80 proc. statinių nepritaikyti žmonėms su negalia

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto istrijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“, - taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama apie tai, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Ryški šviesa klasėje, vietos trūkumas persirengimo kambaryje ar net kvepalų kvapas kai kuriems vaikams gali kelti didelį diskomfortą.Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.