Žinių radijas

Aktorius Kirilas Glušajevas Anglijoje ne tik mokėsi, bet ir mielai ten sugrįžta. Nors kultūrinių šokų būta ne vieno, jo akys užsidega kalbant apie vietas, kurias verta aplankyti keliaujantiems lietuviams.Antakį kilstelėti vertė ne tik tai, kad anglai plaudami lėkštes nenuskalauja indų ploviklio, bet ir tai, kaip mažai kai kurie jų gamina namuose.Kirilui neįprastas pasirodė ir seksualinis atvirumas – anot jo, lietuviai yra kuklesni ir privatesni, tačiau tai nebūtinai bloga savybė.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Venipak“ – patikimas partneris skubantiems ir vertinantiems patogų siuntų pristatymą. Su „Venipak“ net 98% siuntų gavėjus pasiekia vos per vieną dieną! Nes kai esi kelyje, svarbu turėti partnerį, kuris spėja kartu.

Pokalbis su literatūrologe, rašytoja, Vilniaus universiteto profesore emerite Viktorija Daujotyte.

Ar architektūra gali būti ne tik funkcionali ir estetiška, bet ir atsakinga ateities kartoms?Šiandien kalbamės su architektu Luku Rekevičiumi apie ekologišką architektūrą – ką reiškia kurti tvariai, kaip gimsta aplinkai draugiški projektai ir ar Lietuvoje jau judame link sąmoningesnio miestų kūrimo.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie darbuotojų įsitraukimą, vidinę karjerą, inovacijų skatinimą ir didžiausią iššūkį – kaip neprarasti žmogiško ryšio didelėje organizacijoje – kalba „Kauno grūdų“ organizacijos vystymo vadovė Ernesta Galinienė.Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Pirmadienio svečias – trolių ir botų siaubas, virtualios erdvės sergėtojas ir sanitaras Ričardas Savukynas.Su pašnekovu kalbėsime apie naujausias botų ir trolių elgsenos tendencijas bei tai, kokių veiksmų kovoje su šia „armija“ imasi Lietuvos Respublika.

Bankrotas Lietuvoje vis dar dažnai suvokiamas kaip pabaiga, nors neretai tai gali būti ir naujo etapo pradžia – jei teisingi sprendimai priimami laiku.Kada laikini finansiniai sunkumai virsta struktūrine krize? Kokie signalai įspėja apie artėjantį nemokumą ir kokių veiksmų verta imtis siekiant išsaugoti verslą?Apie tai kalbamės su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotu partneriu, nemokumo administratoriumi dr. Justu Sakavičiumi ir „Obuolio“ leidyklos bei „knygos.lt“ įkūrėju, verslininku Pauliumi Virbicku.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato advokatų kontora „Glimstedt“.

Pokalbis su skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje kalbame apie drąsą palikti stabilų ir nuspėjamą gyvenimo kelią tam, kad galėtum kurti gyvenimą pagal savo pašaukimą.Ar kūryba gali tapti ne tik hobiu, bet ir pilnaverčiu darbu? Aptariame, kaip atrodo sprendimas atsisakyti saugumo jausmo dėl gyvenimo, paremto kūryba, savirealizacija ir darbu sau.Diskutuojame apie baimes, abejones ir visuomenėje vis dar gyvą stereotipą, kad menas ar rankų darbas negali užtikrinti stabilumo.Taip pat kalbame apie tai, kaip kūryba keičia žmogų, ką reiškia kasdien gyventi iš savo idėjos ir kodėl vis daugiau jaunų žmonių renkasi ne „saugų“, o prasmingą kelią.Laidoje dalyvauja „Korys ceramics“ dirbtuvių savininkė ir keramikos meno mokytoja Austėja Zarankė.

Šioje laidoje keliame klausimą – ar gali mums tinkanti veikla tapti svetima, jei gyvename tik darbu? Ar dingus motyvacijai visada verta mesti tai, ką darome, o gal kartais pakanka sustoti ir peržiūrėti santykį su savo veikla?Pokalbyje aptariame greitosios pagalbos darbo realybę, perdegimą ir vidinius lūžius. Kartais pokyčiui nereikia radikalių sprendimų – užtenka leisti sau gyventi plačiau nei vien darbas: kurti, skirti laiko veikloms, kurios maitina vidų.Tai pokalbis apie balansą, savęs paieškas ir suvokimą, kad gyvenimas nėra tik profesija. Kai gyvename tik darbu, net ir mėgstama veikla gali pradėti atrodyti nebetinkama.Laidoje dalyvauja socialinių tinklų kūrėja, slaugytoja Eva Jomantaitė.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas neseniai išleido knygą „Šiferio byla. Kolektyvizacijos Lietuvoje istorija“.Kolūkiai iki šiol išlieka gyva tema mūsų atmintyje, ypač tarp gyvenusių sovietmečiu. Važiuodami per kaimus dar ir šiandien galime pamatyti grėmėzdiškas fermas – planinės sovietinės žemdirbystės simbolį.Kam sovietams reikėjo kurti kolūkius? Kas buvo kolūkių pirmininkai ir jų pavaldiniai? Kokią vietą kolektyvizacija užėmė Lietuvos istorijoje?Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Pasakoja vienas iš iniciatyvos sumanytojų Donatas Juškus.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie tai kalbamės su studijos svečiu – gydytoju, profesoriumi, traumatologu-ortopedu Rimtautu Gudu.

Laidoje kalbamės su religijotyrininku, islamo tyrinėtoju, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi apie arabų kultūrą, visuomenės raidą ir jos santykį su demokratija bei Vakarais.Aptariame gajus mitus ir stereotipus apie islamo pasaulį, JAV ir Irano konflikto pasekmes regionui bei pasauliui, taip pat Lietuvos visuomenės požiūrį į imigrantus iš musulmoniškų šalių.Profesorius dalijasi įžvalgomis, kodėl Vilniuje vis dar nėra mečetės ir kodėl, jo manymu, valstybė turėtų prisidėti prie jos statybos.

Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuperkama vis daugiau elektromobilių. Dažna šeima savo namų ūkyje jau planuoja turėti bent vieną elektromobilį, todėl vienu svarbiausių klausimų tampa įkrovimo stotelės namuose.Apie jas šiandien kalbamės su įmonės „ACC Distribution“ prekės ženklų vystymo vadybininku Artūru Stoškumi.

Kokios skirtingos priežastys gali sukelti vienatvę dviese? Koks pokalbis dar gali padėti? Kaip sugrąžinti bent dalį tikrų jausmų? Ar verta sąmoningai kurti ryšio momentus? O kada vienatvė jau tik nuodija santykius ir tampa neišsprendžiama?Laidoje dalyvauja psichologė Marija Judzentavičiūtė.

Sušilus orams daugelis skubame į sodus, daržus ar imamės remonto darbų, tačiau kartu su aktyvesne veikla išauga ir rizika užsikrėsti stablige.Ši pavojinga infekcija gali patekti į organizmą net per nedidelį įbrėžimą ar įsidūrus. Tad kokiose situacijose žmonės dažniausiai užsikrečia stablige ir kodėl svarbu tinkamai prižiūrėti net menkiausias žaizdas?Kam sveikatos specialistai labiausiai rekomenduoja pasitikrinti skiepų būklę ir kaip dažnai suaugusiesiems reikia kartoti vakcinaciją?Laidoje dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Pašnekovai – sveikatos psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, „Perception.lt“ įkūrėja, mokymų lektorė Roza Joffė-Luinienė ir laidos autorius, verslininkas, „Žinių radijo“ savininkas Augustinas Rakauskas.Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje – tądien Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.Tiesiogiai ir netiesiogiai kare dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, karo veiksmai vyko 40 šalių teritorijoje, o į kovą buvo mobilizuota daugiau nei 110 milijonų karių. Tai buvo totalinis karas, kuriam pasitelkti visi ekonominiai, pramoniniai ir moksliniai pajėgumai.Antrasis pasaulinis karas pareikalavo daugiausia aukų žmonijos istorijoje – žuvo iki 70 milijonų žmonių. Didelę dalį jų sudarė civiliai, žuvę nuo bado, ligų, bombardavimų, genocido ir masinių žudynių.Tuo metu Rusijoje karo pabaiga minima gegužės 9-ąją. Raudonojoje aikštėje vyksta paradai, o sovietinė pergalės interpretacija iki šiol išlieka svarbia valstybės tapatybės dalimi.Tačiau ar rusų kolektyvinėje atmintyje nėra pernelyg sureikšminamas vien jų vaidmuo kare? Kokius simbolius reikėtų peržiūrėti, kad visuomenė būtų išlaisvinta iš militaristinių mitų?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.

Atostogų planus karts nuo karto jaukia nemalonumai oro uostuose – dėl įvairių priežasčių skrydžiai būna atšaukiami. Lietuvos keliautojai su tuo gerą paskutinį pusmetį susiduria dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių meteorologinių balionų, nors pastaruoju metu tai jau retas reiškinys. Šįkart laidoje apžvelgsime, kaip užtikrinamos keliautojų teisės – ar veiksnūs kompensaciniai mechanizmai, kokie dažniausi keliautojų skundai bei kokie galimi sprendimai sklandesnėms kelionėms užtikrinti. Ar yra jų europinių? Štai, pavyzdžiui, dar vasarį europarlamentaras iš Vokietijos Jan-Christoph Oetjen kolegoms iš „Euradio“ sakė, kad būtina ginti nemokamą rankinį bagažą – užtikrinti vienodą jo standartą, kuris visose oro linijose būtų nemokamas ir netektų dėl 1 cm neatitikimo plačiai atverti piniginės. Laidoje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje leidžiamės į atvirą pokalbį su jaunosios kartos atlikėja Gustė Danauskaite (Xguscia) – apie tai, kaip gimsta kūrėjas ir kas nutinka, kai muzika iš pomėgio virsta gyvenimo keliu.Pokalbyje aptariame jos kūrybinį virsmą – nuo repo iki pop skambesio, nuolatinius eksperimentus ir bandymą suprasti, kur iš tikrųjų yra jos vieta muzikoje. Diskutuojame apie šiandien dažnai girdimą reikalavimą būti unikaliu – ar tai įkvepia, ar vis dėlto kuria papildomą įtampą.Neaplenkiame ir asmeniškesnių temų – abejonių, sprendimo pristabdyti studijas ir daugiau dėmesio skirti muzikai. Kiek tai buvo rizika, o kiek – natūralus žingsnis?Antroje dalyje kalbame apie naują atlikėjos albumą „Triukšmas“, kurtą devynis mėnesius – ką jis reiškia pačiai kūrėjai ir kokį jos etapą fiksuoja. Taip pat aptariame artėjantį koncertą, kuris gali tapti svarbiu atspirties tašku tolimesniame kelyje.Tai pokalbis apie ieškojimą, augimą ir momentą, kai supranti, kad tai, ką darei tyliai, jau pradeda skambėti garsiai.

Finansiniai nusikaltėliai Lietuvoje siautėja be atokvėpio. Vakar lietuviškai ir rusiškai kalbėję sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojos išviliojo 12,7 tūkst. eurų.Tokie atvejai jau tapo kasdienybe – policija fiksuoja šimtus pranešimų per mėnesį, o gyventojai praranda milijonus eurų.Kokios naujausios finansinio sukčiavimo schemos plinta Lietuvoje?Laidoje dalyvauja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertė Laura Pikturnaitė.Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ko reikėtų, kad universalių bazinių pajamų (UBP) idėja būtų įgyvendinta? Ar įmanoma visiems išmokėti tą pačią sumą kas mėnesį?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie universalias bazines pajamas.Laidoje dalyvauja ISM universiteto ekonomistas Marius Kušlys ir Vilniaus universiteto ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidos pašnekovė – „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė.

Europos Komisija pristato pirmąją kovos su skurdu strategiją, planas – iki 2050-ųjų panaikinti skurdą Bendrijoje. Ar tai realu? Kokia šiandien skurdo situacija Europoje ir kaip čia atrodo Lietuva? Kodėl ypač svarbu spręsti vaikų skurdą, būsto prieinamumo ir neįgaliųjų integracijos problemas? Kaip tai padaryti teisingai?Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidą pristato Europos Komisija.

Gegužės 7-oji – svarbi diena lietuvybei. 1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, tačiau ši data primena ir sudėtingą laikotarpį, kai carinė Rusija ribojo esminius tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą ir laisvą žodį.Šiandien spaudos laisvę minime jau kitokiame kontekste. Žiniasklaida susiduria su naujais iššūkiais – sparčiai plintančiu dirbtiniu intelektu, socialinių tinklų įtaka, informacijos gausa ir vis labiau nykstančiomis ribomis tarp profesionalios žurnalistikos ir turinio kūrėjų.Trinasi ribos tarp žanrų, pati profesinė bendruomenė skaldosi, o nustatytos taisyklės vis dažniau ignoruojamos.Laidoje dalyvauja Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė.

Laidoje dalyvauja muzikos kūrėja ir atlikėja Migloko.

SEB Personalo departamento direktorė Kristina Astrauskienė pasakoja, kaip kuriama kultūra, kur mokymasis tampa kasdienybe. Ar užtenka platformų, ar viską lemia vadovų įsitraukimas?Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Ar tikrai pažįstame Lietuvą, jei lankomės tik didžiuosiuose miestuose? Kelionių tinklaraštininkas Mantas Brazdžionis jau devynerius metus ieško vietų, kurios dažnai lieka nepastebėtos.Jis aplankė tūkstančius Lietuvos kampelių ir teigia, kad didžiausi atradimai slypi mažuose miesteliuose. Kur verta vykti jau artimiausią savaitgalį ir kodėl kartais geriausios kelionės prasideda visai šalia namų?Apie netikėtas istorijas, vietines įdomybes ir maršrutus, kurie leidžia Lietuvą pamatyti naujai, kalbamės su Mantu Brazdžioniu.Jo Instagram paskyra: https://www.instagram.com/mantaskeliauja

Europos Sąjunga planuoja kitą septynerių metų biudžetą – nuo 2028-ųjų iki 2034-ųjų. Europos Komisijos siūloma suma siekia apie 2 trilijonus eurų, o naujasis biudžetas jau vadinamas didžiausiu ES istorijoje. Tačiau diskusijos tik prasideda – Europos Parlamentas sako, kad ir šios sumos gali nepakakti, nes „Europa negali įžengti į naują erą su senu biudžetu“.„Europos Sąjungos biudžetas iš esmės yra investicinis biudžetas“, – laidoje sako Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė. Kitaip nei nacionaliniai biudžetai, jis nefinansuoja socialinių išmokų, švietimo ar sveikatos apsaugos, todėl klausimas ne tik kiek Europa išleis, bet ir kur nukreips investicijas.Viena ryškiausių naujojo biudžeto krypčių – iki šiol mažiau dėmesio sulaukusi gynyba ir saugumas – karo Ukrainoje, nestabilių energijos kainų ir augančio saugumo poreikio fone.Buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi ataskaita priminė, kad ES ekonomika atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Naujame biudžete į tai siūloma atsakyti didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus, inovacijas, pramonę ir mažas įmones, o konkurencingumo fondas turėtų padėti pritraukti ir privačių lėšų.Tačiau pinigai nebus dalijami be sąlygų. „Nebus tik taip, kad padėtas krepšelis pinigų ir darome ką norim. Tikrai taip nebus“, – pažymi D. Jakaitė.Apie didžiausią ES biudžetą istorijoje, gynybos finansavimą ir konkurencingumo iššūkius – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Savaitgalį minėjome Gegužės 3-iosios Konstituciją. 1791 metų dokumentas buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas.Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ įtvirtino esmines valstybės valdymo reformas ir padėjo pamatus modernios pilietinės visuomenės formavimuisi. Tai buvo kompromiso rezultatas – reformų šalininkai, siekdami stiprinti valstybę Rusijos grėsmės akivaizdoje, susivienijo ir padarė abipuses nuolaidas.Tačiau šiandien kalbame ne tik apie istoriją. Lenkai šią dieną švenčia su pasididžiavimu, o Lietuvoje ji dažniau tik prisimenama.Akivaizdu, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lenkija juda drąsiau – stiprina kariuomenę, aktyviau dalyvauja Europos sprendimuose, pritraukia investicijas, daugiau investuoja į mokslą ir infrastruktūrą.Ką darome ne taip?Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Klaipėdos universiteto startuolis žingsnis po žingsnio artėja prie proveržio sprendžiant vieną opiausių aplinkosaugos problemų – vandenų taršą naftos produktais. Klaipėdos universiteto mokslinėje bazėje gimusi, iki patentuotos biotechnologijos išplėtota idėja laikoma revoliucine ir galinčia iš esmės pakeisti taršos nafta suvaldymo priemonių rinką.Laidoje dalyvauja mažosios bendrijos „Inobiostar“ lyderė, mokslininkė, išradimo bendraautorė, Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatė Tatjana Paulauskienė.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Lietuvoje kartas nuo karto kyla diskusijos, kas yra žurnalistas ir kodėl vieni taip siekia šio apibrėžimo, o kiti jo sąmoningai vengia. Atsiradus alternatyviajai žiniasklaidai ir sparčiai augant tinklalaidėms, ypač YouTube platformoje, jų kūrėjai ir vedėjai į žurnalisto sąvoką žiūri labai skirtingai.Vieni registruojasi žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų sistemose, siekia oficialaus statuso ir su juo susijusių teisių. Kiti priešingai – pabrėžia, kad nėra žurnalistai ir tokiais būti nepretenduoja, nors jų kuriamas turinys neretai atlieka panašią funkciją kaip ir tradicinė žiniasklaida.Tampa vis sudėtingiau atsakyti į esminį klausimą: kas iš tiesų yra žurnalistas, o kas – tik turinio kūrėjas? Ar pakanka auditorijos dydžio, ar svarbiausia – profesiniai standartai, atsakomybė ir etika?Šis apibrėžimas svarbus ne tik pačiai žiniasklaidos bendruomenei. Nuo jo priklauso ir teisiniai aspektai – kas turi teisę į informacijos šaltinio apsaugą, akreditacijas, galimybę dalyvauti politiniuose ar visuomeniniuose procesuose. Tai aktualu ir valstybės institucijoms, kurios sprendžia, kam suteikti prieigą prie informacijos, ir auditorijai, kuri bando atsirinkti patikimus informacijos šaltinius.Galiausiai kyla ir platesnis klausimas – ar nereikėtų iš naujo permąstyti pačios žurnalisto sąvokos šiandienos informacinėje erdvėje?Diskusijoje dalyvauja portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė ir tinklalaidės „KitaipTV“ turinio kūrėjas, vedėjas Arnas Klivečka.Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba.

Tvarumas šiandien verslui tampa ne pasirinkimu, o būtinybe – nuo jo priklauso konkurencingumas, finansavimo galimybės ir ilgalaikė sėkmė.Vis daugiau įmonių ieško aiškių atsakymų, kaip pradėti ir kaip tvarumą paversti realia verte. Kaip nepasimesti tarp reikalavimų, kaip matuoti naudą verslui ir komunikuoti atsakingai, išvengiant „greenwashing“?Apie svarbiausias tendencijas ir pirmuosius žingsnius laidoje kalbamės su tvarumo ir komunikacijos ekspertu Donatu Kuru.

Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad Europa praleido progą pradėti taikos derybas su Maskva dar pačioje plataus masto karo Ukrainoje pradžioje. Jo teigimu, Europa privalo turėti aiškius planus Rusijos atžvilgiu ir juos kurti nedelsiant.Interviu „Yle“ jis pabrėžė, kad santykiai su Rusija dar ilgai išliks sudėtingi, tačiau pokyčiai įmanomi – kaip rodo Vokietijos pavyzdys po Antrojo pasaulinio karo. Pasak A. Kario, Europa padarė klaidą 2022 metais, kai po mūšio dėl Kyjivo neprivertė Maskvos sėsti prie derybų stalo.Tuo metu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad Rusijos grėsmės akivaizdoje Ukraina gali būti labiau reikalinga Europai nei Europa Ukrainai, pabrėždamas stiprią ir modernią Kyjivo kariuomenę.Šiomis dienomis minime net dvi progas – Lietuvos įstojimo į ES metines ir Europos dieną. Abi datos geopolitinių iššūkių kontekste ypač svarbios apmąstymams: kiek Europa suprato savo tapatybę? Ar ES pakanka savigarbos nepataikauti JAV? Ar ne per daug prisidengiama ES teisės viršenybe, kai kalbama apie partnerystę su Amerika?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai Virginijus Sinkevičius ir Petras Auštrevičius.

JAV prezidentas nusprendė iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. amerikiečių karių. Jis taip pat užsiminė, kad panašūs sprendimai gali būti priimti ir dėl pajėgų dislokavimo Italijoje bei Ispanijoje.Oficialiai skelbiama, kad sprendimas priimtas atlikus išsamų Gynybos departamento pajėgų dislokavimo Europoje vertinimą ir atsižvelgiant į regiono poreikius bei situaciją vietoje.Tačiau tikroji priežastis, tikėtina, yra politinė – Donaldo Trumpo nepasitenkinimas sąjungininkų laikysena Irano atžvilgiu, kai šie, nepaisydami Vašingtono raginimų, nesiėmė ryžtingesnių veiksmų.Ką daryti Europai, D. Trumpui imantis drastiškų sprendimų?Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Merūnui Vitulskiui Japonija nuo mažens buvo ypatinga šalis. Dar būdamas vaikas jis domėjosi tokiais dalykais kaip origami.Nors daug kas vieną garsiausių Lietuvos tenorų pirmiausia įsivaizduotų Italijoje, būtent Japonijos darbo kultūra jam daro įspūdį, o itališka – verčia kilstelėti antakį.Laidoje Merūnas daug kalba ir apie santykį su šeima: jis, kaip pats sako, niekada nedrįstų pasakyti žmonai ar kitam žmogui, kad jų pagamintas maistas neskanus.Laidoje dalyvauja Merūnas Vitulskis.Restoranas Vilniuje, kurio Merūnas laidoje iškart negalėjo prisiminti, bet kurį pažadėjome paminėti aprašyme – „NANTO“ maisto studija.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Venipak“ – patikimas partneris skubantiems ir vertinantiems patogų siuntų pristatymą. Su „Venipak“ net 98% siuntų gavėjus pasiekia vos per vieną dieną! Nes kai esi kelyje, svarbu turėti partnerį, kuris spėja kartu.

Laidoje dalyvauja mokytojas Miša Jakobas.

Keliauti darosi vis paprasčiau, tačiau kartu vis dažniau keliame klausimą – kokią kainą už tai moka gamta? Ar įmanoma pažinti pasaulį jo nesunaikinant? Laidoje apie tai, kas yra ekoturizmas ir kaip keliauti tvariau, kalbamės su geografu Rytu Šalna.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Viena didžiausių Europoje logistikos įmonių „Girteka“ kuria vieningą motyvavimo sistemą skirtingoms šalims, kultūroms ir profesijoms.Kaip pavyksta suderinti aiškius standartus su individualiais darbuotojų poreikiais ir užauginti vadovus organizacijos viduje?Apie tai pasakoja įmonės atstovė Eglė Taraškevičiūtė-Koryznienė.Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Laidoje dalyvauja verslo psichologė Jūratė Bortkevičienė, su kuria diskutuosime apie mikro smurtą versle, psichologinį smurtą bei tą mistinį „reikia mylėti save“.

Kaip paprasta idėja gali suburti dešimtis jaunų žmonių? Kodėl savanorystė ir bendrystė šiandien tampa svarbiu žingsniu į lyderystę? Kas skatina jaunimą veikti, prisiimti atsakomybę ir augti kartu su kitais?Kuo ypatingos stovyklos ir nakvynės, kuriose gimsta drąsa išeiti iš komforto zonos? Ir kokie jaunimo ateities planai bei svajonės, kurie jau šiandien virsta realiais veiksmais?Laidoje dalyvauja neformalios jaunimo grupės įkūrėjai Azra (16 m.) ir Rytis (18 m.). Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato neformali jaunimo grupė „Mes kuriame rytojų“.

Laidoje dalyvauja skulptūros autorius Svajūnas Jurkus.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje kalbamės apie tai, ar degustacijos iš tiesų yra tik elitui, ar tai – dar vienas stereotipas, atskiriantis žmones nuo patirties, kuri galėtų būti prieinama kiekvienam. Ar norint suprasti maistą reikia „išlavinto skonio“, ar pakanka smalsumo ir noro patirti? Aptariame, kaip formuojasi mūsų santykis su maistu, kodėl dažnai jį vertiname per kainos ar įvaizdžio prizmę ir kaip degustacijos gali padėti atrasti daugiau nei tik skonį – istoriją, kultūrą ir emociją. Taip pat diskutuojame apie socialinių tinklų įtaką, „valgymą akimis“ ir tai, ar šiandien mokame iš tikrųjų mėgautis tuo, kas yra mūsų lėkštėje.Laidoje dalyvauja gastronomė, maisto stilistė bei restoranų koncepcijų vizualinės estetikos ir komunikacijos strategijų kūrėja Klaudija Ragauskaitė.

Šioje laidoje kalbamės apie iškreiptą santykį su kūnu – kodėl taip dažnai jį vertiname tarsi objektą? Ar įmanoma susigrąžinti ryšį su savo kūnu ir nustoti jį vertinti kitų akimis?Pokalbyje paliečiame ribų, moters įvaizdžio visuomenėje temas, kalbame apie vidinį pasipriešinimą per kūrybą.Laidoje dalyvauja menininkė Raimonda Petraitė, kurianti slapyvardžiu „mone Kielė“.

Neseniai istorikas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita išleido knygą „Didieji Lietuvos istorijos mitai“. Matyt, žmonėms patinka interpretuoti istoriją, įsivaizduoti ją savaip, pritaikyti sau pagal savo požiūrį.Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Laidoje dalyvauja gidas Andrius Pavelko.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie estetinės ginekologijos galimybes ir dabartines tendencijas kalbėsime.Laidoje dalyvauja gydytoja akušerė ginekologė Raimonda Sinkevičienė.

Nusipirkti gerą naudotą automobilį yra didelė sėkmė. Vis dar gana dažnai išgirstame nemalonių istorijų apie įvairias apgaules – paslėptus gedimus, netinkamo remonto pasekmes ar odometro parodymų koregavimą.Kaip apsisaugoti nuo apgavysčių ir ką daryti, jeigu jau esame apgauti? Apie tai šiandien kalbamės su įmonės „Autopretenzija“ įkūrėju Ramūnas Mackevičius.

Kas yra srauto būsena ir kaip ją įjungti? Kas nutinka žmogui, kuris ilgai negali pasiekti srauto būsenos? Kodėl kai kurie labai produktyvūs žmonės gyvena srauto būsenoje, bet jų santykiuose vyrauja chaosas? Ar žmogus gali naudoti srauto būseną kaip būdą nejausti, pavyzdžiui, liūdesio ar vienatvės? Ar srauto būsenoje patartina priimti sprendimus? Ar nuo srauto būsenos galima perdegti?Laidoje dalyvauja augimo ekspertas Remigijus Savickas.