Vakaras su knyga

Mikalojaus Vilučio esė „Mano sūnus Jėzus“.Tai filosofiškas ir autobiografiškų minčių kupinas Mikalojaus Vilučio tekstas apie jo sukurtą Jėzaus skulptūrą. Autorius kalba apie kūrybos procesą, savo santykį su Dievu, menu ir žmogumi. Jėzaus atvaizdą jis vadina savo „sūnumi“, nes pats jį sukūrė iš akmens ir į jį sudėjo dalį savęs. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Minint Lietuvos radijo šimtmetį prisimename Jono Biliūno apsakymus „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ ir „Ubagas“, kuriuos išleido leidykla „Vaga“. Minėtus apsakymus skaito aktorius Juozas Rygertas.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.