33-ejų Vaiva džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje, bet kliūva pasirengimas karui: atsiliekame

„Laiminga, taip, nes Lietuvoje gyvenu – turiu savo šeimą, turiu savo aplinką, džiaugiuosi tuo, ką darau. Bet ta laimė ir yra, kurią aš susikūriau. Jei žiūrėtume į sąlygas, na, nėra gal viskas taip gražu ir laiminga toje Lietuvoje. Tačiau viskas mūsų rankose“, – sako 33-ejų Vaiva Bukauskienė, užaugusi Panevėžyje, studijavusi Kaune ir prieš dešimtmetį atsikrausčiusi į Raseinių rajoną.Vaiva organizuoja kultūros renginius, vadovauja Girkalnio bendruomenei ir dirba gerai vertinamoje profesinėje Raseinių technologijos ir verslo mokykloje. Dirba saugos inžiniere.„Kaip specialistė, turėčiau sakyti, kad neturėtume baimintis, turėtume turėti planą. Bet jei iš žmogiškosios pusės galvočiau, mes tikrai atsiliekame. Mes tik dabar kuriame teorinius planus, bandome gyventojams įteikti praktinius veiksmus, ką jie turėtų daryti, bet tų praktinių mokymų mums trūksta“, – aiškina.Vaiva su vyru susipažino Kaune. Su savo dviem berniukais gyvena vienkiemyje, nors ieškojo buto Raseiniuose ir niekada apie gyvenimą kaime pagalvojusi nebuvo.„Tiesiog banko darbuotoja pasiūlė paties banko parduodamą namą. Kadangi vyras medžiotojas, tai nuvykus apžiūrėti aš jau mačiau meilę jo akyse iš pirmo žvilgsnio. Ir supratau, kad turbūt čia reikės pradėti kurti savo ir savo vaikų gyvenimą“, – pasakoja.Ved. Edvardas Kubilius