Pilno metro

Laidoje vieši Sidabrine gerve už geriausią antro plano vaidmenį įvertinta aktorė Irena Sikorskytė, Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“ įkūnijusi Jurgą. „Su Jurgos vaidmeniu po Akademijos vėl sugrįžo spalvos į gyvenimą. Jurga atkeliavo labai laiku“, – prisipažįsta aktorė. Pokalbis apie banguojantį profesinį kelią, Jurgos vaidmenį ir darbą teatre.„Neapleidžia mintis, kad taip preciziškai įgyvendinamas ir ryškus stilius pradeda kenkti pats sau – viskas, kas turėtų stebinti ir džiuginti, tampa tik dar vienu gerai pažįstamų elementų rinkiniu“, – naujausią Weso Andersono filmą „Finikiečių schema“ apžvelgia kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Praėjusią vasarą vyko trumpametražio Sauliaus Baradinsko miuziklo „Betono vaikai“ filmavimo darbai, į kuriuos užsukti pavyko ir laidai „Pilno metro“. Kaip kuriamas miuziklas ir su kokiais iššūkiais susiduria garso režisieriai, aktoriai, prodiuserė? Kap suderinti kaskadinius triukus ir choreografiją? Ar artima laukinių betoninių devyniasdešimtųjų tema pagrindiniams aktoriams? Mintimis dalijasi prodiuserė Viktorija Seniut-Strolienė, operatorius Narvydas Naujalis, režisieriaus pirmasis asistentas Robertas Nevecka, choreografas Kipras Chlebinskas ir kiti.Ved. Austėja Kuskienė

„Pati pirmoji viso mano „Kino maniako“ projekto mintis – nenoriu keliauti per giliai. Noriu, kad mano turinys būtų paprastam žiūrovui, – sako Kino maniakas-Mykolas Diržinauskas, jau kurį laiką rengiantis tinklalaidę „Pezuliai apie kiną“ ir rašantis blogą Kino maniako vardu. – Kartais sakau, kaip galvoju, labai atvirai. Jei visiems patinka, o man – ne, aš taip ir sakysiu. Ir ką jūs man?“ Pokalbis apie netikėtai širdį pavergusį kiną, pezėjimą apie kiną ir šviežią žvilgsnį į lietuviškus filmus.„Bėgantis Tomas Cruise‘as yra aukščiausia kino forma“, – pastebi kino kritikas Vladas Rožėnas, apžvelgiantis filmą „Misija neįmanoma. Galutinis atpildas“.Ved. Austėja Kuskienė

Laida „Pilno metro“ lankosi Tomo Vengrio filmo „Barakuda“ filmavimo aikštelėje: 6 metai darbo rašant scenarijų, tikrais įvykiais grįsta istorija, menanti Loretos Gedvilaitės ir Rimanto Ganusausko-Mongolo meilės dramą, „true crime“ pakrikštyta juosta, aprėpianti ir sovietmečio mafijos laikus, ir dar neseniai vykusį teismo procesą. Mintimis dalijasi prodiuserė Emilija Sluškonytė, režisierius Tomas Vengris, Henriką Daktarą įkūnijantis Šarūnas Datenis, Martynas Nedzinskas, vaidinantis patį Rimantą Ganusauską-Mongolą, pagrindinio vaidmens - Loretos - atlikėja Gerda Čiuraitė ir gausi kūrybinė filmo komanda.Ved. Austėja Kuskienė

„Mūsų nuomonė šioje kategorijoje išsiskyrė, ir viena priežasčių – etiniai klausimai. Vis dėl to, tiek Giedrės Beinoriūtės, tiek Lino Mikutos filmai mums iškėlė diskusinių klausimų“, – situaciją, kodėl kai kurie dokumentiniai filmai nebuvo nominuoti geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje, komentuoja šiųmetinė „Sidabrinių gervių“ komisijos pirmininkė kino žurnalistė Ieva Šukytė. Ar naivu tikėtis, kad po apdovanojimų nominantų paskelbimo nekils pasipiktinimo banga? Ar kino bendruomenė pasiruošusi pasitikėti komisijos sprendimais ir jų nekvestionuoti? Pokalbis su komisijos pirmininke I. Šukyte, taip pat viena komisijos narių, kino kritike Aiste Račaityte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi apie mažos kino bendruomenės įtampas, bandymą susikalbėti ir siekį, kad „Sidabrinės gervės“ vienytų, o ne skaldytų.„Paskutinė šou mergina“ yra mažas, kuklus, dabartiniais standartais netgi trumpokas filmas, o jo siužeto kontūrai yra tokie plonyčiai, kad beveik punktyriniai. Naratyviniu požiūriu jame nedaug kas teįvyksta“, – Gia Coppolos filmą „Paskutinė šou mergina“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Maža to, kad kuriame 26 epizodus, tai lygiagrečiai darome ir dviem kalbom – kad nebūtų per paprasta ir per lengva“, – juokauja prodiuserė Agnė Adomėnė, kalbėdama apie lietuvišką animacinį serialą vaikams „BFF“. Visgi didžiausia problema, kaip pastebi prodiuserė, buvo žmonių trūkumas: „Mes tokie mažučiai, mūsų industrija maža, mums nuolat trūksta žmonių...“ Pokalbis su režisiere Urte Oettinger, scenarijaus autoriais Marija Kavtaradze ir Titu Lauciumi, epizodų režisieriumi Ignu Meilūnu ir prodiusere apie ilgus metus trukusį kūrybinį procesą, kalbėjimą vaikams be pamokymų ir šiuolaikybės atributų, susitapatinimą su herojais ir projektą, kokio Lietuva greičiausiai dar nebuvo mačiusi.„Tiesą pasakius, net ir neprisimenu, kada paskutinį sykį kokio nors komercinio kūrinio recepcija būtų tokia vienbalsiai teigiama“, – apie filmą „Nusidėjėliai“ svarsto kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Animacinių filmų adaptacijos yra priešingame spektre, nei originalios idėjos. Bet „Disnėjui“ daryti adaptacijas yra komerciškai naudinga. Visgi manau, kad tai – trumpalaikė ir kvaila strategija, nes „Disnėjus“ – šimtmetį gyvuojanti pramogų įmonė, pažiūrėkit, 1937-ųjų „Snieguolę ir septynis nykštukus“ žmonės vis dar žiūri! Didelių pinigų investavimas į adaptacijas, tai, kas absoliučiai neturi jokios išliekamosios vertės, yra didžiausias šūvis į koją, kokį gali padaryti tokia įmonė, kaip „Disnėjus“, – sako animacijos dr., animacijos kūrėjas, vadovėlių autorius Tomas Mitkus. Pokalbis apie neseniai į kino teatrus atkeliavusią (ir greitai iš jų iškeliavusią) „Snieguolės“ vaidybinę versiją, šį filmą lydėjusius skandalus, ištikimų kino mylėtojų nepasitenkinimą „Disnėjaus“ studijos darbu ir vis mažiau žiūrimus filmus.Ved. Austėja Kuskienė

„Matome misiją plėsti žinią apie Čiurlionį“, – sako režisierė Kristina Buožytė, kartu su Vitalijumi Žuku pristatanti antrąjį virtualios realybės filmą-patirtį, paremtą M. K. Čiurlionio kūryba. Pokalbis su „Pasaulių sutvėrimo“ kūrėjais apie tokio filmo kūrimo procesą, konkurencingumą bendrame kino kontekste ir strategiją pasiekiant žiūrovus.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia NETFLIX platformoje pasirodžiusį ir itin didelio populiarumo sulaukusį mini-serialą „Paauglystė“.Ved. Austėja Kuskienė

„Nuo pat pradžių abejojau, ar bus kam nors įdomu. Mes su Mindaugu pažiūrim – mums patinka...“ – pasakoja režisierė Giedrė Beinoriūtė, kartu su operatoriumi Mindaugu Survila pristatanti dokumentinę juostą „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Apie unikalią išlikusią Velykų nakties budėjimo tradiciją ir jos (religinę) prasmę ir iššūkius filmuojant bei montuojant – pokalbis su filmo kūrėjais.Kino kritikė Monika Gimbutaitė apžvelgia naujausią Vytauto Puidoko dokumentinį filmą „Murmančios širdys“.Ved. Austėja Kuskienė

„Mums norėjosi, kad žiūrovai išeitų po filmo su klausimais, o ne aiškiais atsakymais“, – sako filosofas Nerijus Milerius, kartu su Lina Lužyte režisavęs vaidybinį filmą „Johatsu“. Balandžio 11-ąją Lietuvos kino teatrus pasieksiantis filmas pasakoja morge dirbančios ir tarsi gyvenimu patenkintos Linos istoriją: kartą pristatomas žuvusio jūreivio kūnas, kurio kūno atpažinimą neva patvirtina žmona. Visgi Linos tai neįtikina ir ji leidžiasi į kelionę ieškoti dingusio asmens. Pokalbis su režisieriais apie filmą atrakinusį johatsu – žmonių išgaravimo, pradingimo – fenomeną, „dvi šeimininkes vienoje virtuvėje“, pasitikėjimą žiūrovais ir egzistencinę tuštumą.„Nesinorėtų išduoti per daug svarbių filmo detalių, bet, regis, tokiame kontekste jis nejučia transformuojasi ir iš eilinio pramoginio atrakciono virsta beveik parabole apie nuodėmių išpirkimą. Pabrėšiu – beveik“, – filmą „Novokainas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Kino pavasario“ uždarymo ir apdovanojimų ceremonijoje jau ne pirmus metus įteikiamas ir Jaunojo kino kūrėjo prizas, įsteigtas pačios „Kino pavasario“ įkūrėjos Vidos Ramaškienės fondo. Įvertinimas atiteko montažo režisierei Ignei Narbutaitei. Pasak V. Ramaškienės, prizas skirtas kūrėjai, kurios patirtys apima filmavimo aikšteles, kino edukaciją, montažo režisūrą ir videomeną. Pokalbis su Igne Narbutaite apie kelią į kiną, „jautrų santykį su medžiaga“ ir plačiai kino lauką apimančią kūrybą.„Tai paaugliškas žvilgsnis, sumažinantis save, išdidinantis tamsą, sukeistinantis aplinką. Kitaip ir būti negali, kai pasaulio geografija apsiriboja tavo nykiu industriniu miestu, o pati išgyveni prieštarų ir paradoksų etapą, barbės plaukus šukuodama su cigarete burnoj“, – Saulės Bliuvaitės filmą „Akiplėša“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Kai pradėjau režisuoti ir rašyti, maniau, kad faktas, jog esu aktorė, bus kliūtis. Bet po to supratau, kad tai – mano „superpower“: man dialogų rašymas yra labai lengvas, aš kalbu ta pačia kalba, kaip ir aktoriai, ir niekada jų neprašyčiau to, ko pati nedaryčiau“, – sako režisierė, scenaristė ir aktorė Gintarė Parulytė. Jos trumpametražis – pirmasis lietuvių kalba – filmas „SUJIP“ pristatomas „Kino pavasaryje“. Pokalbis su Liuksemburge užsaugusia kūrėja apie įsiliejimą į lietuviško kino bendruomenę, filmo temą ir džiaugsmą kurti. Mintimis apie patirtis naujausiame filme dalijasi ir aktoriai Kęstutis Cicėnas ir Simonas Storpirštis.„Beribis, beveik bravūriškas „Brutalisto“ ambicingumas tiesiogine šio žodžio prasme matomas plika akimi“, – Brady Corbet filmą „Brutalistas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis filmas „Akiplėša“, pradėjęs savo kelionę dar vasarą su Lokarno auksiniais leopardais, aplankęs apie 70 festivalių, susižėręs 15 prizų, nominuotas Europos kino apdovanojimams, pagaliau atkeliauja ir į Lietuvos kino teatrus. Kokios temos įkvėpė Saulę kurti šį filmą ir apie ką ji norėjo pakalbėti su žiūrovais? Kiek pati yra akiplėša ir kas verčia kovoti už save? Apie tobulybės tragizmą, laisvės akimirkas filmuojant bei iššūkius – pokalbis su režisiere.„Sunkiausiose ir kebliausiose situacijose režisierius nepamiršta juoko – kartais palengvinančio, o kartais kaip tik paaštrinančio preciziškai sukonstruotas situacijas. Naujausias režisieriaus filmas „Mikis 17“ pristatomas kaip mokslinės fantastikos juodoji komedija. Galvojant apie ankstenius Bong Joon-ho filmus, šis išties atrodo pats komiškiausias“, – rašo kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Kartais nesuprasdavau, ar čia mano gyvenimas, ar mano darbas“, – sako režisierius Vytautas Puidokas, kuris neslepia, kad kuriant dokumentinį filmą „Murmančios širdys“, buvo šiek tiek peržengtos režisieriaus ribos. Pokalbis su „Kino pavasaryje“ rodomo filmo režisieriumi V. Puidoku ir operatoriumi Linu Žiūra apie Talino kino festivalyje įvertintą kinematografiją, Skiručių kaime įsikūrusią bendruomenę, kurioje priklausomybių ir smurto praeityje paženklinti vyrai bando atkurti savo gyvenimus, ir šioje vietoje atsidūrusį 14-metį Matą bei jo savotišką subrendimą tokioje aplinkoje.„Kinija patyrė dramatišką transformaciją per pastaruosius dvidešimt metų. Kartais jaučiuosi pasimetęs visuomenėje, kuria tapome. <...> Ką aš galiu padaryti, tai naudoti laiką kaip vieną iš perspektyvų“, – sako kinų režisierius Jia Zhangke, kurio filmas „Tėkmės pagauti“ rodomas „Kino pavasaryje“. Ievos Šukytės parengtas interviu.Ved. Austėja Kuskienė

„Namie klausydavau Keistuolių „Geltonų plytų kelio“ ir jų filmą mažas žiūrėdavau. Tad labai keistas jausmas, kad tą patį Smaragdo miestą teko kurti pačiam“, – mintimis dalijasi konceptų kūrėjas Vilius Petrauskas, dirbęs prie net 10-iai Oskarų nominuoto filmo „Piktoji“. Ką daro tie konceptų kūrėjai? Kokiais keliais vaikinas iš Skuodo rajono nukeliavo iki Holivudo? Kodėl dabar Vilius Petrauskas labiau žavisi mažais projektais ir kodėl konceptų kūrėjams geriau kartais pabūti tyleniais?„Pagrindine dramaturgine ašimi čia tampa ne personažų santykiai, kokia nors paslaptis ar nežinomas prakeiksmas. Bent jau man pasirodė, kad visos kamerinės, dialogais grįstos scenos kurtos be didesnio įkvėpimo ir tarsi iš reikalo. Paradoksaliai, tikrosios gyvybės polėkio naujausiam O. Perkinso kūriniui suteikia išradingos, kruvinos, visiškai nerealistiškos, užtat choreografiškai nepriekaištingos labiau ir mažiau svarbių personažų mirties scenos“, – naujausią Osgoodo Perkinso filmą „Beždžionė“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja KuskienėNuotraukos autorė Aušra Leščiauskienė

„Daryti filmus – nepaprasta privilegija. Nes tai nepaprastai brangu, daug žmonių dirba, imlu laikui“, – mintimis dalijasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, režisierė ir scenaristė Marija Kavtaradze, viešinti laidoje „Pilno metro“ ir pasakojanti, kad viešumo kaina už tokį darbą yra išties suprantama. Pokalbis apie kelią į kiną, kūrybos kainą viešumą, bendradarbiavimą su kolegomis ir aktualias filmų temas.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė dalijasi įspūdžiais iš Berlyno kino festivalio.Ved. Austėja Kuskienė

„Mes ne visada dirbame prie tų pačių projektų, bet visados vis vien dalyvaujam vienas kito darbuose“, – sako kostiumų dailininkė, dizainerė Agnė Biskytė, kartu su vyru, kino dailininku Aurimu Akšiu viešinti laidoje „Pilno metro“. Artėjant meilės dienai – pokalbis su kino pora apie darbą kartu ir atskirai, apie kūrybos cikliškumą, viską pakeitusią pandemiją bei patirtis Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“.„Ankstyvoji Bobo Dylano kūryba išties gali kelti panašius jausmus. Savo genialiausias dainas jis parašė būdamas vos dvidešimties, ir racionaliai to paaiškinti beveik neįmanoma. Tačiau norint tuo įsitikinti tikrai nebūtina žiūrėti nei šio, nei jokio kito filmo“, – filmą „Bobas Dylanas: visiškai nežinomas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje įvertinti net trys lietuvių kūrėjų darbai. Geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu buvo pripažintas režisieriaus Ado Burkšaičio vaidybinis filmas „Tušinukas“, specialiuoju žiuri paminėjimu įvertintas Eglės Davidavičės animacinis filmas „Ta, kuri žino“, o Martyno Norvaišo dokumentika „Aš pirkau“ pelnė specialųjį kino kritikų paminėjimą. Pokalbiai su kūrėjais apie pastebėtus ir įvertintus filmus, naujai atrastą santykį su kūriniais ir žiūrovų grįžtamąjį ryšį.Ved. Austėja KuskienėTautvydo Stuko nuotraukos

„Sutikti su pasiūlymu kurti „Pietinia kronikas“ buvo sunku“, – prisipažįsta režisierius Ignas Miškinis, filmo kūrimo procese pirmąkart dirbęs ne nuo pat pradžių, o prodiuserio Luko Trimonio pakviestas prisijungti tik Eglei Vertelytei parašius scenarijų. Kodėl buvo sunku sutikti imtis „Pietinia kronikų“ avantiūros? Kokius devyniasdešimtuosius prisimena režisierius ir kodėl ilgai užtruko aktorių atranka? Galų gale, kaip Rimanto Kitos romane, o tuo pačiu ir jo ekranizacijoje vaizduojamus laikus interpretuoja jaunosios kartos aktorės Vaidilė Juozaitytė ir Irena Sikorskytė? Pokalbis su režisieriumi ir aktorėmis apie vaidmenis, drumzlinus devyniasdešimtuosius, šiaulių tarmę ir mačistinius laikus.„Man regis, „Emilijai Perez“ puikiai tinka viena vienintelė, visiems puikiai pažįstama klasikinė ir ganėtinai tiksli kategorija. Tiesiog pastaruoju metu ji yra kiek išėjusi iš mados, o kartu ir dingusi iš kino apžvalgininkų bei žiūrovų žodynų. Tai melodrama“, – kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia filmą „Emilija Perez“.Ved. Austėja Kuskienė

Laidoje „Pilno metro“ vieši prodiuseris Lukas Trimonis, gyvenantis, galima sakyti, tarpufilmiu. Lapkritį Lietuvos kino teatrus pasiekė jo prodiusuota Eglės Vertelytės kulinarinė komedija „Gardutė“, o po kelių savaičių savo rodymų maratoną pradės Igno Miškinio „Pietinia kronikas“. Kuo skiriasi darbas su, galima sakyti, sufomuotu prekės ženklu? Kuo pačiam artima Rimanto Kmitos romane vaizduojami įvykiai ir kaip atrasti aukso viduriuką tarp žiūroviško ir kokybiško filmo?Roberto Eggerso filmą „Nosferatu“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Šiemet Kinematografininkų sąjungos pagrindinis prizas „LuKaS“ atiteko kino operatorei Kristinai Sereikaitei „už gebėjimą subtilia ir intelektualia kino kalba perteikti tikrovės daugiasluoksniškumą filme „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė). LAC Lietuvos kino operatorių asociacija apdovanojimų „Ąžuolas“ metu specialiu paminėjimu už geriausią kino operatoriaus darbą lietuviškame kine taip pat įvertinto K. Sereikaitę, savo optika pavertusią juostą „Mamutų medžioklė“ įsimintinu praėjusios „Scanoramos“ atidarymo Kaune ir istorinės atminties įprasminimo akcentu. Šiemet kino teatruose buvo pristatyti ir dar du dokumentiniai filmai, su kuriais dirbo ši operatorė: Aušros Lukošiūnienės „Juoda“ ir Lino Mikutos „Gabrielius iš neprarasto rojaus“. Pokalbis su K. Sereikaite apie stebimosios ir detektyvinės dokumentikos skirtumus, iššūkį dirbant su skirtingais režisieriais ir mamutų medžiojimą.„Laukusiems ekscentriško ir energingo Almodóvaro, turbūt teks nusivilti – ryškios spalvos išliko, bet intonacija ir tempas pakito. Karščiu alsavę veikėjai ir jų patiriamos istorijos užleido vietą vėsumui“, – naujausią Pedro Almodóvaro filmą „Už gretimų durų“ apžvelgia kino kritika Mantė Valiūnaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Praėjusią savaitę pasiekė žinia, kad festivalis „Kino pavasaris“ ir kino teatrai „Pasaka“ susijungia. Kitais metais kviesianti į trisdešimtmetį minintį festivalį, susijungusi komanda žada didinti kino teatrų lankomumą, daugiau bendradarbiauti su kino teatrais Lietuvoje, stiprinti iniciatyvas „Kinas po žvaigždėmis“ ir „Kinas po žvaigždėmis. Junior“. Pokalbis su „Kino pavasario“ vykdomuoju direktoriumi Konradu Kazlausku apie aktyvų festivalio gyvenimą, sėkmingą filmų platinimą, susijungimą su „Pasaka“ ir trisdešimtmečio naujienas.„Šis moterų aktorių trio yra didžioji „Gardutės“ stiprybė. Jei kartais ir suspirgėdavo noras kvestionuoti kai kuriuos baltais žanro siūlais sudygsniuotus ėjimus <...>, šias mintis greitai nuvydavo Ozarinskaitės, Ravdo ir Rastokaitės energija ekrane. Patikėjau jų draugyste, konkurencija, tikrom ir suvaidintom ašarom“, – Eglės Vertelytės naujausią filmą „Gardutė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Aš asmeniškai kuklinuosi ir man buvo sunku pripažinti, kad gavom šį apdovanojimą. Bet tada pagalvojau – juk tiek metų nuosekliai dirbome ir tokį poveikį darome kino kultūrai. Tad kodėl gi ne? Prizas – mūsų“, – sako kino centro „Skalvija“ vadovė Vilma Levickaitė, komentuodama „Europa Cinemas“ apdovanojimą už edukacinę veiklą. Pokalbis su „Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadove Vėjūne Dūdėniene, vienu iš „Skalvijos kino akademijos“ vadovų ir buvusių mokinių, režisieriumi Arnu Balčiūnu ir V. Levickaite apie įvertinimą ir kino edukaciją.„Sakyčiau, reikėtų tik pagirti filmo „Eretikas“ kūrėjų įžvalgumą. Kviesdami į projektą Hugh Grantą, jie viso labo puikiai suprato natūralius jo aktorinio diapazono aspektus“, – filmą „Eretikas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Kaip pastebi režisierius Arturas Jevdokimovas, juk kiekvienam mūsų Kalėdų eglutės siejasi su vaikyste, šeima ir šiluma, ir retas kuris susimąsto, kokios keliauninkės visgi jos yra. Į Lietuvos kino teatrus atkeliaujančiame naujausiame režisieriaus filme „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ atskleidžiamas visas eglutės kelionių maršrutas: nuo sėklų rinkimo atokiame Sakartvelo regione, auginimo ir kirtimo Danijos plantacijose iki atvykimo į mūsų namus. „Mane tokia globalizacija stebina iki šiol“, – prisipažįsta A. Jevdokimovas, laidos „Pilno metro“ svečias.„Taip, tai kokybiška, patyrusio režisieriaus sukurta pramoga, puikiai tinkanti didžiajam ekranui. Tarsi ir negalėtum uždrausti tokią kurti. Apmaudu, kad patyręs autorius pats nesusivokė: šįsyk galima buvo ir susilaikyti“, – Ridley Scott filmą „Gladiatorius II“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Kulinarinės komedijos „Gardutė“ režisierė: kulinariniuose šou maistas dažnai netenka prasmės„Lietuvoje yra labai daug valgyklų ir labai daug žmonių, kurie jose valgo. Tad „Gardutė“ turi ir socialinę žinutę – parodyti, kad yra kelios Lietuvos“, – sako kulinarinės komedijos „Gardutė“ režisierė Eglė Vertelytė. Apie savus vaidmenis, kaukes televizijoje, likimą savimi ir, žinoma, maistą - pokalbis su režisiere ir aktorėmis Agnieszka Ravdo, Elena Ozarinskaite bei Lina Rastokaite.Kino kritikė Monika Gimbutaitė apžvelgia Europos kino festivalį „Scanorama“ uždariusį Lino Mikutos dokumentinį filmą „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“.Ved. Austėja Kuskienė

Laida „Pilno metro“ tęsia pažintį su Europos kino festivalyje „Scanorama“ pristatomais trumpametražiais lietuvių autorių darbais. Ar lengva filmuojant savo artimuosius išlaikyti profesionalės mąstymą ir kodėl nuspręsta įamžinti alaus gamybą filme „Alus“? Kaip į kintantį miestą panirti kviečia animacija „Akiračiai tarp paralelių“? Kokios temos įkvepia debiutuoti ir kokie iššūkiai kuriant be dialogų filmą „Paslaptis“? Mintimis dalijasi režisieriai Milda Baginskaitė, Olga Abramova ir Kęstutis Drazdauskas.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia tris Europos kino festivalyje „Scanorama“ pristatomus filmus: Miguelio Gomeso „Grand Tour“ bei Dago Johano Haugerudo „Seksą“ ir „Meilę.Ved. Austėja Kuskienė

Prasideda Europos kino festivalis „Scanorama“, kuriame dėmesys tradiciškai skiriamas ir debiutuojantiems režisieriams. Laidoje „Pilno metro“ vieši dvi jaunosios režisierės, kurių trumpametražiai filmai dalyvauja konkursinėje trumpo metro programoje. Ar gavo trokštamus atsakymus savu dokumentiniu filmu „Rankų miškas“ režisierė Milda Augustaitytė? Kaip sekėsi sujungti du literatūros kūrinius ir kokios temos traukia filmo „Artumo jausmas“ režisierę Augustę Gerikaitę? Taip pat laidoje „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursinę programą sudaręs Antanas Laurušas dalijasi mintimis, kokia šiųmetinė programa laukia.„Ironiška, bet „Tai, kas viduje“ visgi yra filmas apie paviršių. Savo ritmika ir siužeto vingiais tinkantis smagiam vakarui. Turintis potencialo pradėti kokių šešiolikos tęsinių sagą“, – NETFLIX platformoje rodomą filmą „Tai, kas viduje“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Mano tikslas – dubliažą padaryti superfainą, kad kiekvienas personažas būtų autentiškas, fainas ir emocionalus“, – apie savo darbą pasakoja garso režisierius Vilius Tamošaitis, kurio dėka kino teatruose daugelis animacinių filmų prabyla lietuviškai. Reportažas iš garso studijos, kur buvo dubliuojamas animacinis filmas „Laukinukė Roz“, mintimis dalijasi dubliažo režisierius Vilius Tamošaitis ir lapiną Šmikį įgarsinęs aktorius Darius Miniotas.„Visgi, aukšti kritikų ir žiūrovų vertinimai tikrai nėra iš piršto laužti. Sukalti dinamišką, nepretenzingą, bet ir nenuobodų pramoginį siaubo filmą šiuo metu yra beveik dingęs menas. Geriausiomis akimirkomis „Šypseną 2“ yra beveik tobulas šių savybių derinys“, – Parker Finn filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Noriu stiprinti mažųjų teritorijų atstovavimą“, – apie savo tikslus Europos kino akademijos taryboje pasakoja prodiuserė Marija Razgutė. Pokalbis apie pokyčius kino akademijoje, kuri, kaip pastebi prodiuserė, ilgą laiką buvo „didžiųjų šalių klubas“, apie pagrindinius darbus ir akademijos veiklą.„Po filmo premjeros Kanuose gūžčiojau pečiais ir klausiau – kas čia ką tik įvyko ir kodėl Coppola lygina Ameriką su Romos imperija. Antrą kartą pažiūrėjusi filmą, perskaičiusi ir išklausiusi ne vieną interviu su režisieriumi, geriau supratau jo tikslą, bet nemanau, kad jam pavyko jo pasiekti“, – F. F. Coppolos naujausią filmą „Megalopolis“ apžvelgia kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Norėjau, kad tai būtų mūsų įpročius šiek tiek palaužantis, iš komforto zonos išvedantis įrankis“, – savo kurtą garso dizaino platformą „Sonic Alchemist“, laimėjusią San Sebastiano „Zinemaldia & Technology Startup Challenge“ Europos konkursą, pristato garso režisierius Vytis Puronas. Su daugybe lietuvių kūrėjų filmų dirbantis, ir pats muziką kuriantis V. Puronas pasakoja apie dirbtinio intelekto programą, padėsiančią paprovokuoti garso režisierius, savo kelią į kiną, Šiaulių įtaką interesams bei patirtį dirbant I. Miškinio filme „Pietinia kronikas“.„Turbūt blogiausia po muzikinio filmo yra dar neišėjus iš salės jau nebeprisiminti nė vienos melodijos. Jei tokios kritikos bijodami kūrėjai ėmė perkrikštyti juostą kaip ne-miuziklą, na, sprendimas pagrįstas, nes priremkite ginklą prie smilkinio – nepakartočiau nė vienos eilutės, išskyrus pabaigos titrų dainą, kuri jau nebebuvo originalus kūrinys“, – Toddo Phillipso filmą „Džokeris: Folie à Deux“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Kai kine pradedi groti muziką, taip pasakai, kaip žmonės turi jaustis. O auditorija yra protinga, jai tai nepatinka. Todėl miuziklas turi būti labai subtilus“, – pastebi režisierius Saulius Baradinskas, šią vasarą nufilmavęs trumpametražį miuziklą „Betono vaikai“ ir besiruošiantis savo ilgametražiui miuziklui „Betono muzika“. Abu filmai žiūrovus nukels į devyniasdešimtuosius, gyvenimą ir realybę miegamuosiuose rajonuose, mafijos valdymo žiaurumus ir besiskleidžiančią laisvę. „Mes, lietuviai, esame laisvi ant steroidų“, – juokauja Saulius Baradinskas. Pokalbis apie meilę miuziklams, patirtis gyvenant Pašilaičių mikrorajone bei kūrybinę atsakomybę.„Pamažu bedėliodama skirtingas pasakojimo gijas, susimąsčiau: o ar jos persiskaito tiems, kurie neturi iš anksčiau atsineštų kontekstų? Ar tikrai aišku, kuo svarbi Ozarinsko asmenybė ir jos kūrybinis palikimas? Koks buvo jo santykis su ŠMC?“ – Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja KuskienėU. Henriko nuotr.

„Išsikėliau sau tikslą - noriu dirbti su pačiais ambicingiausiais ir talentingiausiais žmonėmis pasaulyje. Norėjau būti apsupta žmonių, kurie turi aistrą gyvenimui ir savo darbui. O dideli ženklai ir brandai juk ir pritraukia tokius žmones“, – pasakoja Paryžiuje gyvenanti mados filmų kūrėja, režisierė ir fotografė Rasa Juškevičiūtė. Kas yra mados filmai, kam jie reikalingi ir kiek režisūrinio išsipildymo galima atrasti juos kuriant? Ar kino sprintere, o ne maratonininke save vadinanti Rasa sureikšmina savo darbą su tokiais ženklais, kaip Chanel ar Balenciaga?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Man visuose filmuose svarbi emocinė atmintis ir emocinė patirtis“, – sako režisierė Aušra Lukošiūnienė, Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatanti trumpametražį filmą „JUODA“. Šios juostos centre - Valdas Ozarinskas, prieš dešimt metų mus palikęs talentingas architektūros vizionierius, kaip pati režisierė sako, netilpęs į standartinius architekto rėmus. Apie filmą-savotišką atsisveikinimą su menininku, Valdo Ozarinsko asmenybę, pačios Aušros Lukošiūnienės grįžimą į kiną po 35 metų ir lietuviškąjį kontekstą, į kurį sugrįžta.Ved. Austėja KuskienėAudros Vau nuotrauka

„Šiame filme norėjau pereiti iš „Piligrimų“ šaltumo, ieškoti kitokių žmonių santykių variacijų. Čia norėjau pamatyti šiltus žmones, bet šiltus gyvenimiškai, kur nėra iškart akivaizdu, kad tarpusavio santykis yra labai artimas“, – pasakoja filmo „Sesės“ režisierius Laurynas Bareiša. Kaip sekėsi kurti filmą? Ką iš jo išsineša kūrybinės komandos nariai? Iš kur sėmėsi seserystės įkvėpimo? Pokalbis su režisieriumi L. Bareiša, prodiusere Klementina Remeikaite ir aktoriais Gelmine Glemžaite bei Giedriumi Kiela.„Nieko keisto, kad naujasis filmas vadinasi „Beetlejuice Beetlejuice“, tarsi žadėdamas padvigubinti savo ryškiausiam personažui skiriamą ekraninį laiką. Padvigubėjo ir režisieriaus ambicijos. Kartais apskritai susidaro įspūdis, kad T. Burtonas stengėsi sutalpinti į filmą visus per tris dešimtmečius prisikaupusius sumanymus“, – naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Dažniausiai mane muša, susprogdina, nušauna ar įmeta į vandenį“, - pasakoja aktorė, kaskadininkė Viktorija Žukauskaitė, kuri juokauja, tad tikrąja to žodžio prasme yra „vėtyta ir mėtyta“. Paskutinėje šio sezono laidoje „Pilno metro“ - pokalbis apie moters kaskadininkės kasdienybę, kūno intelektą ir sporto bei aktorystės sintezę.Norvegų režisierius Halfdan Ullmann Tøndel Kanų kino festivalyje „Ypatingo žvilgsnio“ konkursinėje programoje pristatė savo debiutinį filmą „Armand“, Juosta apdovanota „Auksine kamera“ už geriausią debiutinį filmą, o režisierių kalbina kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ved. Austėja Kuskienė

Netrukus į kino teatrus atkeliaus naujausias kino kūrėjo Vytauto Tinterio filmas „Pabaigos pradžia“, keliantis klausimą, o kaip elgtumėmės, jei karas pasiektų mūsų kraštą? Kaip pasakoja režisierius, filmas buvo pradėtas kurti prasidėjus karui Ukrainoje, o vėliau, padaugėjus karinių konfliktų, dar suaktualėjo. Pokalbis apie dokumentinio ir vaidybinio kino sintezę, iššūkius režisieriui atliekant pagrindinį vaidmenį ir nelengvus juostoje keliamus klausimus.„Kad šis filmas bus politiškai įkrautas jaučiame jau nuo pirmosios scenos“, - naujausią Romo Zabarausko filmą „Rašytojas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos kino teatrus pasiekia naujausias režisieriaus ir prodiuserio Romo Zabarausko filmas „Rašytojas“. Tai - kamerinis filmas, dviejų mylimųjų Kosto ir Dimos, susipažinusių ir draugystę užmezgusių Sovietinėje armijoje, susitikimas po trisdešimties metų ir pokalbis. Pokalbis apie pažiūras, gyvenimą, apie politines aplinkybes, padariusius juos tokiais, kokie yra dabar, ir atvedusius į dabartinį tašką. „Man labai patinka pokalbiai kine ir dėmesys tokiam intymumui tarp dviejų žmonių“, - prisipažįsta režisierius, kurio pusantros valandos filme tėra du herojai ir jų pokalbis. Pašnekesys su R. Zabarausku apie iššūkius kuriant šį filmą, viską insipravusį karą Ukrainoje ir savotišką patriotiškumą juostoje.Ved. Austėja Kuskienė

„Iliustracijos panaikino kūrybinį niežulį“, - prisipažįsta režisierius, animacijos kūrėjas Robertas Nevecka. Jau mokykloje paišęs į sąsiuvinių paraštes, ilgai svajojęs apie kiną ir ne kartą bandęs laimę stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, dabar Robertas Nevecka dažniau paišo iliustracijas, komiksus ar tiesiog piešinius iš kino žmonių gyvenimo. Vieni piešiniai nugula kaip tatuiruotės ant kino bendruomenės kūnų, kiti - ant marškinėlių, yra ir tokių, kurie puošia piratinius telefonų dėkliukus iš Kinijos. Pokalbis su režisieriumi apie tarptautinės bendruomenės pastebėjimą, režisūrines ambicijas ir klaidų kelią kino link.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia serialą „Trijų kūnų problema“.Ved. Austėja Kuskienė

77-ajame Kanų kino festivalyje pristatomi net du lietuvių darbai: pagrindinėje konkursinėje trumpametražių filmų programoje dalyvaus Eglės Razumaitės filmas „Ootidė“, o į specialią programą „La Cinef“, skirtą kino mokykloms, atrinktas Londono kino mokykloje studijavusio Dovydo Drakšo darbas „Praeis“. Ar Eglei Razumaitei režisuojant praverčia filosofijos studijų metu įgyti įgūdžiai? Kaip jaunystėje vunderkindu vadintas ir Kembridže chemiją krimtęs Dovydas Drakšas atrado kiną? Pažintys su kūrėjais ir pokalbiai apie Kanuose pristatomus filmus.„Autorinis vaizdo įmantrumas atsargiai subalansuojamas jausmingo turinio, kaistančios aistros prigesinamos lengvu sąmoju, įtampą kelianti elektroninė muzika priešinama chirurgiškai parinktai sentimentaliai melodijai. Regis, viskas taip paprasta, kad net banalu. Ir vis tiek nesupranti, kaip paskutinėmis filmo minutėmis, pamiršęs visą skepsį, nejučia atsidūrei ant kėdės krašto“, – naują Lucos Guadagnino filmą „Varžovai“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Kaip pabaigti ne savo pradėtą filmą? Kokiomis aplinkybėmis filmai pereina iš vienų rankų į kitas? Kokios stirprybės yra vėliau prisijungusio ar paveldėjusio režisieriaus? Mintimis dalijasi dokumentinio filmo „Karta.eu“ režisierius Eimantas Belickas, filmo projektą perėmęs iš Arūno Matelio, kino operatorius Jonas Tomaševičius pasakoja apie legendinį 1972-ųjų vaidybinį filmą „Herkus Mantas“, kurį iš pradžių režisavo Almantas Grikevičius, bet dabar titruose regime Marijoną Giedrį. Filosofas Nerijus Milerius pasakoja, kaip sekėsi po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus mirties pabaigti filmą „Pavyzdingas elgesys“.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra jau gyvena pokyčiais - nuo rugsėjo 1-osios ji tampa LMTA Nacionaline kino mokykla. Apie pokyčius pavadinime, apie naujas patalpas, tarptautiškumo siekimą, viso to priežastis, o ir naują studijų programą, atliepiančią šiuolaikinius kino lauko poreikius - pokalbis su LMTA atstovais Vytautu Dambrausku, Lina Kaminskaite ir Rasa Paukštyte.Ved. Austėja Kuskienė

Animacijos kūrėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Tomas Mitkus prieš kelias savaites Jungtinėje Karalystėje, University for Creative Arts apsigynė mokslo disertaciją, dedikuotą suaugusiųjų animacijai. Pokalbis apie amžiną paauglę animaciją, kuriai subręsti padės tik erotiką, apie nuogo kūno vaizdavimo estetiką, iššūkius rašant disertaciją ir autoetnografinio tyrimo rezultatus.„Net nežinau, kaip po pusmečio ar metų prisiminsiu „Pilietinį karą“. Kaip kompetentingai sukurtą juostą, įtraukiančią emociškai ir patenkinančią vizualiai?“ - Alekso Garlando filmą „Pilietinis karas“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas. (S)Ved. Austėja Kuskienė

„Daugelis žmonių turi išankstinę nuomonę, kad intymumo koordinatoriai tik kuria choreografiją sekso scenoms. Deja, bet tai sudaro mažesniąją darbo dalį. Didžioji darbo dalis yra konfliktų sprendimas, derybos tarp šalių, pagalba žmonėms išsiaiškinant, kokios yra jų ribos, pagalba susidoroti su jų pačių emociniais dirgikliais, suaktyvėjusiais jausmais, atsinaujinusiomis traumomis ir panašiais dalykais“, - pasakoja intymumo koordinatorė Amanda Blumenthal, viena pirmųjų pasaulyje pradėjusi dirbti šioje srityje. Pokalbis apie nuo nulio kurtas taisykles, patarimus aktoriams ir kino industrijos edukavimą šia tema.„Vietomis „Monkey Man“ trūksta kruopelytės saviironijos, vietomis pakiša koją ribotas biudžetas. Užtat jo moralinis kompasas užtikrintai rodo teisingą kryptį“, - Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Festivalyje „Kino pavasaris“ geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu buvo paskelbta Eglės Davidavičės animacija „Ta, kuri žino“. Pokalbis su edukatore, animacijos kūrėja apie moteriškumo ir kūniškumo temas filmuose bei drąsos ir eksperimento nestokojančius darbus.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“.Ved. Austėja Kuskienė

„Kanopos ir pačiūžos“ - tokiu pavadinimu trumpametražį lėlinės animacijos darbą šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristato režisierius Ignas Meilūnas. Pokalbis apie lėtą lėlinės animacijos procesą, net ir suaugusiuosius krykštauti priverčiančias istorijas ir darbą žaidžiant.„Temų šiame filme netrūksta. Tik gaila, kad fragmentiškai dėliojamame pasakojime jos nebūtinai sukimba ir dažniau nei norėtųsi prasprūsta tarp pirštų“, - Arturo Jevdokimovo dokumentinį filmą „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Esu stebėtoja. Ir pilietiška save pavadinčiau, tad stengiuosi reaguoti į tai, kas vyksta. Man svarbios visuomenės nuotaikos“, - prisipažįsta režisierė Ieva Šakalytė. Prieš kelias savaites grįžusi iš Berlyno kino fetsivalio, kur sudalyvavo „Berlinale Talents“ programoje, Ieva dabar ruošiasi „Kino pavasariui“, kur pristatys savo trumpametražį filmą „SPA“. Pokalbis apie kelią į kiną, darbus, šiek tiek nukreipiančius nuo kūrybos, ir ilgametražio filmo planus.„Už visų amžinų klausimų ir sostų žaidimų ilgainiui ima nesimatyti žmogiškesnės kūrinio veikėjų dramos. Regis, režisierius apskritai yra geriau įvaldęs būtent epiškąjį pasakojimo registrą“, - filmą „Kopa. Antra dalis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Yra labai sunku kurti politinius, nepatogius filmus. Buvo nepatogu prieš 30 metų, nepatogu ir dabar. Bet mes turime bandyti“, - sako lenkų režisierė Agnieszka Holland, kurios filmas apie pabėgėlius „Žalia siena“ bus rodomas šiųmetiniame „Kino pavasaryje“. Pokalbis su Europos kino akademijos prezidente apie Lenkijos valdžios reakciją į jiems nepatogų filmą, draugystę su asmens sargybiniais, kino kūrėjų atsakomybę kurti kontroversiškomis temomis ir pabėgėlių krizę.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Užaugusi su tėčio, aktoriaus Česlovo Stonio istorija apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, Aistė leidosi detektyviniu keliu ieškoti dingusios juostos, tuo pačiu aprėpdama ir skausmingą teatro režisieriaus istoriją. Apie legendų prisijaukinimą, penkiasdešimt metų neišaiškintą paslaptį ir jaudulį, paleidžiant debiutą į pasaulį, - pokalbis su A. Stonyte.„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali. Iš dalies jos tikslas ir yra būtent toks, todėl galima ginčytis, kad ši ašara – geriausias įmanomas įvertinimas. Tik iki rimtos toksiško vyriškumo analizės dar bent žingsnio kito trūksta“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Režisūroje didžiausias darbas - tai tarpusavio komunikacija. Kaip vienas kitą suprasti? Man tai iki šiol sudėtinga, nesu žodžių žmogus...“ - mintimis dalijasi jaunoji režisierė Milda Augustaitytė, kurios debiutinė dokumentika „Numeris vienas“ buvo paskelbta geriausiu lietuvišku filmu Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje. Pokalbis apie mokėjimą pastebėti, apie kelius į kiną ir mirties artumą.Ved. Austėja Kuskienė

Įsimylėjėlių dienos proga laida „Pilno metro“ pristato kino porą - grimo dailininkę Eglę Mikalauskaitę-Gricienę ir „gafferį“ Simą Gricių. Ar nebūna šeimoje per daug kino? Kokie keliai atvedė kiekvieną į kino pasaulį ir paskatino rinktis būtent tokias profesijas? Ir kaip du užimti kino žmonės derina darbą ir šeimą?„Paradoksalu, kad siūlydamas naujas perspektyvas T. Vengris galiausiai sukuria Vilniaus kaip banalaus, į tūkstančius kitų panašaus miesto portretą. Pabrėžiu, kad tai – komplimentas, nes netrumpoje Vilniaus fetišizavimo kine istorijoje toks ėjimas atrodo kaip šviežio oro gurkšnis“, - Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė