PODCAST · society
Tuzinas
by LRT
Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje. Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos? (Michael Skok / Unsplash nuotr.)
Episodes
-
Prof. Petrauskas: santykis su DI turi būti permąstytas siekiant apginti žmogiškumą
„Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir...
-
Astrofizikė: neradus atsakymų kosmose, teks ruoštis atšiaurioms sąlygoms Žemėje
Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos...
-
25 metus vėžį gydanti gydytoja įspėja skeptikus: dar nesu sutikusi išgijusio savaime
„Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti...
-
Psichoterapeutė atsakė, ar galima įsimylėti DI: žmogus pasiduoda savo trūkumų išpildymams
Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet...
-
Psichoterapeutė Minelgaitė-Beinorienė: perdėtai racionalus protas žmogui keršija nerimu
„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų...
-
Pievų tyrėja Gudynienė apie nykstančias rūšis: kai išnyks bitės, galbūt bus imtasi pokyčių
„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek…
more -
Sporto gydytojas: jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas
„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas. Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už...
-
Kosmoso kolonizavimą nagrinėjantis fizikas: tai labai brangus ir skausmingas būdas numirti
„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto...
-
Apie valgymo sutrikimą atvirai kalbanti Kotryna Nausėdė: tai savęs naikinimo forma
Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos…
more -
Londone paramedike dirbusi Ieva: yra patirčių, kurios sekioja dar iki dabar
„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos –…
more -
Kardiologas, remontuojantis kraujagysles iš vidaus: daugumą pacientų sieja vienas įprotis
Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir…
more -
Civilizacijos ateitį įvertinusi paleontologė: paliksime kapines, sąvartynus ir radiaciją
„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus...
-
8 vaikų tėtis filosofas Gediminas Karoblis: norą turėti vaikų sugriovė konkurencija
„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve…
more -
Skaitmeninius antrininkus Silicio slėnyje kūręs Paulius Jurčys: tai nauja gyvybės forma
„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur...
-
Kaulų čiulpų transplantologas Žučenka: kartais tarp milijonų donorų nėra nė vieno tinkamo
„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai…
more -
Smegenų plastiškumą tyrinėjanti mokslininkė: smegenims yra labai naudinga abejoti
Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies...
-
Erotiką animacijoje tyrinėjęs Tomas: piešta moteris gali daug labiau traukti nei gyva
Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir...
-
Filosofas Adas Diržys: kaip negalime paaiškinti Dievo, taip negalime paaiškinti sąmonės
„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis...
-
Marijam pravėrė videožaidimų kūrimo užkulisius: ši industrija dažnai žmones išnaudoja
„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė…
more -
Priešmenstruacinį sindromą tirianti mokslininkė: į apie tai kalbančias moteris žiūri kreivai
„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus...
-
Astrofizikė Minkevičiūtė: Mėnulio tyrimai galėtų atsakyti, kaip atsirado gyvybė Žemėje
„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje?...
-
Grybų mikropasaulį atradusi režisierė Aistė Žegulytė: pradėjau ramiau priimti mirtį
„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink...
-
Skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas: pradžioje buvo daug pykčio ir noro auklėti
„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys...
-
20 metų vaikų vėžį gydanti gydytoja: darbas su vaikais išmokė optimizmo
„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra...
-
Akimi nematomą grybų ir augalų tinklą tyrusi biologė: esame visiškai nuo to priklausomi
„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes,...
-
Vienumo fenomeną tyrinėjanti sociologė: įgūdis būti su savimi yra išmokstamas
„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę -...
-
Kremliaus informacinį karą nagrinėjantis ekspertas: Rusija laimės, jei tik ja patikėsime
„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo...
-
Pilkuosius ruonius tyrinėjanti Vaida Survilienė: stebint juos, požiūris į mirtį pasikeitė
„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis...
-
Artūras Morozovas: žvelgdamas į savo archyvus matau, kaip keičiasi mūsų šalies žmonės
„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi...
-
Architektas Gintaras Balčytis: daug pastatų yra nieko verti, bet žmogaus akis pripranta
„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo...
-
Artėjantį žmonių sugrįžimą į Mėnulį aptaręs Dobrovolskas: pavojai yra beveik nepasikeitę
„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai...
-
Kraujagyslių greitkeliuose dirbantis Afanasjevas: per 2 mm angą atsiveria visas organizmas
Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti...
-
Kūrybingumo mokslininkė: mus riboja įsitikinimas, kad klausimai turi tik vieną atsakymą
Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą...
-
Nuo visatos iki sielos su dalelių fiziku Gediminu Šarpiu: galimai egzistuoja visko teorija
„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir...
-
Sapnus tyrinėjanti psichoanalitikė: jie gali atskleisti tikrąją mūsų asmenybę
„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės…
more -
Lietuvos 100 metų ekonomiką tyrinėjęs Adomas Klimantas: esame skurdo ir sėkmės istorija
„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių....
-
Bėgimo fenomeną tyrinėjęs sociologas: buvo įdomu, kodėl žmonės save kankina
Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis...
-
Mokytojų perdegimą aptaręs mokytojas: kartais tampi ir šeimos krizių sprendėju
„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio...
-
Gydytoja įspėja apie itin pamėgtus pastelinius žaislus: vaiko raidai reikia ryškių spalvų
„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir...
-
Profesorius Beinorius apie sapnų reikšmę Indijos kultūroje: tai kitoks santykis su tikrove
Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam...
-
Meno daktarė Brigita Bublytė, tyrinėjanti žmogaus balsą: mūsų burna tarsi bažnyčia
„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro…
more -
Gydytojos išgyvenimus knygoje aprašiusi neurologė: jaučiu neteisybę šioje sistemoje
„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio…
more -
Laidų vedėjas Maskoliūnas: tapome panašūs į skruzdes, kurios negali sustoti
„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos...
-
Delfinų terapijoje magiją pajutusi mokslininkė: tai būdas papildyti vaikų poreikių ąsotėlį
„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai...
-
Skeptikų draugijos pirmininkas Kvecys: susilaikau nuo komentavimo socialiniuose tinkluose
„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje. Ved....
-
Retas vaikų ligas gydanti neurologė: verkti kartu su šeimomis yra visiškai normalu
„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų…
more -
Istorinių Vilniaus receptų įkvėpta Asta Petrus: viskas, kas nostalgiška, yra skaniau
„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje…
more -
Dulkys: po pandemijos žmonės pyko už išleistus pinigus vakcinoms, o dabar pyks dėl dronų?
„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius,...
-
Sprendimų sąmoningumą tiriantis Paulius Rimkevičius: įmanoma būti rasistu, bet to nežinoti
Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip...
-
20 metų nevaisingumą gydanti Žiobakienė: yra dalykų, kurių negaliu paaiškinti vien mokslu
Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip...
We're indexing this podcast's transcripts for the first time — this can take a minute or two. We'll show results as soon as they're ready.
No matches for "" in this podcast's transcripts.
No topics indexed yet for this podcast.
Loading reviews...
ABOUT THIS SHOW
Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.
Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos?
(Michael Skok / Unsplash nuotr.)
HOSTED BY
LRT
Loading similar podcasts...
Frequently Asked Questions
How many episodes does Tuzinas have?
Tuzinas currently has 382 episodes available on PodParley. New episodes are automatically indexed when they're published to the podcast feed.
What is Tuzinas about?
Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės...
How often does Tuzinas release new episodes?
Tuzinas publishes regularly with 382 episodes available. Check the episode list for the typical release schedule.
Where can I listen to Tuzinas?
You can listen to Tuzinas on PodParley by clicking any episode. We provide an embedded audio player for direct listening, and you can also subscribe via your preferred podcast app using the RSS feed.
Who hosts Tuzinas?
Tuzinas is created and hosted by LRT.
URL copied to clipboard!