Verslo laikas

Kai kuriems bankams didinant paslaugų įkainius ar uždarant skyrius, gyventojus vilioti pradeda finansinių technologijų įmonės. Ar jos gali tapti alternatyva bankui?

Rusiška žuvies produkcija į Lietuvą patenka iš kitų valstybių, nepaisant bandymų tai stabdyti. Žvejai piktinasi, kad rusai mums parduoda menkes, kurių mes patys negalime gaudyti nuo gegužės iki rugsėjo. Plačiau apie tai Marius Jokūbaitis.

Verslo laike – apie investicinę sąskaitą. Seimas svarstys, ar įteisinti tokią. Bet ar jos tikrai reikia Lietuvos gyventojams?

Kaip verslas siekia padėti Ukrainai ir kodėl dalis įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos mokymais?

Apklausa rodo, kad šią vasarą norėtų dirbti daugiau nei 1400 moksleivių – dvigubai daugiau nei pernai. Be kita ko, ir darbdaviai vis labiau nori įsidarbinti jaunuolius.

Padidėjo darbuotojams neišmokamų atlyginimų sumos. Apie tai, kodėl - Anstolių revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė, bendrovės „Conlex“ vadovas Donatas Juršys ir Darbo inspekcijos skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Verslo atstovai sako, kad jau yra pasiruošę prisitaikyti prie Europos Sąjungos pritvirtintų kamštelių tvarkos. Siekiant mažinti aplinkos taršą, nuo liepos 3-osios Bendrijoje bus draudžiama tiekti rinkai plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais, iš plastiko pagamintais kamšteliais.

Nuo maisto astronautams iki žmogaus nusileidimo Marse transliacijos - lietuviai nestokoja ambicijų kosmose. Apie šios pramonės šakos vystymąsi ir kylančias problemas išsamiau „Verslo laike“.

Raseinių rajone per artimiausius metus turėtų iškilti arti 60 vėjo jėgainių parkas. Gyventojai sako tokia plėtra išbaidys paukščius, kenks žmonių sveikatai.

Lietuvai nepavyksta sumažinti iš naftos gaminamų degalų vartojimo. Kad tą daryti reikia, niekas garsiai neprieštarauja, bet verslo ir vartotojų atstovai susiginčijo - kaip ir kas turės už tai susimokėti.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas. Išsamiau tema domisi Darius Matas.

Migrantams nėra mokamas visas priklausantis darbo užmokestis, pasitaiko atvejų, kai tokie darbuotojai atleidžiami jiems patiems nežinant. Darbo inspekcija fiksuoja augantį užsienio piliečių pranešimų skaičių, tačiau padėti darbo migrantams iš trečiųjų šalių pavyksta ne visada - dažnas jų neturi net darbo sutarties.

Pokyčiai darbo rinkoje. Viena paklausiausių profesijų tampa ne tokia paklausi.

Saulės elektrines turintys gyventojai skundžiasi, kad sistemos kartais atsijungia ir niekas nepaaiškina kodėl. ESO atstovai siūlo pasidomėti, ką veikia kaimynai.

Maždaug trečdalis lietuvių netolimoje ateityje ketina keisti savo mitybos įpročius: valgyti daugiau daržovių bei vaisių, o mėsos ir pieno produktų vartojimą mažinti. Kokių tai pokyčių atneš šalies maisto pramonei ir žemės ūkiui?

Balandžio mėnesį apie bankrotą paskelbė dvi seniai rinkoje veikiančios vežėjų ir logistikos įmonės, bus atleisti beveik šimtas darbuotojų. Statistika rodo, kad pernai vežėjų bankrotų buvo rekordiškai mažai, tačiau kaip bus šiais metais?

Valstybės duomenų agentūros tyrimas rodo, kad beveik trečdalis tų, kurie pernai pradėjo gauti pensiją, dirbo toliau. Apskritai Lietuvos pensininkų užimtumas - kaip skandinavų.Bet skirtumas tas, kad pensinio amžiaus sulaukę skandinavai dirba, nes malonu, socializacija, o lietuviai - nes trūksta pinigų pragyventi.

Įsibėgėja pavasarinių gėlių sezonas. Radviliškio rajone ūkininkaujanti šeima augina tūkstančius įvairiausių žiedų. Vien tulpių keliasdešimt skirtingų veislių. Gėlininkai sako ši verslas gana pelningas, tačiau su įvežtinėmis Nyderlandų tulpėmis konkuruoti sunku. Tačiau lietuviškos turi paklausą dėl savo įvairovės. Šiuo metu visos gėlės auginamos artėjančiai Motinos dienai. Tačiau orų permainos ir gausiai iškritęs sniegas padarė daug žalos gėlynams.

Dalis ūkių išparduoda arba net dovanoja bičių šeimas ir avilius. Tokius sprendimus esą tenka priimti, nes produkcijos paklausa menka, supirkimo kainos rekordiškai žemos. Be to, dėl intensyvios žembirbystės prastėja ir sąlygos bitėms rinkti medų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis vėl priminė cukraus mokestį. Jis sako, kad įvedus tokį mokestį būtų galima gynybai papildomai surinkti apie 100 mln. eurų.

Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis su tuo susiduria net 80 proc. šalies įmonių. Pramoninkai teigia - jei ateityje darbuotojų ir toliau trūks – Lietuvai bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba. Didžiausia saulės modulių gamintoja Šiaurės Europoje „SoliTek“ šiandien atveria naujos gamyklos Vilniuje duris. Tokia gamybinė linija - pirmoji Baltijos šalyse.

Gruodžio mėnesį suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ taps Lietuvos nuosavybė, laivas bus įtrauktas į mūsų šalies laivų registrą. Laivo operatorė, bendrovė „KN Energies“ siekia, kad ateityje terminalo įguloje dirbtų ir daugiau Lietuvos specialistų, mat šiuo metu laive tokių yra vos vienas. Siekiant paruošti terminalui reikalingus darbuotojus, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis - Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai turės galimybę atlikti praktiką „Independence“ laive. Kiek ir kokių specialistų tikimasi paruošti, domisi Paulius Selezniovas.

Apie tylos valandas prekybos ir pramogų vietose. Kas tai per tendencija, plintanti pasaulyje ir jau pasiekusi Lietuvą – Irma Janauskaitė.

Skandalingąją Vilniaus reklamą sukūręs Antonio Bechtle sako, kad lietuvių reakcija jį šokiravo. Iš Peru kilęs Bechtle Lietuvoje gyvena jau per 16 metų. Jis yra Vilniaus kūrybinės agentūros „BM Boutique“ kūrybos vadovas. Bet nuo šiol bus labiau žinomas kaip sukūręs reklamą, kurią dabar reikalaujama nutraukti. Kūrėją kalbino Marius Jokūbaitis.

Ar sutiktumėte keliones į darbą automobiliu pakeisti judėjimu paspirtuku, dviračiu ar viešuoju transportu? Kaip ir kodėl įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau, aiškinasi Darius Matas.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo daugiau nei tūkstantį nekilnojamojo turto objektų. Specialistai pastebi, kad populiariausi – šalies didmiesčiuose bei kurortuose esantys objektai. Dalis rusų prasidėjus karui ir Europai pradėjus taikyti sankcijas, savo nekilnojamąjį turtą bandė parduoti, tačiau tą padaryti – itin sudėtinga, mat bankiniai pavedimai į Rusiją – negalimi.

Dalis būsto pardavėjų sako, kad kovas – geriausias per dvejus metus. Kas gi nutiko, kad žmonės vėl taip gerai perka butus – ar jie turi daugiau pinigų, nebegąsdina žinios apie karą, o galbūt būsto kainos itin geros? Tačiau Lietuvos bankas skaičiuoja, jog būstas tebėra pervertintas, o būsto įperkamumas, besibaigiant praėjusiems metams – prasčiausias per dešimtmetį.

2023-iais metais Europoje buvo pagaminta rekordiškai daug saulės energijos. Užfiksuotas didelis baterijų gamybos augimas. Justė Luščinskytė pasidomėjo su kokiais sunkumais susiduria tiek valstybės, tiek gyventojai, norintys įsirengti saulės elektrines Vokietijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose.

Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai.

Iš karto nesunaudotą saulės elektrinių pagamintą energiją galima kaupti ir atsiradus poreikiui naudoti vėliau. Tam reikalingi elektros energijos kaupimo įrenginiai. Nuo šiandien smulkios, vidutinės įmonės, ūkininkai ir į energetikos bendrijas susibūrę gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti tam skirtą finansavimą.

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba valdžiai siūlo skubiai pataisyti įstatymą atgaline data taip, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms, nė vienam, neliktų rizikos prarasti dalį turimo stažo.

Diskutuojant, kur rasti papildomų lėšų šalies gynybai, dalis verslo atstovų teigia, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta, pasidomėjo Darius Matas.

Šakių rajonas siekia Gelgaudiškyje statyti pramoginį, keleivinį ir pramonės uostą. Idėja sena, tačiau konkretūs darbai pradėti tik dabar. Jau atliekami įvairūs tyrimai, lėšų gauta iš verslo plėtros tarybos. Verslas taip pat laukia uosto, tikimasi taip atgaivinti regioną. Kiek atseis įrengti uosto infrastruktūrą, dar neaišku, pinigų bus ieškoma ir ES fonduose.

Lietuvoje daugėjant vėjo jėgainių, daugėja ir spręstinų problemų. Pasirodo, vežti į Lietuvą galima bet kokias vėjo elektrines, net ir visiškas senienas. Kaip užtikrinti, kad jos nepradėtų masiškai griūti ir nepridarytų žalos žmonėms, jų turtui?

Rusijoje, Riazanėje, veikia vėdinimo sistemos įrangos gamykla. Jos savininkai – lietuviai, kompanija „Komfonent”. Jos vadovas Albinas Čėpla sako bandęs parduoti gamyklą, tačiau nesėkmingai. Pats į Rusiją važiuoti vengia.

Dalis ekspertų pastebi ryškėjančią tendenciją: lietuviai vis dažniau apsiperka užsienio elektroninėse parduotuvėse, o įsigytos prekės Lietuvą pasiekia per tarpininkus. Ar toks apsipirkimo būdas leidžia sutaupyti pinigų? Tema domisi Darius Matas.

Prasidėjo sezoninių darbuotojų paieška. Pikas prognozuojamas balandį. Dabar pastiprinimo dairosi pajūrio maitinimo ir apgyvendinimo verslai. Aršiausia kova verda dėl virtuvės darbuotojų - šefams restoranai siūlo ir daugiau nei du tūkstančius eurų į rankas siekiantį atlyginimą.

Rūkytas maistas turės būti iš tikrųjų išrūkytas, o ne išmirkytas dūmo kvapą ir skonį suteikiančiose medžiagose. Apie tai - Irma Janauskaitė.

Pakeitus tvarką, į rezervą siekiama įtraukti ir privatų sektorių. Vis dėlto Žemės ūkio ministerija pabrėžia pasigendanti verslo aktyvumo. Maisto pramonės atstovai teigia, kad reikia paprastesnių sąlygų. Apie tai – Giedrės Trapikaitės reportaže.

Finansų ministerija užsimojo per ateinančius penkerius metus išugdyti visuomenės finansinį raštingumą - parengtas veiksmų planas. Ko ir kaip žadama mokyti?

Keleiviniuose laivuose jau darbuojasi pirmieji Lietuvoje paruošti laivų stiuardai. Prieš dvejus metus pirmą kartą Lietuvoje pradėti rengti specialistai darbo pasiūlymo sulaukia dar nė nebaigę studijų. Laivybos sektoriaus atstovai pastebi, kad dėl šios profesijos atstovų verda arši kova - stiuardų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kitąmet būsto paskolos norintys žmonės jau turėtų rinktis iš dviejų variantų, kokias palūkanas mokėti – kintamas ar fiksuotas.

Kibernetinis saugumas - ne tik sudėtingos kompiuterinės sistemos, bet ir atsakingas kiekvieno mūsų elgesys. Tuo įsitikinę Aurelija Požytė-Grinė ir Paulius Bagdonas, kurie pastarąjį pusmetį programoje „Kurk Lietuvai“ rengė gaires, kokius administracinius saugiklius būtina įvesti.

Nemaža dalis pastaruoju metu susidūrė su situacija, kai į blogąją pusę buvo perskaičiuotas jų asmeninis kredito reitingas, nors jokių skolų ar vėluojančių mokėjimų jie neturi. Maždaug penktadaliui žmonių reitingas iš A klasė nukrito į B klasę. Kodėl?

Nuo šių metų pradžios, nustojus galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatai, dalis maitinimo įstaigų užvėrė duris, likusios buvo priverstos kelti kainas, o tai atsiliepė ir lankytojų srautams – pastebima, kad pietaujančių kavinėse sumažėjo, dalis restoranų pirmaisiais šių metų mėnesiais dirbo nuostolingai. Specialistai neatmeta, kad bankrotų šiemet gali būti ir daugiau.

Nepriklausomi elektros tiekėjai negali reikalauti baudų ar netęsybų už nutrauktas sutartis. O jei bauda buvo sumokėta, ją turėtų grąžinti. Tačiau ar taip bus iš tiesų?

Dalis mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų ar individualią veiklą vykdančiųjų sunerimo. Iki šiol, metus mokėdavę „Sodrai“ įmokas bent nuo minimalios algos net ir tada, kai realiai tokių pajamų negaudavo, užsidirbdavo vienerių metų stažą. Tačiau šią savaitę sužinojo, kad tokių savarankiško draudimo įmokų mokėti negali, jei Mokesčių inspekcijai metinėje pajamų deklaracijoje pateikia realų vaizdą - uždirbtą mažesnę pinigų sumą ar patirtą nuostolį. Bijoma, kad nesutapus duomenims, atgaline data neteks socialinio draudimo stažo, ateityje gaus mažesnę pensiją.

Nuo kovo 1-osios, mažėjant suskystintų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, LRT radijas pasidomėjo, kiek dujų naudojimas populiarus kitose Europos valstybėse.

Apyvartoje sumažėjo pinigų kiekis – ir visoje euro zonoje, ir Lietuvoje.Dalis ekspertų sako, kad tokio reiškinio nėra buvę per visą euro zonos istoriją, tai yra daugiau nei du dešimtmečius. Ką tai reiškia? Kas mums visiems iš to?