Savaitgalis už Vilniaus

„Mūsų prancūzų buldogiukai turi labai plačius pečius ir pirkti daiktai ne taip patogiai jiems tinka“, – sako Akvilė Pakalnienė, kaunietė, kuri megzti pradėjo vos prieš metus, nes savo augintiniui nerado pirkti tinkamo dydžio megztinio.„Turiu nemažai norinčių prancūzų buldogų gerbėjų, kurie užsirašė į eilę su prašymais numegzti jiems drabužius“, – pasakoja Akvilė, svarstanti galbūt ateityje ir verslą įkurti.Ved. Edvardas Kubilius

Sirutiškyje, netoli Kėdainių, daugiau kaip 30 metų veikė kavinė „Raganė“. Ši kavinė garsėjo virtinukais, jų paragauti žmonės važiavo iš visos Lietuvos. Prieš kiek daugiau nei metus kavinės įkūrėja Daiva Žiupsnienė nutaria uždaryti kavinę ir patalpas išnuomoti kitiems verslininkams. Bet taip nutinka, kad ta kita verslininkė – Ernesta Albrektė, turinti lietuviškų patiekalų kavinę netoli Kauno – neturi kito pasirinkimo, kaip tik vėl atidaryti jau uždarytą kavinę.Ved. Edvardas Kubilius

„Puošti miestą – didžiulė atsakomybė“, – sako Kėdainių kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė, antrus metus Velykoms papuošusi savo miestą.Šiemet Didžiosios Rinkos aikštėje guli sudužęs ir per pusę perskilęs margutis, o Nevėžio pakrantę puošia didžiulių verbų alėja.Ved. Edvardas Kubilius

„Čia yra pats gražiausias turgus Lietuvoj. Čia ir dizainas, ir švara“, – sako Rima Jucienė, daugiau kaip 30 metų prekiaujanti Lietuvos turguose. Rima dirba Raseinių, Šilutės, Švėkšnos, Ariogalos ir Kėdainių turguose, parduoda Turkijoje gaminamus drabužius.„Sunkus mūsų darbas, nes kiekvieną dieną nuo trečios valandos gyvos esame. Užsidirbti žiauriai sunku, didelė konkurencija“, – pasakoja.Nepaisant sunkumų, Rima drabužių kainų kelti kol kas neplanuoja.„Kuras – 2 eurai su viršum. Mes kainų nekelsime, mes turime savo klientus ir mes negalime kelti kainų“, – nukerta.Rima sako, kad turgaus kultūra, palyginti su nepriklausomybės pradžia, yra smarkiai pasikeitusi.„Anksčiau, aišku, visko buvo – ir rusiškų keiksmažodžių, ir pykčių. Bet žmonės tobulėja, nebėra jokių čia gėrimų, kaip anksčiau“, – sako verslininkė.Rima – linksmų plaučių, todėl mėgsta pramogauti. Viena pramogų – šokiai, į kuriuos susirenka vyresnio amžiaus žmonės.„Labai reikia. Yra daug vienišų žmonių. Ten sueina, susikuria šeimos“, – pasakoja.Ved. Edvardas Kubilius

„Kai išgirsti vaiką sakantį, kad tai buvo pati geriausia diena, tai mums labai paglosto širdį. Kai glaudžiasi vaikai, kurie atvažiuoja iš įvairių socialinių centrų, ir sako, kad čia jiems buvo gera…“ – pasakoja Daiva Truncienė, mokytoja, Zuikių muziejaus įkūrėja, su dar keliomis kolegėmis Sasnavoje vedanti edukacijas vaikams.Zuikių muziejų Sasnavoje, netoli Marijampolės, vietos bendruomenė įkūrė prieš 11 metų. Per šį laiką moterys savanorės čia vedė šimtus edukacijų vaikams, jau turi sukaupusios beveik 7 tūkst. zuikių kolekciją ir šis neabejotinai yra vienas didžiausių zuikių muziejų pasaulyje.Ved. Edvardas Kubilius

„Man tas dainas parašyt… Man jas kažkas diktuoja“, – sako Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės kūrėja Vilija Padimanskienė, parašiusi kelis šimtus tekstų dainoms, išleidusi ir knygą.Ved. Edvardas Kubilius

„Žmonės nustemba – galvoja, kad čia pyragas“, – juokiasi Arūnas Narauskas, mokytojas iš Simno, jau 15 metų iš bulvių su mėsos įdaru kepantis paršelį.„Šis patiekalas patogus šventėms, kai draugai atvažiuoja. Paprasta kepti, skanu, greita, patogu“, – aiškina.Arūnas pasakoja, kad pirmąsyk tokį paršelį paragavo pas pažįstamus žmones, bet jie recepto neatskleidė – teko pačiam jį „sumąstyti”Ved. Edvardas Kubilius

„Valdžia kvaila. Pridirbo tinginių. Pašalpas moka. Sako, kam man dirbt? Taip ir gaunasi“, – piktinasi 77-erių Vytautas Stasys Kleiva, kuris visą gyvenimą ūkininkauja Raseinių rajone.Net ir būdamas pensijoje Vytautas laiko mėsinių galvijų – taip su žmona prisiduria prie pensijos. Vytautas augina ir 6 arklius. „Užaugau su arkliais ir numirsiu su jais. Man faina“, – nukerta. Ved. Edvardas Kubilius

„Pirmą darbo dieną, kai viena likau kabinete, už nugaros pasigirdo bildenimas. Nuolat girdime lyg vaikšto kažkas, duris girgždina. Esu pati lipusi į antrą aukštą ieškoti lankytojų, bet nieko ten nebuvo. Nutarėme, kad vaidenasi“, – pasakoja beveik 5-erius metus muziejininke dirbanti Liuda Pusvaškienė.Jos kolegė Jolanta Bimbirienė Alantos dvare dirba jau 10 metų: „Rūsy įjungiant šviesą atrodo, kad su sijono kloste kažkas praeitų. Yra žmogus vienas išbėgęs visas baltas iš rūsio, nes jam kažkas pasivaideno. Viena moteris sakė, kad už plaukų kažkas tempė“.Tačiau abi muziejininkės tikina šių pasivaidenimų nebijančios.„Aš įsitikinusi, kad man nieko blogo negali padaryti, sugyvenu, jaučiuosi jų bičiulė. Net apsaugą jaučiu“, – juokiasi L. Pusvaškienė.Ved. Edvardas Kubilius

„Šis paukštis mums kaip vaikas, nes mes jį nuo kūdikystės užauginome. Šeima mes jo. Jau sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be jo“, – sako Vitalija Žirgulienė, Karsakiškio gyventoja, prieš metus priglaudusi iš lizdo iškritusį paukštį.Kuosos vardas – Pliusas. Vitalija sako, kad paukščiui leidžiama bet kada iškristi į lauką, bet kadangi dabar šalta, jis mieliau būna namie. Vitalija su paukščiu ir automobiliu važiuoja. Pliusas miške iš medžių viršūnių stebi, kaip Vitalija grybauja.Ved. Augustė Dambrauskaitė

„Tą dieną mums buvo labai nesmagu, bet neįsižeidėme“, – sako buvę mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai, apie kurių mirtį viena „Facebook“ grupė pranešė prieš keletą dienų.Ved. Edvardas Kubilius

„Nebijokite išeiti iš komforto zonos ir važiuoti tada, kai kiti nevažiuoja“, – sako nuo pat vaikystės žiemą Kuršių nerijoje žygius organizuojantis keliautojas, Nacionalinės ekspedicijos dalyvis Simonas Teškevičius.Ved. Edvardas Kubilius

„Tai turbūt bus vienintelė pasaulyje kiauliukė, kuri nebus suvalgyta“, – juokiasi Romas Janauskas, jau pusmetį savo sodyboje Kaišiadorių rajone auginantis vietnamietišką pilvinę kiaulę. Ją Romas nusipirko iš pažįstamo.Kiaulaitė Ginteikiškėse gyvena ne tvarte, kaip būtų įprasta, o šiltnamyje – kartu su višta, su kuria ir maistu dalijasi. Kiaulaitė gali laisvai vaikščioti po Romo sodybą, pasitinka čia pat esančio Keistenybių muziejuko lankytojus.Kiaulaitės vardas – Angliukė. Romas buvo paskelbęs konkursą, tad vardus kiaulaitei galvojo ir dėl jų socialiniuose tinkluose balsavo žmonės iš visos Lietuvos.Ved. Edvardas Kubilius

„Kai karas baigsis, megsiu su raštais. Dabar neišeina, nes reikia kuo daugiau ir kuo greičiau“, – sako 64-erių šiaulietė Almutė Birutė Kiselienė, Ukrainos kariams jau numezgusi 100 porų vilnonių kojinių ir juos nuolat remianti finansiškai.Ved. Edvardas Kubilius

„Žmogus nekaltas, valdžia kalta ir valstybė turi rūpintis, kad į Lietuvą atvažiavęs dirbti imigrantas nors truputį mokėtų lietuviškai“, – sako daugiau kaip 20 metų Lietuvoje gyvenantis iranietis Mahmoud Tighnavard, verslininkas, Širvintose turintis kebabinę, o Musninkuose – kebabinę ir piceriją. Koks Mahmoud požiūris į imigrantus, nedirbančius Lietuvos gyventojus ir kodėl jam nepavyksta pabėgti nuo greitojo maisto verslo?Ved. Edvardas Kubilius

„Noriu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad buvau visoje Lietuvoje, kad pamačiau visą Lietuvą“, – sako 42-ejų kaišiadorietis Rolandas Kriugžda, gidas, kviečiantis žmones per penkerius metus apžygiuoti visą Lietuvą ir ketinantis visose 60 savivaldybių suorganizuoti po vieną solidų žygį, kuris supažindintų su ryškiausias žmonėmis, gamta ir krašto istorija.Ved. Edvardas Kubilius.

Kodėl Musninkuose, nedideliame Širvintų rajono miestelyje, vienas po kito kuriasi nauji verslai? Pasakoja Ričardas Einoris, verslininkas iš Musninkų.Ved. Edvardas Kubilius

Pasaulio skarvados metimo čempionatas, kebabas su mango padažu ir Masčio ežere plaukiojantys iš „Maxima“ akvariumų išgelbėti karpiai – tai tik kelios įdomybės, kurias šiemet Lietuvoje aptiko rubrikos „Savaitgalis už Vilniaus“ autorius Edvardas Kubilius.Ved. Edvardas Kubilius

„Man liūdna, kai žmonės sako, kad aš nebūsiu proteste, nes turiu darbų, yra kontroliniai, noriu pailsėt. Man valstybė yra aukščiau už mano asmeninę ateitį, todėl protestuose būsiu tiek, kiek tik reikės“, – sako 21-erių aviamechanikos studentas iš Kauno Kipras Kisielius, dalyvavęs visuose 4 protestuose už laisvą žodį Vilniuje.Ved. Edvardas Kubilius

„Turime žiūrėti, ką daro valdžia. Protingų žmonių yra labai daug, bet jie tokie užmigę, primigę. Reikia kovoti už laisvą žodį, nepriklausomai nuo to, kokios partijos valdžioje“, – sako į žurnalistų ir kultūrininkų protestus Vilniuje vis važiuojantys draudimo brokeriai iš Telšių Ingrida ir Marius Bytautai.Ved. Edvardas Kubilius

Renginių organizatoriai sako, kad eglutės įžiebimo švenčių reikia ne tik miestuose, bet ir miesteliuose bei kaimuose, nes toli gražu ne visi tėvai gali savo vaikus nuvežti į rajono centrą. Kaip atrodo eglutės įžiebimas Molėtų rajono Joniškio miestelyje, kur gyvena vos 200 žmonių?

„Į parduotuvę tikrai galiu nueiti vienas. Ten labai draugiškas personalas. Pamato mane ir iškart – kuo galėtume padėt? Prieini prie kasos, jos pačios prieina ir atneša“, – sako 39-erių nuo gimimo nematantis Ričardas Domarkas iš Kelmės.Ričardo aistra – groti įvairiais instrumentais. Jis muzikuoja net penkiuose kolektyvuose – keturi iš jų yra Kelmėje, vienas – Šiauliuose.Ričardui labai padeda jį į repeticijas ir koncertus vežiojantis 74-erių tėtis Viktoras. Jis su žmona ir dar vienu sūnumi Henriku, kuris irgi nemato nuo gimimo, gyvena Mažeikiuose.„Yra buvę tų pasakymų – oi, kaip čia taip nuskriaudė likimas, ir kaip čia tavo šeimą taip nuskriaudė? Tiesiog taip ir pasakome – kaip duota Dievo, taip ir turi būti“, – aiškina.Ričardas sako, kad jei ne muzika ir jam labai padedanti jo šeima, gyvenimas būtų kitoks.„Mano neįgalumo pašalpa yra 550 eurų. Vienas gyvenu. Susideda internetas, telefonas, visi komunaliniai mokesčiai, socialinė darbuotoja… Jau išeina taip, kad nelabai… Biškiuką trūksta“, – atviras Ričardas.Ved. Edvardas Kubilius

„Nenorėjome, kad parduotų, tai įkūrėme muziejų“, – sako Raseinių rajono Pramedžiavos kaimo gyventojas, buvęs mokytojas Jonas Vaičaitis, prieš 17 metų uždarytos mokyklos pastate įkūręs muziejų.Šiame muziejuje galima rasti įvairų eksponatų, rodančių, kaip žmonės gyveno ir prieš 100 ir daugiau metų, taip pat maždaug 60 metų senumo kiaušinių margučių kolekciją. Buvusiame mokyklos pastate sukaupti šiandien kaime gyvenančių žmonių rankdarbiai iš popieriaus, vytelių, šiaudų, kiti meno kūriniai, pvz., piešiniai, paveikslai.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip laikosi dabar jau 10-metis Justas Sadauskas iš Pakruojo – berniukas, kuris, nors ir nemato, Joniškyje mokosi su savo matančiais bendraklasiais, berniukas, kuris toliau labai sėkmingai plečia savo kasečių bei raktų pakabukų kolekciją, berniukas, kuris prieš pusmetį išbandė LRT RADIJO laidų vedėjo kėdę? Justo pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

„Auginkime lyderius, asmenybes, o ne vidutinybes“, – linki Virginijus Brazys, kolekcininkas iš Kaišiadorių, Algirdo Brazausko gimnazijoje mokantis vaikus kolekciuonuoti. Kaip atrodo tokia popamokinė veikla ir ar kolekcionavimas vaikams įdomus?Ved. Edvardas Kubilius

„Padangas perkate ne mašinai, o sau. Reikia suprasti, kad padangos – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių saugumą“, – sako Gitana ir Paulius Kačerauskai, autoserviso Pakruojyje UAB „Montaka“ savininkai, Šiaurės Lietuvos automobilius prižiūrintys daugiau kaip 10 metų.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinės vaistininkė Lina Rimdeikienė sako, kad žmonėms, kuriems finansiškai sunkiau, arba šeimoms, kurioms vaistą reikės pirkti kelis mėnesius ar net metus, tą vaistą stengiasi „proto ribose“ parduoti pigiau. „Mes juk dirbame žmonėms“, – pabrėžia LSMU vaistinės Ekstemporalios gamybos vadovė L. Rimdeikienė. Ši – viena iš nedaugelio vaistinių, kuri vaistus ne tik parduoda, bet čia pat pagal gydytojo receptą juos ir pagamina.Ved. Edvardas Kubilius

Žinomas kolekcininkas Virginijus Brazys pristato 109 Kaišiadorių rajono kapinaičių vartelių fotografijų parodą. Pasak Virginijaus, kapinaičių varteliai nyksta – seniūnai neva nesiruošia tvarkyti vartelių, dalis vartelių jau perkami Lenkijos prekybos tinkluose ir taip naikinama jų istorija.Ved. Edvardas Kubilius.

400 puodelių iš 30 šalių. Tokią kolekciją galite rasti Kelmės rajone, Grinių kaime, pas Editą Mėlinienę, kurios vyras, beje, čia pat yra įkūręs vienintelį mūsų regione Žirklių muziejų.Ved. Edvardas Kubilius

61-erių Laima Šaparnienė sako, kad pagaliau pradėjo gyventi sau. Prieš 30 metų vyro netekusi Laima viena pati turėjo užauginti dukras, atsisakyti svajonės gyventi vienkiemyje. Šiandien Laima Nemakščiuose dirba priešmokyklinio ugdymo mokytoja ir pabrėžia, kad jos auklėtiniai yra patys geriausi.Ved. Edvardas Kubilius

Vaistininkai sako, kad gydytojai vis dažniau naudojasi galimybe prašyti farmacininkų pagaminti specialiai jų pacientams reikalingus individualius vaistus. Pokalbis su vaistininke Džena Melkūniene, kuri daugiau kaip 30 metų dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinėje - vienoje iš nedaugelio, gaminančioje vaistus.Ved. Edvardas Kubilius

Garsioji Šilutės rajone esanti Juknaičių sanatorija, kuri sudegė 2006 metais, kyla kaip feniksas iš pelenų. Jau uždengtas visos sanatorijos stogas, tuoj bus sudėti langai, toliau sėkmingai įrengiamas interjeras. Pagrindinės sanatorijos atstatymo entuziastės – verslininkės Virginija Aleknienė ir Ligita Kužmarskienė – rankų nenuleidžia. Po truputį eina pirmyn ir jau mato šviesą tunelio gale. Tiesa, tam, kad jos ateityje galėtų pastatyti dar vieną viešbutį, į teismą turi paduoti jau prieš 12 metų mirusį žmogų, kuris iki šiol valdo jam patikėtą valstybinę žemę.Ved. Edvardas Kubilius

Sakoma, kad Nemakščiuose, Raseinių rajono miestelyje, yra daug gerų žmonių. Vienas jų – 68-erių Jadvyga Šarlauskienė, kuri, dirbdama rūbininke mokykloje, vaikams ir striukų kilputes prisiuva, ir miestelio žmones itin skania pačios kepama duona vaišina.Ved. Edvardas Kubilius

Ypatinga silkių sriuba, šakočiai, virti kankorėžiai, uogienės, miško gėrybių užtepėlės, hidrolatai, medžiaginiai maišeliai, papuošalai. Visa tai galima rasti Lekėčių miestelio Moterų klubo įkurtuose Kulinarinio paveldo namuose.Ved. Edvardas Kubilius

Šie – pirmieji metai, kai Akmenė jau labai drąsiai kviečia turistus. Vietos žmonės džiaugiasi, kad ir savo miestą, ir save gali parodyti, o be viso to – dar ir šiek tiek užsidirbti. Kodėl verta aplankyti Akmenę? Pasakoja akmeniškis, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis.Ved. Edvardas Kubilius