenant Nidoje ištisus metus yra niūresnė nei daugeliui gali atrodyti.Pasivaikščiojimas Kuršių nerijos miškuose ir pokalbis su Rimvydu Bartkumi apie gyvenimo realybę Nidoje, pomėgį perdirbti kitų išmestus daiktus ir karnavalo nuotaiką kuriant restoraną.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

O kas dar yra be profesijos ir darbo? Šios pėsčios kelionės pasakotoja vaikų ligų gydytoja Evelina Liukpetrytė supratusi, jog prestižiniu visuomenės laikomas mediko darbas, ją įkalino kaip įkaitę. Prasidėjus nuo nedidelės abejonės galvoje medicinos studijų metu, Evelina pripažįsta, kad tai ją privedė iki pačios juodžiausios duobės nuo kurios ir prasidėjo savęs paieškų kelias. Apie sudėtingą mediko karjeros kelią, sprendimą viską mesti ir atsistojimą ant naujų veiklos kojų.

„Įsigijus laivą tapau gerbiamu“ - juokiasi šios pėsčios kelionės herojus Vincentas Katilius. Klajoklio gyvenimą pasirinkęs dar paauglystėje, Vincentas jau du dešimtmečius neturi pastovių namų, o įsigijus laivą ir tapus jo kapitonu ateities kelionės jam atrodo tik dar lengviau pasiekiamos. Pats dirbęs ir jūreiviu, ir skrydžių palydovu, teigia, kad niekada nevėlu tapti tuo, kuo nori tapti. Kaip atrodo klajoklio gyvenimas? Kodėl Vincentas pasirinko tokį gyvenimo būdą ir ką apie jį galvoja aplinkiniai?Ošianti jūra ir pasivaikščiojimas Smiltynėje su Vincentu Katiliumi.

Pėsčiomis keliaujame pamario krašto šlapynėse ir pelkėse su išgyvenimo žygių profesionalu Tomu Ruginiu. Įprastomis dienomis būdamas mokslininku ir vandens biologu, laisvalaikiu jis tampa žemaičiu personažu apie gyvenimą gamtoje pasakojančiu sekėjams internete. Puikiai išmanydamas vietinius valgomus ir nevalgomus organizmus, kelių dienų žygiams Tomas su savimi neima maisto. „Žmogaus kūnas prisitaikęs eiti ir badauti“ - sako Tomas Ruginis.Naujas „Penki kilometrai“ sezonas leidžiasi į pėsčias keliones, ieškant atsakymo į paprastą ir tuo pačiu sudėtingą gyvenimo prasmės klausimą - dėl ko žmonės gyvena?Pirma sezono kelionė su išgyvenimo žygių profesionalu, mokslų daktaru Tomu Ruginiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestas Dikčius

Paskutinei sezono laidai Ignas ir Silvestras leidosi į pėsčią kelionę Zarasuose.Drąsių ir gyvenimą keičiančių sprendimų temos uždarymui tinkamesnį svečia būtų sunku rasti.26-erių Rugilė Gaučaitė bėgdama nuo „blizgučių pertekliaus“ prieš tris metus iš didmiesčio išsikraustė gyventi į vienkiemį ant ežero kranto, čia pati viena su minimaliomis pagalbos rankomis stato namą ir visus metus maudosi ežere. Lyg to būtų maža, Rugilė dviračiu leidžiasi į ilgas vienišas keliones po Lietuvą ir šalia esančias šalis.Kaip atrodo savanoriškai pasirinktas jaunos moters gyvenimas tokiomis, daugeliui ekstremaliomis, aplinkybėmis? Ką patiria Rugilė viena keliaudama dviračiu? Patirtys ir istorijos paskutiniame sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Iš pirmo žvilgsnio gyvenimo eksperimentas, kuriam ryžosi Ignas ir Silvestras, gali pasirodyti radikalus ir nepatogus, tačiau laidos autoriai net neabejoja, kad tai tapo vienu iš būdų išsilaisvinti nuo didmiesčio suvaržymų.Atsisakę mobiliojo telefono ir automobilio, laidos vedėjai keliaudami pėsčiomis pasakoja apie patyrimus ir nutikimus gyvenant didmiestyje be šių civilizacijos gėrybių.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Autostopo dvasia palaiko atvirumą ir pasitikėjimą vienas kitu“, – teigia profesionalus autostopininkas Robertas Pogorelis. Šį kartą kelionė pėsčiomis ir pokalbis su žmogumi, kuris dažniau keliauja automobiliu juos stabdydamas. Šimtai sutiktų žmonių ir jų istorijų pakeitė patį Robertą ir leido nugalėti baimes.Ką verta žinoti prieš pradedant keliauti autostopu? Ar iš tiesų pagrįsta baimė sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį? Ką galima patirti sustabdžius šimtus pakeleivingų automobilių?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Ilgas pasiruošimas, keli sėkmingi ir nesėkmingi bandymai buityje bei galiausiai įgyvendintas pasiekimas – 40 dienų gyvenimo miške ir badavimo tik su savimi bei vandeniu. Nors tai iššūkis, kuriam daugelio žmonių racionalus protas nenorėtų pritarti, klaipėdietis Karolis Paradnikas teigia, jog nelengva save pažinti, kuomet nuolat esi veikiamas aplinkinių, todėl jam reikia miško ir radikalių sprendimų.Kodėl Karolis ėmėsi tokio išbandymo? Ką jame suprato ir kaip jam ruošėsi? Pokalbis ir kelionė miške kartu su klaipėdiečiu Karoliu Paradniku.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Kartais sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai sugebame iš chaoso sukurti harmoniją“, – teigia rašytoja ir turinio kūrėja Akvilė Kavaliauskaitė. Daugiau nei 10 metų keliavusi po pasaulį ir rinkusi emigrantų istorijas laidai „(Ne)emigrantai“, Akvilė ėmėsi drąsaus sprendimo, kuris nustebino ir aplinkinius, – paliko svajonių darbą televizijoje. Išsinerti iš senos odos ir tiesiog pasileisti į nežinomą ateitį buvo jos tikslas.Apie rašytojo statusą, darbą televizijoje, mokyklą ir sėkmę su Akvile Kavaliauskaite.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Atsisakyti vadovo posto komunikacijos agentūroje ir išeiti vaiko priežiūros atostogų – sprendimas, kuriam išdrįso Vytautas Matulevčius, laužydamas nusistovėjusius stereotipus. Pats Vytautas juokauja, kad jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, vieną dieną kūręs strategijas didžiausiems prekės ženklams, kitą dieną jis jau pasinėręs į kūdikio dienotvarkės priežiūrą.Nors Lietuvoje vyrai kelis kartus rečiau nei moterys, gimus vaikui, leidžiasi į šį išbandymą, Vytautas pripažįsta, kad jau dabar tai geriausias laikas gyvenime, kurio įmonės negali nupirkti už tūkstančius.Kokius laiko tėkmės pokyčius patyrė Vytautas? Ar iš tiesų vyras, išbandantis tai, ką įprasta matyti motinų rankose, susilaukė aplinkinių nuostabos? Ir kodėl priimame sprendimus, kuriuos priimame? Komunikacijos specialisto ir agentūros vadovo Vytauto Matulevičiaus pastebėjimai ir išgyvenimai penktame sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Nepaprastas psichoterapeutas. Tokios mintys užplūsta susitikus ir ne vieną kilometrą nukeliavus pėsčiomis kartu su Timu Petraičiu. Reguliariai atliekami gyvenimo eksperimentai, pasak Timo, jam tikrai nieko keisto. Nors kitiems tie sprendimai gali atrodyti radikaliai neįprasti, kasdienybės paįvairinimas yra jo asmenybės dalis.Šiuo metu Timas užsiima ne tik psichoterapeuto praktika, bet ir analizuoja save bei kitus, dirbdamas maisto kurjeriu su dviračiu. Dar visai neseniai Timas išbandė gyvenimą, vienerius metus laiko nusprendęs nepirkti jokių daiktų. Ir jei kyla klausimai, ar jau teko pristatyti maisto užsakymą terapijos klientui ir kiek pinigų sutaupė per tuos nepirkimo metus? Atsakymas – taip ir daug.Apie spalvingas maisto kurjerio dienas, drąsius sprendimus nepirkti daiktų ir įkvepiančias psichologines patirtis pėsčiame pokalbyje su psichoterapeutu, maisto kurjeriu Timu Petraičiu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Du kūrybingi ir drąsus žmonės Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis, vieną dieną nusprendė palikti didmiesčio gyvenimą ir persikraustyti į 30 metų apleistą butą Anykščiuose. Simona ir Paulius bute rado ne tik tris dešimtmečius neliestus anksčiau gyvenusio giminaičio meilės laiškus, bet ir avarinės būklės kambarius. Pora nusprendė viską sutvarkyti savo rankomis, o daiktus rastus pačiame bute, panaudoti kuriant interjerą. Taip ir gimė „ekobuto“ idėja.Dabar Simona ir Paulius, dėl šios avantiūros nuraminę visus savo artimuosius, jau ne vienerius metus gyvena savo sukurtame bute Anykščiuose, keliauja po Lietuvą pėsčiomis, autostopu bei arkliais, įgyvendina kūrybinius projektus Anykščiuose, dirba mokytojais ir rūpinasi vaikų stovyklomis.Su kokiais sunkumais susidūrė Simona ir Paulius kurdami savo naują gyvenimą? Kokius meilės laiškus rado apleistame bute ir kaip įgyvendinti savo gyvenimo svajonę?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Daug metų dirbęs renginių, koncertų ir muzikos fotografu, Rytis Šeškaitis vieną dieną sustojo ir iškeliavo į ilgiausią savo gyvenimo kelionę pėsčiomis. Jo tikslas – grįžti namo, tiek fiziškai, tiek mintimis. Nuo Estijoje esančio Narvos miesto iki lietuvių pamiltos Nidos. 2,4 mln. žingsnių, beveik 2 mėnesiai ėjimo ir 1778 km atstumas savo kojomis Baltijos pajūriu. Kodėl Rytis ryžosi šiam gyvenimo posūkiui? Ką patyrė ir išgyveno keliaudamas vienas? Kokias baimes patyrė kelionės rutinoje?Ignas ir Silvestras keliauja lietuje su Ryčiu Šeškaičiu jo „apšilimo“ ratus Vilniuje ir kalbasi apie patirtis iš sudėtingiausios jo gyvenimo kelionės.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Ketvirtas „Penki kilometrai“ sezonas kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi ir toliau pėsčiomis ves per tuos klausimus, kurie aktualūs modernaus pasaulio žmogui. Šiame sezone laukia pažintis su gyvenimo sprendimais, kurie iš pirmo žvilgsnio kai kam gali pasirodyti neįprasti, drąsūs, o galbūt net ir bauginantys. Kitoks sezono herojų žvilgsnis į gyvenimo pasirinkimus atvers naujas galimybes būti įkvėptiems praturtinti požiūrį į rutiną, kuri galbūt iš tiesų visai netenkina.Pirmame sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja po Anykščių šilelį kartu su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku. Prieš 30 metų priimtas sprendimas vienam kopti į Everesto viršukalnę, tuo metu aplinkiniams galėjo atrodyti savižudiškas. Vis dėlto pasiekęs aukščiausio pasaulio tašką savo kojomis, Vladas tapo pirmuoju iš Baltijos šalių tai padariusiu žmogumi, o herojiškas pasiekimas parodė tolimesnę jo gyvenimo kryptį, kuri nuvedė ne tik į visas aukščiausias žemynų viršukalnes, bet ir ramų gyvenimą Anykščiuose.Kaip atrodė sudėtingas ir drąsos reikalaujantis sprendimo priėmimas, siekti Everesto viršukalnės visiškai vienam? Kokių pranašiškų sapnų Vladas negali pamiršti ir kokias ekspedicijose išmoktas gyvenimo pamokas taiko dar ir šiandien?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Paskutiniame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja kartu su filosofu, kino režisieriumi Nerijumi Mileriu. Pokalbis apie gyvenimo malonumus per prasmės ieškojimą, žmonių vartojimo įpročius, nuvedė iki Nerijaus pamilto kino.Kur mus veda nuolatinis malonumų troškimas? Kaip šis tikslas keičia kasdieninį vartojimą? Kaip šiuolaikinė reklama susijusi su diskomforto jausmu?Paskutinė sezono kelionė su filosofu Nerijumi Mileriu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Šią kelionę Ignas ir Silvestras pradėjo penktadienio vakarą jau sutemus Vilniaus miesto centre, o tikslas patirti sostinės naktinio gyvenimo istoriją nepriklausomoje Lietuvoje. Kartu keliauja 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir naktinę kultūrą puoselėjantis britas Mark Adam Harold. Per du dešimtmečius jam teko ne tik organizuoti renginius bei vakarėlius, bet ir dirbti besigilinant į įstatymus, jog naktinė ekonomika čia būtų kuo įvairesnė.Kaip Lietuvą prieš 20 metų matė čia atvykęs britas? Kodėl būtent Vilnių savo naktiniam gyvenimui pasirinko Markas? Kodėl naktinė ekonomika Lietuvoje vis dar lieka paraštėse?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Tomas užaugo Lenkijoje, Punske, bet šiuo metu gyvena Lietuvoje, čia studijavo politikos mokslus ir šiuo metu su bendraminčiais kuria tinklalaidę „Proto Pemza“. Tomas socialiniuose tinkluose rašo ir stengiasi lietuvius supažindinti su subtiliais Lenkijos politikos ir kasdieninio gyvenimo įvykiais. Pasak jo daugelis lietuvių neįvertina galimų grėsmių ir autoritarizmo apraiškų, kurios kyla dėl Lenkijos vidaus įvykių.Kas šiuo metu vyksta Lenkijoje? Kokie vidiniai Lenkijos įvykiai turėtų atkreipti lietuvių dėmesį? Su kokiais tapatybės klausimais susiduria Lenkijoje gyvenantys lietuviai?Aštuntame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja su Punsko lietuviu, tinklalaidės „Proto Pemza“ kūrėju, mokslo populiarintoju Tomu Marcinkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Nuteistieji dalinasi mintimis, kurias savo kasdienybėje retai paliečiame“ – teigia kūrybinio rašymo dirbtuves pataisos namuose vedanti ir projektą „Neišgirsti balsai“ kurianti žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė. Kaip Urtės gyvenimą pakeitė kultine tapusi tinklalaidė „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“? Kaip skiriasi bendravimas su akademiku radijo eteryje ir nuteistuoju pataisos namuose? Kokias gyvenimo istorijas patyrė pirmą kartą atvykusi pas nuteistuosius?Septintame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja su žurnaliste, visuomenininke Urte Karalaite.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

"Psichoterapeutai kalbėdami kuria rinką, vis daugiau gyvenimo sričių įvardindami problemiškomis, kai galbūt kai kurie dalykai nebūtinai yra problemos" - teigia Birštone gyvenantis profesorius Rimantas Kočiūnas. Šeštame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja kurorto apylinkėse ir ieško atsakymų - kaip šiuolaikiniame pasaulyje suvokiame mirtį? Kodėl vengiame minties apie asmeninę gyvenimo pabaigą? Ką apie tai kalba psichoterapeutai ir kitų disciplinų ekspertai? Ar visuomenė gali tapti sąmoningesnė savo baigtinumo klausimu?Pokalbis ir pasivaikščiojimas su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto įkūrėju, psichoterapeutu prof. Rimantu Kočiūnu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Naujausiame penkių kilometrų pasivaikščiojime kartu keliauja sociologė Milda Pivoriūtė, kurios tekstai sparčiai populiarėja tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių ratuose. Nors vaikystėje svajojo apie psichologijos studijas, Milda šiuo metu atlieka tyrinėjimus besigilindama į jaunų žmonių tapatumo klausimus, gyvenimo ritmo ir greičio iššūkius. Jos tekstus savo klientams naudoja net ir patys psichoterapeutai, o skaitytojai, patiriantis greito laiko poveikį, save atranda tarsi stebėdami veidrodyje.Kodėl Milda iš sostinės pabėgo gyventi į Smiltynę, o vėliau Birštoną? Kas yra greitas ir lėtas laikas? Kodėl asmeninės krizės yra neatsiejamos nuo mūsų gyvenimo?

Ketvirtame pavasario sezono epizode pasivaikščiojimas su ekonomistu Raimondu Kuodžiu. Keliaudami bundančio pavasario fone pokalbis ir klausimai sukasi aplink pasaulines krizes, tokias kaip klimato kaita ir karas. Pasak ekonomisto "pasaulis neturi valios spręsti globalių problemų todėl, kad netaiko sprendimų, kuriuos siūlo ekonomistai".Kokias pasaulines ir vietines klaidas įžvelgia ekonomistas? Kaip pasaulinių krizių kontekste atrodo Lietuva? Ar iš tiesų galime pakeisti savo įsitikinimą apie vartojimą ir ekonomikos augimą?Penkių kilometrų žygis ir pokalbis su Raimondu Kuodžiu.

Trečiame pavasario sezono epizode pasivaikščiojimas su aplinkos psichologe Audra Balunde. Nors pokalbiai su mokslininkais dažnai formalūs, tačiau kelionė pėsčiomis leidžia atsitraukti nuo oficialaus tono. Iš psichologės išgirstame ne tik įdomių faktų apie mus visus veikiantį santykį su aplinkos krize, bet ir jos pačios patirtis kovojant su ekologiniu nerimu.Kada lietuviai išsivaduos iš materialinių vertybių? Kieno psichologinė gerovė aukštesnė – važinėjančių automobiliu, dviračiu ar vaikštančių pėsčiomis? Kaip suvaldyti kylančia baimes dėl aplinkos ir kada reikėtų specialisto pagalbos? Atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų pokalbyje įrašytame keliaujant pavasarėjančiais Vilniaus mieste esančiais miško parkais.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Antrame pavasario sezono epizode daininkas ir atlikėjas Vaidas Baumila. Nors Vaidą mums įprasta matyti scenoje, televizijoje, ar žurnalų viršeliuose, neatsiejama jo gyvenimo dalis - kelionės pėsčiomis. Keliavęs Camino de Santiago Ispanijoje, įveikęs maršrutą nuo Kauno iki Nidos savo kojomis, Vaidas pripažįsta, kad įsimintiniausios patirtys - bendraujant su žmonėmis, gyvenančiais mažuose miesteliuose.Kokiu gyvenimo ritmu gyvena ir su kokiais iššūkiais keliaudamas pėsčiomis susiduria vienas žinomiausių Lietuvos atlikėjų? Kelionė pėsčiomis su Vaidu Baumila antrame pavasario epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Trečiame tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis ir toliau nagrinės įvairias vartojimo formas bei kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Keliaudami pėsčiomis, tiek miestuose, tiek miškuose, kartu su pašnekovais nueiti kilometrai atskleis unikalias asmenines patirtis.Pirmame pavasario sezono epizode iš Radviliškio kilęs Sandrius Ungurys, daugiau nei 7 metus maitinasi žmonių išmetamu maistu. Sandrius Lietuvoje universitete pabaigęs mechatroniką, vėliau Nyderlanduose studijavęs ir metęs doktorantūrą, apkeliavo daugybę pasaulio šalių ir šį gyvenimo būdą išbandė tose pasaulio vietose, kur išmetamo maisto kokybė mažai kuo skiriasi nuo to, ką galime rasti parduotuvėje. Sandrius šiuo metu, ne kiekvienam priimtiną gyvenimo būdą, taiko ir Lietuvoje, gyvendamas Radviliškyje. Kaip atrodo jo kasdienybė? Su kokiais iššūkiais jis susiduria ir kodėl būtent taip gyventi nusprendė Sandrius?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Paskutinėje žiemos sezono laidoje Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius iš sostinės centro link Vingio parko keliauja su klimatologu, Vilniaus universiteto docentu Justu Kažiu. Tinklalaidės vedėjus mokslininkas nustebina savo pasirinkimu atsisakyti asmeninio telefono, tačiau tai ne vienintelis nestandartinis pašnekovo pasirinkimas. Gilus klimato krizės problemos pažinimas keičia ir kitus vartojimo įpročius. Būtent to klimatologas pasigenda šiuolaikinėje visuomenėje. Anot jo, esame paradoksalioje situacijoje, kuomet oficialiai siekiama ir skatinama tausoti aplinką, bet realybėje visuomenė elgiasi priešingai.

Pažįstame aplinką labai ribotai ir esame akli jos įvairovei. Lydimi tokios nuostatos laidos vedėjai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius išėjo pasivaikščioti su filosofu Viliumi Dranseika. Visai šalia Vilniaus senamiesčio esančiuose miškinguose Vilnelės vingiuose keliautojai ieškojo optimalaus tempo, kuris leistų susipažinti su augalų pasauliu, o filosofas dalinosi savo botaninių pasivaikščiojimų praktika. Būdami gamtoje dažniausiai esame tik paviršutiniški stebėtojai ir pražiopsome neįtikėtiną augalų įvairovės gausą. O ji, anot Viliaus Dranseikos, gali pasitarnauti net plečiant akiratį tokiose kontraversiškose temose, kaip tarpinių lyčių įvairovė.

Kai čiumpa vidutinio amžiaus krizė ir gresia perdegimas – metas leistis į gyvenimą keičiančią kelionę pėsčiomis. Tokią patirtį neseniai išbandė televizjos ir radijo laidų vedėjas Timūras Augucevičius, nukeliavęs nuo Lisabonos iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje 634 kilometrus. Po netikėtai laukines Pilaitės apylinkes Vilniuje su pašnekovu vaikščioję tinklalaidės autoriai Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus kalbėjosi apie Timūro motyvus išeiti į ilgą gyvenimo žygį, kelyje patirtus nuotykius bei po kelionės pasikeitusį santykį su savimi.

Keliauti pėsčiomis galima pramogai, bet tuo pačiu ir susisiekimo tikslais. Šį kartą Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius laidos pašnekovę kardiologę, docentę Jolitą Badarienę pasitinka prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikų. Tai simbolinė kelionė iš darbo į namus pėsčiomis, įrodanti, jog ir didmiestyje tai yra įmanoma. Maršrute nuo klinikų link Vilniaus Pašilaičių rajono su kardiologe keliautojai kalbėjo apie medikės judėjimo įpročius, kasdienį sveikatingumą ir, žinoma, širdies bei kraujagyslių ligas. Laidoje gydytoja pasakoja, kokios aplinkybės po daugiau nei dešimtmečio privertė ją persėsti į viešąjį transportą, kuo naudinga judėjimo įvairovė ir kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali išgelbėti mums gyvybę.

Menininkas Redas Diržys neslėpdamas pripažįsta, kad jis maištauja prieš gyvenimo sistemą – nuo nelegaliai surengtų futbolo rungtynių Londono meno galerijoje iki įvairių provokuojančių socialinių performansų viešoje erdvėje. Taip pat jis yra vienas iš nedaugelių Lietuvoje praktikuojančių psichogeografijos praktikas – pasiklydimą mieste. Kartu su menininku, Alytaus Dailės mokyklos direktoriumi Redu Diržiu laidos vedėjai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius atliko psichogeografijos praktiką Vilniaus mieste. Ką galima atrasti Vilniaus Šnipiškių rajone, dar žinomame „Šanchajaus“ vardu, naudojant Kinijos Šanchajaus žemėlapį? Tai šios kelionės tikslas ir psichogeografijos užduotis šeštajam žiemos sezono epizodui su iš pirmo žvilgsnio nepatogiomis ir socialiai neįprastomis akimirkomis.

Penktasis pasivaikščiojimas kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi žiemos sezone. Šį kartą keliautojai pėsčiomis patyrė visiškai kitokią kelionę nei yra pratę - lydimi neregių gidų Povilo ir Oksanos Kauno gatvėmis ėjo užrištomis akimis. Pokalbis sukrėtusią patirtį nematyti kelio einant, neregių kasdienybę ir iššūkius bei skaudžiausius susidūrimus nutinkančius gatvėje.