Žaidžiam žmogų

Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės?Ved. Tautė Šumskė

Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą.Ved. Tautė Šumskė

Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“.Ved. Tautė Šumskė

Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame?Ved. Tautė Šumskė

„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė.Ved. Tautė Šumskė

Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?Ved. Tautė Šumskė

Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą?Ved. Tautė Šumskė

Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.Ved. Tautė Šumskė

Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.Ved. Tautė Šumskė

Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.Ved. Tautė Šumskė

Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.Ved. Tautė Šumskė

„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?Ved. Tautė Šumskė

„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė

„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.Ved. Tautė Šumskė

„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?Ved. Tautė Šumskė

„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)Ved. Tautė Šumskė.