Tendencingai

Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir technologinius sprendimus – bet vis tiek formuoja kūno estetikos suvokimą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Iš pirmo žvilgsnio balti marškiniai atrodo kaip neutralus ir kasdienybėje beveik nepastebimas drabužis. Tačiau jų istorijoje atsispindi šimtmečius kitusios idėjos apie kūno higieną, statusą, darbo pobūdį, lytį ir galią. Nuo senovės pasaulio iki šiuolaikinių biurų, nuo aristokratijos iki minimalizmo – balti marškiniai išliko vienu svarbiausių Vakarų aprangos kultūros elementų. Šis vasaros ciklo epizodas – tai nuoseklus žvilgsnis į marškinių istoriją nuo senovės Egipto iki šių dienų mados ir Holivudo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie aprangos istoriją, sudėtinga rasti kitą drabužį, kurio kultūrinė, ekonominė ir simbolinė reikšmė būtų prilygstama džinsams. Mada paprastai remiasi nuolatiniu pokyčiu, tačiau džinsai yra išskirtinis atvejis. Per pusantro šimtmečio jų konstrukcija iš esmės nepasikeitė, nors keitėsi visuomenės, ekonomikos modeliai ir net pačios mados samprata. Tai leidžia į džinsus žvelgti ne tik kaip į aprangos elementą, bet ir kaip į vieną svarbiausių moderniosios materialinės kultūros artefaktų. Ši laida - tai žvilgsnis į turtingą džinsų dizaino ir kultūrinio simbolizmo istoriją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kiek ironiška, kad nuolat pasakojant apie mados istoriją bei dizainerius retai kada tenka prisiliesti prie pačios dizaino sąvokos, jos reikšmės ir net santykio tarp pramonės poreikių ir socialinės misijos. Tad kas išvis yra dizainas ir kada jį galime laikyti geru? Kodėl dizainą dažnai vertiname tik pagal estetines savybes ir pamirštame, kad į dizaino formulę reikėtų įrašyti ir empatiją?Apie tai – pokalbis su dizainere, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare, specialiąja Alice Rawsthorn knygos „Dizainas kaip požiūris“ lietuviško leidimo redaktore Aurelija Slapšyte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sulaukus kaip niekada daug jūsų klausimų, teko parengti net du „Tendencingai“ epizodus, skirtus įdomiausioms mados dilemoms. Paskutinis šio pavasario epizodas skirtas klausimams, susijusiems su mados dizainu chaotiškais geopolitikai laikais, mados namų bei nuomonės formuotojų įtakos žaidimais, mados žurnalų ateitimi bei kūrybinėmis krizėmis. Beje, laidą baigia itin įdomus pamąstymas: jei po 500 metų archeologai rastų tik mūsų drabužius, kokią klaidingą išvadą apie mus jie padarytų?Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ketvirtojo „Tendencingai“ sezono pabaiga skiriama įdomiausiems auditorijos klausimams. O jų šiemet kaip niekada daug: nuo dvejonių, ar chaotiškais laikais verta rinktis kamufliažo raštą, iki klausimo apie tai, kiek atviri bei liberalūs naujienoms turėtų būti mados kritikai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Nors į filmą „Ir Velnias dėvi Prada 2“ būtų galima žiūrėti tiesiog per patogią estetikos prizmę, filmo scenarijus atskleidžia gerokai daugiau: tai ir mados autoritetų saulėlydis, ir korporacijų aukso amžius, ir, deja, vis dažnesnės kalbos apie ultra–greitosios mados įsigalėjimą. Tad kodėl po pirmosios dalies svajojome apie darbą mados pasaulyje, o antroji dalis šią svajonę brutaliai sužlugdo?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokacijų, nei, deja, pernelyg konservatyvių įvaizdžių, ne visai tinkamų svarbiausiai metų mados nakčiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paroda „Séance de Travail" Vienos muziejuje MAK yra pirmas sistemingas Helmuto Lango mados namų archyvo pristatymas visuomenei. Parodos pavadinimas, reiškiantis „darbo sesiją“, tiesiogiai atspindi Lango požiūrį į kūrybą ne kaip į baigtinį prabangos produktą, o kaip į nuolatinį eksperimentavimo, tobulinimo ir atnaujinimo procesą. Parodoje Vienoje lankiausi ir aš, laidos vedėja Deimantė Bulbenkaitė, tad vietoje lėktuvo ir muziejaus bilietų siūlau savo garsinį pasakojimą apie parodą, Lango karjeros vingius bei mados namų ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai galvojame apie madą, neišvengiamai susiduriame su tokiomis sąvokomis kaip saviraiška, socialinis statusas, priklausymas grupei, noras patikti, kūniškumas. Visa tai glaudžiai susiję ir su mūsų psichologija. Pasak klinikinės psichologijos magistantės ir tekstų autorės Beatos Tiškevič, drabužis mus gali paveikti išties įvariai bei kartais atspindėti ne tik tai, ko mes norime, bet ir tai, ko bijome.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Braziliška mada yra gerokai daugiau nei tik bikinis ar futbolo marškinėliai – guminės šlepetės čia tampa darbo klasės simboliu, kurias ant „Vogue“ viršelio avi pats Bad Bunny, gatvėse gausu tradicinių afro-braziliškų drabužių, o Rio de Žaneiro karnavalo metu kostiumai pasakoja spalvingą bei turtingą šalies istoriją. Ką jau kalbėti apie brazilų supermodelius, bet kurių neįsivaizduojame šių dienų mados industrijos. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Protestai turi ne tik plakatus, šūkius ar eisenas – neatsiejamas protestų kultūros elementas yra ir vienijantis drabužis. Nuo rožinių „Pussyhat“ kepurių, po Donaldo Trumpo inauguracijos užplūdusių Vašingtono gatves, iki sufražisčių dėvėtos baltos spalvos ar palestinietiškų kufijų, protesto drabužiai bei aksesuarai tampa svarbiais kultūriniais ir politiniais instrumentais, kurie supina estetiką, ideologiją ir visuomeninį veiksmą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legendos kaip Paco Rabanne ar Zandra Rhodes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ne per seniausiai pasibaigęs mados savaičių maratonas išties neblogai supurtė mados industriją. Kritikai niekaip nesutarė kaip vertinti dizainerio Demnos provokacijas ant „Gucci“ podiumo, redaktoriai apgulė „Chanel“ parduotuves, o „Prada“ Milane netikėtai aplankė pats Markas Zuckerbergas. Lyg viso to būtų per mažai, paskalbta ir apie mados legendos Johno Galliano projektą su „Zara“, kuris nuvylė tūkstančius dizainerio gerbėjų.

Ne paslaptis, kad kiekvienas mados kūrėjas svajoja savo kolekciją pristatyti mados sostinėje Paryžiuje. Kęstas Rimdžius šią svajonę išpildė ir Paryžiaus mados savaitės metu parodė antrąją savo autorinę kolekciją. Su dizaineriu susitikome tiek Vilniuje, kai vėlų vakarą jis dėliojo paskutinius štrichus, tiek ir Paryžiuje, kai užkulisių jaudulys pasiekė aukščiausią tašką.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, kur gali skleistis dizaino eksperimentai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juvelyro amatas reiškia darbą su dešimtosiomis milimetro dalimis, nepaklusniais metalais ir tokiais akmenimis, kurių kainos verčia kilstelėti antakį. Jaunosios kartos juvelyras Danielius Volkovskis pasakoja ne tik apie vaikystę mamos darbe (juvelyrikos parduotuvėje!) ar šimtus valandų treniruojant dėmesingumą detalėms, bet ir pasakoja apie natūralius bei dirbtinius deimantus, madingos juvelyrikos bumą ir net raudonajam kilimui skirtus papuošalus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ši nauja „Tendencingai“ rubrika – tai žvilgsnis į konkrečius metus per mados istorijos prizmę. Pirmasis epizodas kviečia nerti į 1993-iuosius: metus, kai Miuccia Prada pasauliui pristatė „Miu Miu“, Marcas Jacobsas neteko darbo ir tais pačiais metais tapo geriausiu JAV dizaineriu, o Kate Moss veidas tapo viso dešimtmečio simboliu. Sykiu šie metai žymėjo ir įdomų subkultūrų persipynimą, tad populiarumo piką pasiekė grandžas ir į popkultūrą įsiveržė drag karalienė RuPaul Charles.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tikrai ne paslaptis, kad mados namai „Maison Alaïa“ yra vieni gerbiamiausių industrijoje. Jų įkūrėjas tunisietis Azzedine Alaïa ne tik nesilaikė mados sistemos taisyklių, bet ir savo meistryste apibrėžė, ką turi sugebėti talentingas mados kūrėjas. Kai 2017 m. Azzedine mirė, jo vietą penkeriems metams užėmė talentingasis belgas Pieter Mulier. Modernus ir „Maison Alaïa“ paveldą naujai kartai prikėlęs požiūris ne tik nulėmė sėkmingas kolekcijas, bet ir komercinę sėkmę. Tiesa, dabar „Maison Alaïa“ ir vėl liko be kūrybos vadovo, tad kas pratęs šių mados namų istoriją?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką tik pasibaigusi Paryžiaus aukštosios mados savaitė tikrai buvo istorinė: ant haute couture podiumų savo pirmąsias kolekcijas pristatė tiek „Chanel“, tiek „Dior“ mados namų kūrybos vadovai, o įprasta aukštosios mados kaip meno formos paradigma sulūžo. Kolekcijos įgavo netikėto lengvumo, drabužius pristatė vyresnio amžiaus modeliai, o į aukštąją madą pradėta žiūrėti ne kaip į istorinį reliktą, o kaip į ateities mados idėjų laboratoriją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti ilgą ir įdomią Valentino karjerą – tai kalbėti apie prabangą, kuri šiais laikais tiesiog nebeįmanoma, ir grožį be jokių kompromisų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prasidėjus apdovanojimų sezonui verta atsigręžti ne tik į geriausius metų kūrinius, bet ir į raudonojo kilimo mados istoriją. O ši, pasirodo, prasideda dar Senovės Graikijoje, prasmę įgauna geležinkelių industrijoje ir Holivudą pasiekia jau XX a. antroje pusėje. Šiandien raudonojo kilimo mada - tai ne tik estetika, bet ir politiniai pareiškimai, skandalai bei ištisa komercinė industrija, įžymybių kūnus paverčianti reklamos stendais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tekstilės menininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė – kūrėja, kurios praktikoje rūbas seniai peržengia dėvimosios mados ribas ir virsta konceptualiu objektu, talpinančiu atmintį ir būties klausimus. Jos kūryboje susitinka tekstilė, menas, etnokultūriniai kodai ir teatras – nuo instaliacijų, rodytų „Art Vilnius“, iki dėvimųjų kolekcijų pristaytu ant „Mados infekcijos“ podiumo. „Rūbas virsta meno objektu, kalbančiu apie svarbius dalykus. Rūbas, kaip simbolis, metafora, kalbanti apie žmogų“, – sako menininkė ir pabrėžia, kad gilintis į drabužio esmę – itin įdomi bei jausminga veikla.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kuo mados industrija gyvens 2026-aisiais? „The Business of Fashion“ analitikai ir „McKinsey“ konsultantai parengė išsamią analizę „The State of Fashion 2026“, kurioje nurodomi 10 esminių vektorių, kuriais judės visas globalus mados verslas. Kas mūsų laukia? Dėmesys sveikatingumui, augantys juvelyrikos pardavimai, dirbtinio intelekto rizikos ir prabangos industrija, kuri šiuo metu yra netekusi vartotojų pasitikėjimo. Laidos pabaigoje – ir keli pastebėjimai apie lietuvišką mados verslą bei kaip išnaudoti naujausias galimybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. Tiesa, 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą iš pristatė ir moteriškos mados projektą „Preges Studios“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Laidoje „Tendencingai“ – antroji metų apžvalgos dalis, skirta 2025-iesiems mados pasaulyje. Kas įdomaus įvyko? Anna Wintour paliko žurnalo „Vogue“ vyriausiosios redaktorės postą, bet ne savo kabinetą, dizaineris Demna baigė deišmtmetį trukusią karjerą „Balenciaga“ mados namuose, o popiežius Leonas XIV-asis netikėtai buvo pripažintas viena geriausiai besirengiančių pasaulio asmenybių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šie metai mados industrijoje tikrai nepagailėjo siurprizų, atradimų bei netekčių. Rugsėjį įvykęs mados savaičių maratonas nustatė naujas kūrybos kryptis daugeliui svarbiausių europietiškos mados namų. Populiarumo piką pasiekė menininko iš Hong Kongo sukurtas žaislas „Labubu“, tapęs madingiausiu prabangos aksesuaru. Atsisveikinome su legendiniu dizaineriu Giorgio Armani bei sugrąžinome idėją, kad išmanyti mados istoriją ar net kaupti istorinį archyvą yra gerokai smagiau nei pasiduoti hiper-greitai šių dienų madai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką 2025-aisiais reiškia prabanga? Žvelgiant iš vienos pusės, prabangos industrija dar niekada nebuvo tokia nutolusi nuo mados vartotojo: nuolat augančios kainos ir, paradoksalu, prastėjanti kokybė lemia užsitęsusią prabangos prekių ženklų krizę ir besitraukiančius pardavimus. Kita vertus, vis daugiau žmonių domisi mados istorija, o aukcionuose parduodama legendinių dizainerių kūryba įvertinama milijonais eurų. Ši laida - tai kvietimas prabangos ir mados santykį pergalvoti iš naujo ir atpažinti jį net kasdienybės kontekste.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką tik Istorijų namuose Vilniuje atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“ pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 m. parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, kurioje nemažą vaidmenį atliko ir tekstilė, tautinio kostiumo elementai ir net tarpukario Lietuvos mados ikonos portretas! Apie tai – pokalbis su viena parodos kuratorių dr. Migle Lebednykaite.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaunas, devintasis dešimtmetis. Pilką sovietinę kasdienybę skrodžia elektroninės muzikos garsai ir įspūdingi breiko judesiai. Jų autorius - legendinis šokėjas ir choreografas Algirdas Stravinskas. Būtent apie šį laikmečio paradoksą bei išskirtinę aistrą šokiui menininkė Gerda Paliušytė sukūrė filmą „Laivas“, o filme rodoma dokumentinė medžiaga pateikia ne vieną siurprizą - tarkime, breiką šokančią dar paauglę aktorę Eglę Mikulionytę. Pokalbis su Egle ir Gerda - apie laikmečio nuotaikas ir kostiumus, kurių esminė medžiaga buvo... fantazija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien socialinėse medijose po truputį kyla mados archyvavimo banga. Jauni mados entuziastai vintažo parduotuvėse bei perpardavimo platformose ieško mėgstamų dizainerių kūrinių, o kartais sugeba net atrasti daiktus, savaip formavusius mados istoriją. Lietuvoje savo archyvą, daugiausia dedikuotą belgų kūrėjams, kuruoja stilistė Emilija Poplavskytė, įdomių pirkinių ieškanti tiek internete, tiek kelionėse į mados sostines. Beje, jos radinius kartais galima pamatyti ir ant scenos, mat stilistė rengia atlikėjus Gabrielę Vilkickytę bei Free Fingą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos dizainerės Karinos Paninos kūryba pasiekia gerokai didesnes auditorijas nei tiesiog mados entuziastų bendruomenė. Jos kolekcijos nagrinėjo sėkmės, nostalgijos, net įkvėpimo neturėjimo temas ir su grupe „Katarsis“ pasiekė didžiąją „Eurovizijos“ sceną. Tiesa, dizainerė pastebi, kad šiuo metu išgyvena kūrybinį lūžį. Kur jis nuves toliau? Laidoje K. Panina dalinasi mintimis apie mados konceptualumą, norą gilintis į mados šou kaip į performansą bei menų studijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak prekių ženklo „Undress“ įkūrėjos ir vadovės Anos Savickos, per pastarąjį dešimtmetį mados verslui teko ne vienas didelis iššūkis: auga gamybos kaštai, sudėtingėja santykiai su didesniais prekybos tinklais, o ir patys klientai kartais neadekvačiai vertina pirkimo bei grąžinimo sąlygas. Vis tik verslininkė džiaugiasi, kad lietuvės vis dažniau renkasi lietuvišką produkciją, o sunknelių verslas išsilaiko nepaisant net kintančių tendencijų bei laisvėjančių aprangos kodų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė

Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie tai - pokalbis su modernaus etiketo specialiste Indre Briedeliene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbėti apie sportbačius šiandien – tai kalbėti ne tik apie avalynę, bet apie visą šiuolaikinės kultūros ekosistemą. Kadaise buvę tiesiog patogūs batai bėgimui ar krepšiniui, sportbačiai XXI amžiuje virto socialiniu manifestu ir kolekcionavimo objektais. „Nike Air Jordan 1“, „Adidas Superstar“, „Yeezy Boost 350“, „Balenciaga Triple S“ – tai ne tik modeliai, tai skirtingas kartas ir estetikas apibrėžiantys simboliai. Apie sportinių batelių kultūrą ir buvimą „sneakerheadu“ laidoje pasakoja batelių kolekcininkas-entuziastas ir didžėjus Lukas Misiukevičius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė