Ziniu Radijo RSS

Kaip nusikratyti nuostatos, kad moteris be partnerio yra nepilnavertė ar „niekam nereikalinga“? Kaip kurti artimus ryšius ir rasti atramą, jei jos nesuteikia giminės? Kaip susitaikyti su mintimi, kad galbūt nesate svarbiausias žmogus kieno nors gyvenime? Ir kaip nebijoti vienišos senatvės? Apie vienatvę, savivertę, artimus ryšius ir gebėjimą kurti prasmingą gyvenimą nepriklausomai nuo santykių statuso kalbamės su psichoterapeute Marija Judzentavičiūte. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Autosportas dažnai siejamas su greičiu, adrenalinu ir įspūdingomis pergalėmis, tačiau už kiekvieno rezultato slypi kur kas daugiau – disciplina, strateginis mąstymas, finansų planavimas ir gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Kaip suderinti aistrą lenktynėms su profesine veikla ir verslu? Kiek kainuoja siekti pergalių ir kokių savybių autosportas išmoko už trasos ribų?Apie tai kalbėsime su naujai susibūrusio lietuvių ekipažo nariais – autosporto klubo „Pilėnai“ atstovu Arūnu Lekavičiumi ir vienu žinomiausių Lietuvos Dakaro ralio lenktynininkų Arūnu Gelažninku. Šių metų gegužę jie sėkmingai debiutavo SSV klasėje „Baja Europe“ varžybose Lenkijoje ir iškovojo antrąją vietą. Turinio integracija. Laidą pristato „Crowdpear“ – nekilnojamuoju turtu užtikrintos investicijos su iki 14 proc. metine investicijų grąža. Daugiau informacijos – „Crowdpear“.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gimstamumui skatinti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Pataisos numato laikiną nulinį GPM tėvų atlyginimo daliai iki vieno vidutinio darbo užmokesčio gimus antram ir paskesniam vaikui. Lengvata būtų taikoma už vaikus, gimusius nuo šių metų sausio 1 dienos iki 2032 metų pabaigos, ir galėtų būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius pasirinktus metus nuo 2030 iki 2040 metų.Tačiau ar finansinės paskatos gali pakeisti demografines tendencijas? Ko iš tiesų reikia, kad žmonės ryžtųsi turėti daugiau vaikų? Ar gimstamumą lemia pinigai, būsto prieinamumas, darbo ir šeimos derinimas, o gal platesnis visuomenės požiūris į šeimą? Ir ar Lietuva dar gali išlipti iš gimstamumo krizės? Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, žurnalistė Guoda Pečiulytė ir demografas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Domantas Jasilionis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Europoje vis dažniau matome, kad valstybės saugumo ir gynybos klausimus sprendžia ne tik NATO ar Europos Sąjungos formatu, bet ir stiprindamos dvišalius ryšius. Ypač aktyviai veikia Lenkija, kuri pastaruoju metu pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija. Ar tai reiškia, kad didžiosios valstybės vis mažiau pasitiki Briuselio institucijomis ir kolektyviniais sprendimais?Ar dvišalių santykių stiprėjimas yra pragmatiška reakcija į naujas grėsmes, ar ženklas, kad NATO ir ES nebesugeba pakankamai greitai priimti sprendimų? Kokį vaidmenį tokiame persitvarkančiame žemėlapyje gali rasti Lietuva? Ar stiprėjantis Višegrado šalių formatas gali tapti patrauklus ir mūsų regionui? Ir kokių pokyčių Europos Sąjungoje galime tikėtis artimiausiais metais?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

2026 m. pasaulio futbolo čempionatas, vykstantis JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Didžiausiame istorijoje čempionate dalyvauja 48 rinktinės, o į atkrintamąsias pateks net 32 komandos. Ką parodė pirmoji savaitė? Kurios rinktinės jau demonstruoja čempionišką žaidimą, o kas gali tapti turnyro „tamsiaisiais arkliukais“?Laidoje – Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas ir sporto žurnalistas Aurimas Budraitis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jungtinėms Valstijoms ir Iranui susitarus nutraukti karinius veiksmus, „Brent“ naftos kaina smuko iki 78 JAV dolerių už barelį. Tai jau penkta iš eilės kainų kritimo diena, o dabartinis lygis yra žemiausias nuo kovo pradžios. Tačiau Lietuvoje situacija kitokia – pasibaigus laikinai sumažintam akcizui dyzelinui, degalų kainos pakilo 5–6 proc.Ar naftos pigimas netrukus pasijus ir degalinėse? Kodėl degalai brangsta greičiau, nei pinga, ir kokią įtaką kainoms daro geopolitinė situacija bei mokesčių politika? Laidoje dalyvauja banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

ESO toliau gerina klientų aptarnavimą – nuo pavasario gyventojai regionuose gali konsultuotis gyvai. Bendrovės atstovai žada, kad kasdienes paslaugas netrukus bus dar paprasčiau tvarkyti ir internetu. Kokios naujovės laukia klientų? Kuo gali padėti į regionus vykstantys ESO specialistai ir kaip keičiasi klientų aptarnavimo patirtis?Apie tai laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėsime su ESO skaitmeninių produktų vadove Laura Vaitkeviče ir ESO klientų patirties vadovu Vytautu Jurkumi.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Naujoji koalicija derasi dėl postų, įtakos sričių ir programinių nuostatų. Kiekviena nauja valdžia atneša pokyčių, tačiau ne mažiau svarbu, kokios asmenybės užims ministrų, Seimo komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų pareigas. Nuo jų kompetencijos, sąžiningumo ir užsidegimo priklausys, kaip seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.Tačiau svarbios ne tik pavardės, bet ir kryptis. Kokius prioritetus sau kelia naujoji koalicija? Kokių sprendimų tikėtis ekonomikos, gynybos, mokesčių ir socialinės politikos srityse? Ir ar valdančiuosius vienys bendri tikslai, ar laukia sudėtingos derybos dėl kiekvieno sprendimo?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Martynas Katelynas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiąnakt Rusija surengė dar vieną balistinių raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Rusai aiškina sudavę smūgių kariniams objektams Kyjive, o realybėje – užsiliepsnojo UNESCO pasaulio paveldo objektas – Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedra, esanti Kyjivo Pečerų lauroje. Tai vienas svarbiausių religinių pastatų šalyje. Šio vienuolyno teritorijoje žuvo mažiausiai 11 žmonių.Vakarų lyderiams smerkiant išpuolį, šiandien atnaujinamos ir derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narysčių Europos Sąjungoje. Vengrai, kaip skelbiama, pasikeitus premjerui atsisako savo veto, tačiau situacija kebli dėl Kyjivo ir Varšuvos nesutarimo, atsiradusio po to, kai Ukraina vieną savo karinių dalinių pavadino Ukrainos sukilėlių armijos didvyrių vardu. Ši armija laikoma atsakinga už tūkstančių lenkų žudynes Voluinėje Antrojo pasaulinio karo metais.Rytoj Prancūzijoje laukia G7 viršūnių susitikimas, kur turėtų dalyvauti ir Volodymyras Zelenskis. Ar susitiks jis su Donaldu Trumpu, priėmusiu Vladimiro Putino sveikinimą su gimtadieniu ir skundus dėl ukrainiečių? Kas laukia Ukrainos?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Andrzej Pukszto, karo istorikas, karybos ekspertas Egidijus Papečkys, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Namų ruoša reikalauja nemažai laiko, tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos žada dalį šių darbų perimti. Ar šiandien robotai siurbliai jau gali savarankiškai pasirūpinti namų švara? Kaip nepasimesti tarp gausybės pasiūlymų ir išsirinkti sprendimą, kuris iš tiesų atitinka šeimos poreikius? Kokią įtaką valymo kokybei daro dirbtinis intelektas ir kokių iššūkių kelia namuose gyvenantys augintiniai?Apie tai, kaip keičiasi namų priežiūros technologijos ir ko galime tikėtis artimiausioje ateityje, kalbamės su prekės ženklo „Dreame“ atstovu Baltijos šalyse Vitalijumi Žuravskiu.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Dreame Technology“ – namų valymas gali būti išmanus ir nereikalaujantis jokių pastangų. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ką daryti, kai žinote, kad esate teisūs, tačiau trūksta įrodymų tai pagrįsti? Kasdieniai ginčai dėl statybų kokybės, užlieto būsto, sutarčių nevykdymo ar net socialinių tinklų turinio parodo, kad lemiamą reikšmę dažnai turi ne faktai, o galimybė juos įrodyti. Laidoje kalbame apie faktų konstatavimo paslaugą, kuri padeda laiku užfiksuoti svarbius įrodymus ir apsaugoti savo interesus. Kaip ši priemonė gali padėti išvengti nepagrįstų pretenzijų ar net užkirsti kelią teisminiams ginčams? Kada verta faktų konstatavimą derinti su dokumentų įteikimo paslauga? Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatų kontoros „Vilys ir partneriai“ vadovaujantis partneris, advokatas Linas Vilys. Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia Lietuvos antstolių rūmai. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – LRT žurnalistė Liepa Želnienė ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Atėjus vasarai prasideda ir aktyvus kelionių sezonas. Daugelis savarankiškai planuojančių atostogas renkasi automobilių nuomą, kad galėtų laisviau keliauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.Ką svarbu žinoti nuomojantis automobilį? Kuo skiriasi trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį keliaujant svetur, kad išvengtume nemalonių staigmenų?Apie tai kalbėsimės su „SIXT Lietuva“ pardavimų vadovu Valdu Stanislovaičiu. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Dėl vienos seniausių Vilniaus gatvių verda ginčai. Dalis gyventojų piktinasi, kad Vokiečių gatvėje nyksta žaliosios erdvės, o vietoje jų atsiranda betoninė kalva, kurios paskirties daugelis nesupranta.Tuo metu savivaldybė tikina, kad nė vienas medis nebus iškirstas, o dar 2019–2022 metais rengtas projektas buvo aptartas su visuomene. Anot miesto valdžios, Vokiečių gatvė turėtų tapti daugiafunkce erdve, skirta poilsiui, susitikimams, renginiams ir ramesniam laiko leidimui pavėsyje.Kodėl būtent kalvelė sukėlė tiek emocijų? Ar miestiečiai iš tiesų buvo išgirsti? Ir kokia bus atnaujintos Vokiečių gatvės vizija? Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, rašytoja ir kultūros kritikė Paulina Eglė Pukytė bei miesto antropologė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytoja Jekaterina Lavrinec. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl kiti žmonės dažnai nesupranta sprendimo nebendrauti su šeimos nariais ir linkę jį smerkti? Kaip artimųjų reakcijos gali dar labiau apsunkinti ir taip sudėtingą situaciją? Ar atsiribojimas nuo šeimos yra bandymas nubausti artimuosius, o gal būtinas žingsnis siekiant apsaugoti save?Kaip iš tiesų jaučiasi žmogus, nusprendęs nutraukti ryšius su šeima, ir kodėl toks sprendimas dažnai būna gerokai sunkesnis, nei atrodo iš šalies?Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Jančiauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną – pagerbia sovietinių represijų aukas ir prisimena 1941 metais prasidėjusius masinius trėmimus. Ši diena simbolizuoja ne tik netektis, bet ir tautos stiprybę, ryžtą išsaugoti laisvę bei tapatybę.Tačiau istorija primena ir sudėtingesnę tiesą. Ne visi okupacijos metais priešinosi. Vieni stojo į kovą, kiti prisitaikė, treti kolaboravo ar net padėjo sudarinėti tremiamųjų sąrašus.Dažnai sakome, kad bendras priešas suvienija. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Vykstant karui Ukrainoje, aiškiai suvokiame, kas kelia grėsmę Lietuvai, tačiau visuomenėje netrūksta susipriešinimo, vieni kitus lengvai apkaltiname „kremliniais“ ar „vatnikais“. Ar pavojaus akivaizdoje būtume vieningi? Ką apie mus sako istorija ir kiek ji gali padėti suprasti dabartį?Laidoje dalyvauja istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas ir istorikas, rašytojas, knygos „Lietuvio kodas“ autorius Gediminas Kulikauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po JAV ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną ši šalis pradėjo riboti laivybą Hormuzo sąsiauryje ir trikdyti energetikai svarbius jūrų maršrutus. JAV prezidentas paragino sąjungininkus prisidėti prie laivybos saugumo atkūrimo, o prie iniciatyvos jau prisijungė 38 valstybės.Dar gegužę Lietuvos Valstybės gynimo taryba pritarė, kad į misiją Hormuzo sąsiauryje būtų siunčiama iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Skelbiama, kad Lietuva, kaip ir dauguma Europos valstybių, operacijoje dalyvautų tik pasibaigus aktyviems kariniams veiksmams tarp JAV, Izraelio ir Irano.Kokią konkrečią pagalbą galėtų suteikti Lietuva? Kokių rizikų kelia ši misija ir kokią reikšmę ji turi Lietuvos santykiams su sąjungininkais bei pasauliniam energetiniam saugumui? Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, Seimo vicepirmininkas, „Nemuno aušros“ atstovas Raimondas Šukys, Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vis daugiau tėvų susiduria su nerimu – ar paaugliškas eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis jau signalizuoja rimtesnę problemą? Kaip atpažinti ženklus, rodančius galimą žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ar skaitmenines priklausomybes, ir kaip į tai reaguoti nekenkiant santykiui su vaiku?Kokios dažniausios tėvų klaidos, klaidingi įsitikinimai bei situacijos, kada jau laikas kreiptis į specialistus? Kalbėsime apie konkrečius žingsnius, kurių gali imtis tėvai, kai kyla įtarimų, bet trūksta aiškumo, ką daryti toliau.Laidoje dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nutukimas vis dar dažnai vertinamas kaip valios ar disciplinos klausimas, tačiau medicinos mokslas rodo visai ką kita. Kodėl vieniems svorį sumažinti pavyksta lengviau, o kitiems net ir dedant dideles pastangas rezultatai būna menki? Laidoje kalbame apie genetikos, hormonų ir smegenų veiklos įtaką kūno svorio reguliavimui, organizmo pasipriešinimą lieknėjimui bei priežastis, kodėl numestas svoris dažnai sugrįžta. Kaip šiandien gydomas nutukimas? Kokią vietą gydyme užima GLP-1 grupės vaistai ir semagliutidas? Ir kodėl vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams ligos mechanizmams? Laidoje dalyvauja gydytoja endokrinologė Kristina Švaikevičienė. Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato manosvoris.lt. Nutukimas – ne valios stoka, o liga. Svorio nepasirinksi, tačiau gydymą pasirinkti gali. Daugiau patikimos informacijos apie sveikatą ir svorio valdymą bei galimybę apskaičiuoti savo kūno masės indeksą rasite svetainėje: manosvoris.lt Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant augančių ekonominių problemų, Kremlius nemažina karo išlaidų. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Vladimiras Putinas vis dar tiki galimybe pasiekti pergalę karinėmis priemonėmis – artimiausiu metu arba per kelerius metus. Ekspertų vertinimu, tokią poziciją gali lemti ir iškreiptas situacijos fronte suvokimas.Tuo metu vis dažniau kalbama, kad kare jau įvyko lūžis. Ukraina vis intensyviau smogia Rusijos teritorijai, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai senka. Ar Rusija iš tiesų artėja prie pralaimėjimo, o gal kalbos apie persilaužimą yra per ankstyvos?Laidoje diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Agnės Bilotaitės pateiktas Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma keisti seksualinio smurto baudžiamąją atsakomybę. Pakeitimų iniciatoriai teigia, kad atsakomybė būtų griežtinama ir reglamentavimas geriau atitiktų tarptautinius standartus. Tačiau kritikai perspėja, kad kai kuriais atvejais už seksualinius nusikaltimus atsakomybė gali net sušvelnėti.Kodėl dabar prireikė keisti seksualinio smurto reglamentavimą? Ko šiomis pataisomis siekiama? Kas jas palaiko, o kas kritikuoja ir kodėl? Ar siūlomi pakeitimai iš tiesų sustiprins aukų apsaugą, ar sukels naujų teisinių problemų? Laidoje dalyvauja Seimo narys Ignas Vėgėlė, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius, smurto artimoje aplinkoje ekspertė Rugilė Butkevičiūtė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja dr. Ramunė Jakštienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Eidamas 95-uosius metus mirė krepšinio treneris Vladas Garastas. Jo vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ 1985–1987 metais tris kartus iš eilės tapo SSRS čempionu ir padovanojo lietuviams ne vieną įsimintiną pergalę.Koks buvo žmogus, kurio vardas neatsiejamas nuo garsiausių „Žalgirio“ triumfų? Kaip jį prisimena bendražygiai ir sporto pasaulio žmonės?Prisiminimais dalijasi buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša ir krepšinio žurnalistas Vidas Mačiulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seime ir visuomenėje įsiplieskė diskusijos dėl Medicinos praktikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma dalį papildomų rezidentūros vietų susieti su įsipareigojimu po studijų dirbti regionuose. Tačiau ginčas jau seniai peržengė vien klausimą, ar jauni gydytojai nori vykti dirbti už didmiesčių ribų.Kodėl regionuose trūksta medikų? Ar valstybė turi teisę mainais už finansuojamas studijas reikalauti darbo konkrečioje vietoje? Kiek tokie sprendimai atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę? Ir ar prievarta galima išspręsti ilgalaikes sveikatos sistemos problemas?Laidoje diskutuoja Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius, Socialdemokratų frakcijos seniūnė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Klaipėdos universiteto ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos klinikos vadovas Marius Ellikas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai didinti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kad jie geriau atspindėtų taršos kainą. Naujausiose rekomendacijose taip pat siūloma mažinti mokesčių lengvatas ir efektyviau kovoti su šešėline ekonomika.Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad apie jokį mokesčių didinimą šiuo metu nediskutuojama, tačiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsiminė, jog sparčiai augant valstybės išlaidoms tvarias pajamas būtų galima didinti ir didesniais turto mokesčiais.Kodėl dabar vėl imta kalbėti apie mokesčius? Ar Lietuva žino, iš ko finansuos augančius biudžeto poreikius? Ir ar artėjant rinkimams valdžia ryšis vėl didinti mokesčius? Laidoje dalyvauja finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narys, buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Armėnijoje vykusius parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Nikolo Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“, surinkusi beveik pusę balsų ir užtikrintai aplenkusi Rusijos ir Armėnijos verslininko Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“. Rezultatai laikomi dar vienu ženklu, kad Jerevanas vis labiau tolsta nuo Maskvos.Ką šie rinkimai reiškia Armėnijos užsienio politikai? Ar šalis toliau stiprins ryšius su Europa ir Vakarais? Kaip į tai reaguos Rusija ir kokių pasekmių galima tikėtis Pietų Kaukazo regione?Laidoje dalyvauja „NARA“ žurnalistė Sigita Vegytė, Lietuvos ambasadorius Armėnijoje Andrius Pulokas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva iš Jungtinių Valstijų gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, ir teiks šį siūlymą Valstybės gynimo tarybai. Tam reikalingas bus ir Seimo mandatas.„Tai tikrai nebus visiškai simbolinis, tai tikrai bus pakankamai reikšmingas Lietuvos indėlis“, – sakė G. Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, šią savaitę kariuomenė turi pateikti duomenis apie tai, kokius pajėgumus Lietuva gali skirti šiai koalicijai ir turėtų būti priimtas galutinis sprendimas.Tuo metu tuos, kas kritikuoja JAV karą su Iranu, Donaldas Trumpas baudžia. Žada mažinti karių skaičių Vokietijoje, tuo grasina ir Italijai, ir Ispanijai. JAV prezidentas sako, kad su Iranu vyksta „labai pozityvios diskusijos“ siekiant rasti karo sprendimą, tačiau pridūrė, kad JAV pajėgos netrukus pradės lydėti laivus iš užblokuoto Hormuzo sąsiaurio. O Irano kariuomenė pareiškė, kad JAV pajėgos bus atakuojamos, jei įžengs į Hormuzo sąsiaurį.Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Dovilė Jakniūnaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip paprasta idėja gali suburti dešimtis jaunų žmonių? Kodėl savanorystė ir bendrystė šiandien tampa svarbiu žingsniu į lyderystę? Kas skatina jaunimą veikti, prisiimti atsakomybę ir augti kartu su kitais?Kuo ypatingos stovyklos ir nakvynės, kuriose gimsta drąsa išeiti iš komforto zonos? Ir kokie jaunimo ateities planai bei svajonės, kurie jau šiandien virsta realiais veiksmais?Laidoje dalyvauja neformalios jaunimo grupės įkūrėjai Azra (16 m.) ir Rytis (18 m.). Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato neformali jaunimo grupė „Mes kuriame rytojų“. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nusipirkti gerą naudotą automobilį yra didelė sėkmė. Vis dar gana dažnai išgirstame nemalonių istorijų apie įvairias apgaules – paslėptus gedimus, netinkamo remonto pasekmes ar odometro parodymų koregavimą. Kaip apsisaugoti nuo apgavysčių ir ką daryti, jeigu jau esame apgauti? Apie tai šiandien kalbamės su įmonės „Autopretenzija“ įkūrėju Ramūnas Mackevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kas yra srauto būsena ir kaip ją įjungti? Kas nutinka žmogui, kuris ilgai negali pasiekti srauto būsenos? Kodėl kai kurie labai produktyvūs žmonės gyvena srauto būsenoje, bet jų santykiuose vyrauja chaosas? Ar žmogus gali naudoti srauto būseną kaip būdą nejausti, pavyzdžiui, liūdesio ar vienatvės? Ar srauto būsenoje patartina priimti sprendimus? Ar nuo srauto būsenos galima perdegti?Laidoje dalyvauja augimo ekspertas Remigijus Savickas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Iš Seimo skubiai pasitraukęs buvęs konservatorių žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teisėsaugai prisipažino paėmęs kyšį, gautus pinigus atnešė tyrėjams ir sako apgailestaujantis dėl savo poelgio. Portalo „15min“ šaltinių teigimu, buvusiam žemės ūkio ministrui iki 20 tūkstančių eurų kyšis grynaisiais pinigais perduotas pernai spalį.Įtariama, kad šį kyšį jam Vilniuje perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Jurijumi Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis. Neoficialiomis žiniomis, voką su Kazys Starkevičius skirtais pinigais Danielis Krinickis galėjo palikti Seimo bendrabutyje Vilniuje. Laidoje dalyvauja Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus, Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas ir Vilniaus universiteto istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – agentūros „Repoint PR“ partneris Mantas Dubauskas.    Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kelionės šiandien tapo paprastesnės nei bet kada anksčiau: nuo išmaniųjų žemėlapių iki akimirksniu rezervuojamų viešbučių. Tačiau didžiausia revoliucija vyksta ten, kur anksčiau buvo daugiausia streso – bendravime. Ar tikrai jau nebereikia mokytis kalbų prieš vykstant į kitą šalį? Kaip veikia naujos kartos vertimo įrenginiai ir kuo jie gali pakeisti telefonų programėles? Laidoje dalyvauja Lietuvos marketingo specialistė Aistė Kazlauskaitė ir „Vasco Electronics“ atstovė Lietuvoje, šalies specialistė Emilija Poškė. Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Vasco Electronics“. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rytoj minėsime gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną. Šią šventę pasitinkame įvairiomis nuotaikomis. Nors ekonomika auga, vis dažniau girdime, kad darbo rinka pilna iššūkių. Įmonės bankrutuoja, investicijos traukiasi, darbuotojai atleidžiami. Skaičiuojama, kad apie 1000 darbuotojų artimiausiu metu neteks darbo, atleidimams ruošiasi apie 20 įmonių.Karas Ukrainoje ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose didina įmonių sąnaudas, kylančios algos verčia darbdavius permąstyti strategiją. Taip pat vis didesnę įtaką daro dirbtinis intelektas – šiandien jis pakeičia lengviausiai pakeičiamas darbo vietas, tačiau ateityje darbo gali netekti ir gerokai daugiau žmonių.Kas vyksta darbo rinkoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar turite stalčių, kuriame guli seni telefonai, įkrovikliai ar neveikiantys prietaisai? Tikėtina, kad taip. Tyrimai rodo, jog net 74 procentai žmonių namuose laiko nenaudojamą elektroniką. Ji dažnai paliekama „dėl viso pikto“, atidėliojant sprendimą, o kartais tiesiog pamirštama.Kodėl susidaro tokia situacija? Atrodytų, informacijos apie rūšiavimą ir jo naudą mūsų gyvenimo kokybei išties daug. Tačiau galbūt problema yra ne informacijos trūkumas, o mūsų įpročiai, emocijos ir požiūris į daiktus? Kas vyksta mūsų galvose ir namuose: kodėl pasenusi bei nenaudojama elektronika mūsų neapleidžia ir kas iš tiesų galėtų paskatinti pagaliau jos atsisakyti?Laidoje dalyvauja komunikacijos agentūros „Ecovoice“ vadovė ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ryšių su visuomene atstovė Neringa Baranauskienė.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Elektronikos platintojų asociacija EPA. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršija 177 tūkstančius, o saulės elektrinės tapo įprasta investicija namų ūkiams ir verslui. Tačiau ar visada investuojama maksimaliai efektyviai? Naujausi duomenys rodo, kad reikšminga dalis gaminančių vartotojų nesunaudoja visos pagamintos energijos. Pasak ESO ekspertų, tai reiškia, kad įsirengiant elektrines dažnai nepagalvojama apie jų efektyvumą. Kaip užtikrinti, kad jūsų elektrinė duotų didžiausią naudą, o investicija būtų racionali? Laidoje dalyvauja ESO tinklų vystymo departamento vadovas Mindaugas Pranaitis ir paslaugų vystymo vadovė Eglė Drungienė. Kviečiame klausytis ir tiesioginio eterio metu užduoti specialistams klausimus! Studijos telefonas Vilniuje +370 5 2431431 Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jau beveik du mėnesius tęsiasi Izraelio karas prieš Libaną. Nors paliaubos sudarytos prieš porą savaičių, jos vis pažeidžiamos. Kuo ir kada baigsis Izraelio karas Libane?Iš pietų Libano pasakoja Amira Dayekh. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja mokslininkas, geologas Andrejus Spiridonovas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo už politinį palankumą, o Seimo narys Gintautas Paluckas ir jo žmona teisėsaugos įtariami neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės rašte Seimui nurodoma, kad 2010–2024 metais pora galėjo įgyti daugiau nei 344 tūkst. 578 eurų vertės turto, kurio kilmė kelia klausimų. Abu įtariamieji kaltinimus neigia ir teigia, kad visi jų sandoriai buvo teisėti. Kaip elgtis tokioje situacijoje?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos centro direktorius Linas Kontrimas, advokatas Petras Ragauskas ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad artėja krizė, kokios dar nesame matę. Jo teigimu, gali sutrikti energetikos ir logistikos grandinės, o tai reikšmingai paveiktų pramonę ir ekonomiką. Ar tikrai judame į didelę energetikos ir ekonomikos krizę? Laidoje dalyvauja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šeštadienį Katedros aikštėje apie 25 tūkst. žmonių susirinko į protestą dėl LRT pataisų – kvietė stabdyti buldozerį. Tuo metu valdantieji sodino ąžuoliukus Valdo Adamkaus garbei. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad svarbiau pasodinti ąžuolyną nei „sugaišti laiką mitinge“. O premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę pareiškė, kad nori taikos. Aiškėjo, kad ketvirtadienį jos iniciatyva socialdemokratai aptarinėjo, kaip to pasiekti.Laidoje dalyvauja: „Verslo žinių“ žurnalistė Liucija Zubrutė, Seimo Kultūros komiteto narė, socialdemokratė Indrė Kižienė, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seimas šiandien pritarė daug aistrų visuomenėje sukėlusiam Kapčiamiesčio poligono steigimui. Už jį balsavo 105 Seimo nariai, tačiau svarbus krašto saugumui sprendimas priimtas ir opozicijos balsais.Poligono rėmėjai akcentuoja gynybos ir atgrasymo stiprinimą, divizijos ir treniruočių bazės kūrimą. Tuo metu protestuojantys abejoja projekto vieta, poveikiu miškams ir pabrėžia oro gynybos, o ne poligonų plėtros svarbą.Kaip šis poligonas prisidės prie Lietuvos saugumo? Kodėl dėl jo kilo tiek aistrų ir nesutarimų? Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dainius Gaižauskas ir Tomas Martinaitis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Vytautas Žukas ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.