Swedbank Lietuvoje tinklaraštis

Šiandien įvyko didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Rekordinį ilgiausių distancijų dalyvių skaičių sukvietęs renginys šiemet sulaukė ir visų laikų maratono trasos rekordo. Kartu vyko ir Lietuvos maratono čempionatas, ėjimo entuziastai galėjo rinktis iš dviejų ėjimo distancijų. Viso dalyvauti ryžosi daugiau nei 14 tūkstančių dalyvių.

Net 58 proc. jaunų suaugusiųjų Lietuvoje norėtų pradėti nuosavą verslą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ inicijuotas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Jaunimo noras imtis verslo ženkliai lenkia bendrą šalies rodiklį – tarp visų apklaustųjų apie nuosavą verslą svarsto 40 proc. gyventojų.

Socialiniai tinklai nebūtinai uždaro jaunimą informacijos burbuluose – svarstantiems apie nuosavą verslą jie tampa ir vieta ieškoti bendraminčių. Kaip rodo „Swedbank“ iniciatyva atliktas tyrimas, socialiniuose tinkluose susibūrusiose verslo bendruomenėse informacijos linkę ieškoti 50 proc. verslą pradėti norinčių 18–29 metų amžiaus gyventojų – gerokai didesnė dalis nei tarp visų apie nuosavą verslą svarstančių respondentų (34 proc.).

Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistėBūsto kainoms vis dar augant dviženkliu tempu ir gerokai lenkiant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būstą menksta, o būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Situacijos kol kas negerins ir Europos centrinis bankas, kuris ketvirtadienį, planuojama, dar kartą kels bazines palūkanų normas. Nepaisant to, rekordinis neparduotų būstų skaičius ir lėtėjantis aktyvumas reiškia, kad derybinė galia jau pereina į pirkėjų rankas.

Vaidas Paukštys, „Swedbank“ Finansų rinkų skyriaus vyresnysis obligacijų prekybinio portfelio valdytojasAugančios valstybių skolos nėra naujiena. Jau tapo įprasta bet kokią krizę spręsti padidintomis biudžeto išlaidomis bei skatinamąja pinigų politika. Kitaip tariant, mažomis palūkanų normomis. Po 2008 m. krizės daugelyje šalių palūkanos pasiekė istorines žemumas, o Europoje neigiamos palūkanų normos tapo neretai naudojama priemone ekonomikos augimui skatinti. 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus MačiulisMažėjantis gimstamumas sulaukia daug politikų ir visuomenės dėmesio bei skatinimų „kažką daryti“. Deja, šis reiškinys yra visų išsivysčiusių valstybių realybė, o kitų šalių patirtis rodo, kad net ir labai dosni finansinė parama turi tik labai ribotą poveikį žmonių sprendimui auginti daugiau vaikų. Todėl reikia ne verstis per galvą bandant pakeisti tai, ko pakeisti negalime, o sutelkti dėmesį į tai, kas yra daug svarbiau nei gimstančiųjų skaičius. 

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė CvilikienėSutvarkė kambarį – euras. Išnešė šiukšles – dar vienas. Gavo dešimtuką – penki. Kiekvieną kartą skirdami piniginę premiją vaikui kartu perduodame ir žinutę. Ieškant geriausio sprendimo, už ką mokėti vaikui, svarbiausia aiškiai aptarti taisykles ir vengti kraštutinumų. Vienas būtų visai nemokėti už jokius darbus namuose ar papildomas pastangas, perduodant žinią, kad visa tai yra tiesiog jo pareiga. Kitas – už kiekvieną pastangą ar gerą poelgį turėtų būti sumokėta.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investavimo strategasRugsėjo 1-oji primena ne tik apie išsilavinimo svarbą, bet ir apie tai, kiek investuojame į savo vaikų ateitį. Daugelis tėvų kasdien sprendžia, kaip geriausiai pasirūpinti vaikų poreikiais dabar, tačiau ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie jų finansinį startą ateityje. Kaip tą padaryti protingai, subalansuojant grąžą ir rizikas?

Rinkų pulsas: obligacijų išpardavimas, geopolitinė įtampa ir naujas AI etapas Evaldas Luneckas, „Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas   Pasaulio finansų rinkose investuotojų dėmesį vis dar išlaiko besitęsiantis JAV ir Irano konfliktas, stiprėjantis ekonominis spaudimas Iranui bei JAV ir Venesuelos naftos susitarimas, galintis paveikti energetikos rinkų dinamiką. Tuo pačiu metu augantis valstybių obligacijų pajamingumas atspindi išliekančius infliacijos iššūkius ir griežtesnės pinigų politikos lūkesčius. Technologijų sektoriuje dėmesį prikaustė „Nvidia“ investicija į „MediaTek“, dar kartą įtvirtinanti dirbtinio intelekto svarbą ilgalaikiam rinkų augimui.

Net 4 iš 5 šalies gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus didesnę sumą nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau padidėjusioms išlaidoms iš anksto ruošiasi mažiau nei pusė apklaustųjų.

Brangesnė energija, padidėjusi infliacija, sutrikusios tiekimo grandinės ir aukštesnės palūkanų normos kol kas neturėjo jokios neigiamos įtakos daugelio pasaulio šalių ekonomikoms. JAV augimas išliko stabilus, daugelio ES šalių – paspartėjo, o Lietuvos dar labiau įsibėgėjo. Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu šis atsparumas nėra imunitetas, o augimą galinčių stabdyti priežasčių matoma vis daugiau.

Akcijų rinka atrodo nesustabdoma, o bulių rinka praktiškai nepertraukiamai tęsiasi jau ketvirtus metus. Nepaisant didėjančių palūkanų ir geopolitinių sukrėtimų, pasaulio akcijų indeksas nuo metų pradžios pakilo 12 proc., o per visą šį augimo ciklą – daugiau nei padvigubėjo. Metų pradžioje rinkų perspektyvos atrodė itin stiprios, tačiau veiksniai, iki šiol padėję akcijų rinkai, slopsta, o rizikų daugėja. 

Šeštadienį praūžusi stipriausia per 20 metų audra Lietuvoje sukėlė didelių nuostolių gyventojų turtui. „Swedbank“ draudimo bendrovės ekspertai per savaitgalį sulaukė aštuonis kartus daugiau pranešimų apie žalas nei įprastą vasaros savaitgalį. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad preliminari draudimo išmokų suma gali siekti 1 mln. eurų ir, prognozuojama, dar ženkliai padidės.

Įsibėgėjęs būsto kainų augimas bei šiek tiek pakilę palūkanų normos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą. Kas lemia tokias tendencijas ir ko tikėtis ateityje?„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima (pusantro vidutinio atlyginimo arba apie 2700 eurų) Vilniuje galėjo įsigyti 58,6 kvadratinių metrų butą – 5 kv.m. mažesnį nei praėjusių metų pabaigoje ir 20 kv.m. mažesnį nei prieš penkerius metus. Panašios įperkamumo mažėjimo tendencijos matomos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Artėjant naujiems mokslo metams kartu su kitomis šeimos išlaidomis į dienotvarkę grįžta ir kišenpinigių klausimas. Tačiau susitarti, kiek eurų skirsime vaikui per savaitę ar mėnesį, – lengvesnė užduoties dalis. Daugiau apmąstymo reikalauja tai, kaip kišenpinigius paversti praktine finansinio raštingumo pamoka, kuri kartu su vaiku augtų nuo pirmųjų savarankiškų pirkinių iki gebėjimo planuoti savo išlaidas ir taupyti.

„Swedbank“ suteikė 10,15 mln. eurų finansavimą „Nter Asset Management“ fondui priklausančiai bendrovei „Safe Community“. Finansavimas skirtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statyboms įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektą.

Artėjantis „Swedbank Vilniaus maratonas“ kasmet į sostinės gatves sutraukia tūkstančius bėgikų. Vieni čia siekia asmeninių rekordų, kiti – atvyksta tiesiog pasimėgauti nepakartojama šventės atmosfera. Tačiau ką daryti tiems, kurie žvelgia į bėgančią minią ir tyliai sau sako: „Aš irgi norėčiau, bet...“?Apie tai, kaip nugalėti baimę, sugriauti mokyklos laikus siekiančius mitus ir paversti bėgimą ne prievole, o laukiamiausia dienos dalimi, pokalbis su žinomu bėgimo treneriu bei maratonininku Egidijumi Adomkaičiu.