E36 Algirdas Kaušpėdas: kad pastatytum koplyčią, turi atrasti save

Kodėl žmogus, nugyvenęs sovietmečio baimėje ir veidmainystėje, vieną dieną ima statyti koplyčią? Architektas, muzikantas ir dabar jau rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalba apie romaną „Koplyčia“ – „baisią pasaką su laiminga pabaiga“, parašytą iš asmeninės pareigos ir ilgesio prasmei. Sovietmetis, sako jis, buvo dehumanizacijos mokykla: baimė, melas, prisitaikymas, pabėgimas į užmarštį dūmuose ar stikliuke. Kai atgimimas atnešė laisvę, atėjo ir naujas išbandymas – gyventi be bėgių, nebesiremti svetimų nurodymų algoritmais. Čia prasidėjo dvasinė architektūra: žmogus tarsi kryžiaus vertikalės ir horizontalės susikirtime, su visa gyvenimo našta ir atsakomybe už savo praeities pasirinkimus.„Antis“ atsirado kaip juokas, bet tapo būdu baimę paversti ironija ir drąsa – savotiška laisvės repeticija. Panašiai ir romane Leonardas Gražys, netekęs „blogosios atminties“, gauna galimybę iš naujo susikurti tapatybę. Jis suvokia, kad tikras kūrimas negali vykti be pagrindo – be prasmės ir laisvos valios. „Koplyčia“ čia reiškia ir realų objektą, ir vidinę tvarką. Tai kelias nuo daiktų sustatymo iki pasaulio supratimo – perėjimas nuo chaoso prie darnios, gyventi tinkamos būsenos. Algirdas Kaušpėdas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi apie Koplyčią – kūrinį, o kartu ir vidinį virsmą bei žmogaus bandymą susigrąžinti prasmę.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠