Beyond Economics And Back

Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kad šiandien vienas svarbiausių gebėjimų yra koncentruoti dėmesį ir atsispirti pagundoms, nugalėti savo tingėjimą disciplina. Būtent tai lemia, ar žmogus gebės mokytis ir siekti tikslų. Pasak A. Skurvydo, „klaidas turi pats taisyti; jeigu kiti ištaiso klaidas, greitai tos klaidos ir atauga. Geriausias mokytojas esi pats, pats, pats“. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi nuo mažens, stiprinant vaikų atsakomybę, savikontrolę ir gebėjimą susikaupti bei atsiriboti nuo pašalinių dirgiklių, kurie atitraukia dėmesį nuo tikslo. Tinklalaidėje kalbama apie tai, kaip judėjimą reguliuoja smegenys, kaip svarbu mums judėti ir kokią naudą tai neša ne tik mūsų kūnui, bet ir dvasiai, nuotaikai ir energijai.Apie smegenų veikimą, dopamino vaidmenį, vaikų ugdymą ir neuroekonomiką klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi biomedicinos profesorius Albertas Skurvydas ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įsimintiniausios pokalbio akimirkos04:00 – Smegenys valdo mūsų judėjimą, sprendimus ir elgseną, o mokymasis efektyviausias tada, kai vyksta per įvairovę, klaidas ir jų savarankišką taisymą16:20 - Dopaminas stiprina motyvaciją, o vykdomosios funkcijos, tokios kaip dėmesio kontrolė, darbinė atmintis ir savikontrolė, leidžia priimti sprendimus ir siekti tikslų19:00 – Talento ugdymas remiasi disciplina, kantrybe ir gebėjimu įveikti natūralų žmogaus polinkį tingėti27:00 – Judėjimo mokymasis prasideda smegenyse, kurios koordinuoja veiksmus ir nuolat prisitaiko prie naujų situacijų31:10 – Vaikų ugdymas nuo mažens turi stiprinti atsakomybę, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą atsispirti pagundoms45:10 – Politika turi ugdyti atsakingą visuomenę, o ne pataikauti trumpalaikiams žmonių norams49:10 – Neuroekonomika atskleidžia, kad dauguma mūsų sprendimų yra emociniai ir paremti momentiniu atlygiu Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kodėl net mylintys žmonės ima konfliktuoti dėl finansų ir kas slypi už klausimo, kas šeimoje turi uždirbti daugiau?Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis kviečia pažvelgti giliau, kaip mūsų požiūrį į pinigus formuoja vaikystė, kodėl partneriai dažnai turi skirtingus finansinius lūkesčius ir kaip tai tampa įtampų šaltiniu.Apie finansus šeimoje, kaip išmokti diskutuoti, o ne ginčytis, kodėl reikia juoktis ir apie „mes“ jausmo svarbą klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga ir finansinio raštingumo samprata05:00 – Finansai kaip santykių ir vertės klausimas08:30 – „Mes“ jausmas šeimoje12:30 – Kasdieniai konfliktai dėl pinigų20:00 – Kaip susitarti: diskusija vs ginčas30:30 – Ar viską santykiuose galima įkainoti39:00 – Laimingų santykių principaiPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Naujausioje tinklalaidėje antropologas, mokslų daktaras ir verslininkas Saulius Matulevičius kalba apie tai, kad visuomenes pirmiausia formuoja ne institucijos, o žmonių kuriami pasakojimai apie save. Šie naratyvai per istoriją keitėsi kartu su tapatumu – nuo religijos ir luomo iki kalbos ir valstybės – ir iki šiol lemia, kaip suvokiame save, kitus ir savo vietą pasaulyje. Pasak S. Matulevičiaus, net ir šiandien gyvename naratyvų gausoje, kurioje vis dar ieškome bendros krypties.S. Matulevičius pabrėžia, kad artimiausi santykiai negali būti redukuojami į skaičiavimą: „Bandymas paversti šitas vertes ekonomikos vienetais iš principo yra panašus į valstybės kišimąsi į žmonių tarpusavio santykius.“ Tokiu būdu iškreipiama jų prasmė. Apie tai ir Lietuvos tapatumą, darbo prasmę ir daugiavaikės šeimos vertę klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Saulius Matulevičius bei LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga: naratyvai ir visuomenė05:40 – Tapatumas: kas mes esame ir kas nesame14:10 – Naratyvų krizės ir visuomenės lūžiai17:05 – Herojaus kelionė ir jos reikšmė šiandien27:10 – Darbo prasmė ir profesinis tapatumas36:20 – Vertės kūrimas ir pirmieji darbai40:10 – Mainai šeimoje vs už jos ribų45:10 – Šeima, vaikai ir visuomenės ateitisPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kas įkvėpė Igną Dilį imtis verslo ir kokie atradimai žymėjo jo turiningą kelionę? Kodėl konkurencija nėra kova prieš kitą, bet būdas geriau tarnauti vartotojui? Šiame tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su verslininku, kultūros tyrinėtoju Ignu Diliu apie gyvenimo kelionę nuo medicinos studijų bei verslo iki posūkio į kultūrą. I. Dilys pasakoja, kaip 90-aisiais, dar studijuodamas mediciną, į verslą pasuko vedinas labai konkretaus noro: pačiam savimi pasirūpinti, išsinuomoti butą, o vieną dieną jį ir nusipirkti. Toks „prisidurti prie stipendijos“ greitai virto didžiule atsakomybe prieš partnerius ir augančią komandą. Pastaruoju metu Ignas Dylis vis ryžtingiau žengia į kultūros erdvę. Šimtus kūrėjų, su kuriais jam teko kalbėtis, anot Igno Dilio vienija dėmesio ir „palaikymo savo idėjoms stoka; žmonės labai nori, jaučiasi nesuprasti, jaučiasi negalintys realizuoti visko“.Todėl pokalbis, anot I. Dilio, tampa erdve, kurioje gimsta naujos įžvalgos, atsiveria skirtingi požiūriai ir atsiranda galimybė geriau suprasti tiek kitą, tiek save.Žiūrėkite šį „Beyond Economics and Back“ epizodą su Ignu Diliu ir Elena Leontjeva – galbūt jis paskatins ir Jus permąstyti savo santykį su laisve, konkurencija bei kultūra.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įsimintiniausi pokalbio momentai03:20 – Nuo medicinos prie verslo: savarankiškumo siekis ir atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas nepriklausomybės pradžioje.06:20 – Konkurencija kaip vertybė: sąžininga kova rinkoje leidžia įrodyti vertę, geriau tarnauti vartotojui ir išvengti pavojingų kartelinių susitarimų.14:30 – Kultūros svarba pašnekovo gyvenime: kultūra ir pokalbis tampa būdu giliau suprasti žmogų ir pasaulį.23:00 – Menininkų rengimo sistema ir meno ekosistema: pažadų iš valstybės problema ir būtinybė kūrėjams suvokti ekonominius savo veiklos pagrindus.36:40 – Valstybė ir dereguliavimas: ar įmanomas minimalizmo principas leidžiant įstatymus ir pamokos iš skirtingų tarptautinių modelių.47:00 – Kultūros bendruomenė, stoka ir finansavimas: atsakomybė už savo kūrybą ir tvaresnių kultūros finansavimo būdų paieška.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kas iš tiesų daro žmogų atsparų – įgimtas tvirtumas ar kasdieniai pasirinkimai? Psichologė ir atsargos karininkė Rosita Kanapeckaite tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode apie tai kalbasi su LLRI prezidentė Elena Leontjeva. R. Kanapeckaitė, ką tik išleidusi knygą apie psichologinį atsparumą, griauna mitą, kad jis – tik karių privilegija. Jis stiprėja tada, kai mokomės priimti sprendimus neapibrėžtume ir laikytis sau duotų pažadų. Pasak pašnekovės, svarbiausias principas – 3D: „daryk darbą dabar“. Darbui reikia skirti laiko ir jį daryti bent kažkiek nuosekliai, kad tas judėjimas rastųsi, ir jį po gabalėlį vis tiek judinti.R. Kanapeckaitė pabrėžia, kad norint veikti, reikia saugoti savo energiją, nes dabartiniame pasaulyje ją lengva iššvaistyti, pavyzdžiui, be tikslo „skrolinant“ ar darbe prie kavos aparato viskuo skundžiantis. Naudingiau sustoti, atpažinti savo būseną ir imtis nors ir mažo, bet sąmoningo veiksmo: fizinio judesio ar pokalbio su artimu žmogumi.  R. Kanapeckaitė primena: atspari visuomenė prasideda nuo atsakingo žmogaus – tokio, kuris nebijo diskomforto, sąmoningai renkasi augti ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Klausykite naujausio tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizodo. Į ką verta atkreipti dėmesį: 6:10 – Kaip tapimas karininke ir tarnyba kariuomenėje atvedė iki knygos apie psichologinį atsparumą.11:30 – Atsparumas gimsta tada, kai žmogus priima sprendimą veikti ir laikosi sau duoto žodžio. 22:30 – Tikroji lyderystė atsiskleidžia tuomet, kai nustojame kaltinti aplinkybes ir prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą.32:00 – 3D principas: „daryk darbą dabar“ – paprastas, bet galingas būdas imtis veiksmų ir įveikti atidėliojimą.38:20 – Istorija apie studentą ir pokalbis apie nuotaikos bei energijos valdymą kaip kasdienės disciplinos dalį.49:00 – Kontroliuojamas diskomfortas kaip sąmoninga treniruotė, stiprinanti psichologinį atsparumą ir vidinį tvirtumą.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Apie stokos filosofiją, loftus su siela ir pozityvumą tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi daiktų filosofė, loftų kūrėja Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. D. Mauricaitė-Kalinauskienė sako tiesiai: alkis, kurį jaučiame, iš tiesų kviečia į aukštesnius dalykus – kūrybą, ryšį, prasmingą veikimą. Kai šio alkio neatpažįstame, jis nukreipia mus link daiktų pertekliaus, manant, kad jie užpildys vidinę erdvę. Sovietmečio deficito patirtys, kai kiekvienas daiktas turėjo beveik sakralinę reikšmę, persikėlė į mūsų laikus, ir ​dabar žmogus „savo namuose jautiesi trukdis, nes sugriauni tą pagalvėlių estetiką ir viską gadini”. Daiktų filosofė ragina mokytis gyventi kitaip, kad namai būtų ne sandėliu, pilnu prašalaičių daiktų, bet erdve, kurioje su jais kuriamas prasmingas ryšis. Iš loftų kūrimo patirties gimė ir žymusis „Demoloftas“ – vėliau pelnęs „Michelin“ žvaigždę. „Ir tada aš supratau, – sako D. Mauricaitė-Kalinauskienė, – kad tokia erdvė turi būti prieinama žmonėms tiesiog ateit pabūti. Nes jeigu aš noriu sėdėti lofte ir mėgautis, gal ir kiti nori.“ Restorano šefu Tadu Eidukevičiumi ji patikėjo dar neragavusi jo maisto: ją įtikino šefo aiški vizija siekti „Michelin“ ir pasirengimas dirbti be kompromisų. Pašnekovė tai sieja su laisvos rinkos logika – verslas yra tarnystė, kai mainuose abi pusės sukuria daugiau vertės. Pokalbyje daug vietos ir santykiams: šeimai, meilei ir vaikams. „Jeigu neišsivalysi savo demonų, jie augins tavo vaikus,“ – sako pašnekovė, kalbėdama apie baimių, kontrolės ir nuolatinių draudimų pasekmes. Ji kalba apie šiuolaikinius „sterilius“ vaikus – tuos, kuriems viskas draudžiama, kurie visada švarūs, neišsitepę ir kurie dėl to išmoksta bijoti tiek pasaulio, tiek klaidų. Kai vaikui neleidžiama lipti, kristi, tyrinėti, jis užauga nesuprasdamas, kaip veikti gyvenime, tik kaip jo vengti. Dalia pasakoja, kaip laisvė klysti ir laisvė susitepti tampa geriausia dovana vaikui – drąsa nebijoti ir mokytis iš patirties.Tai pokalbis apie tai, kaip kurti namus, verslą, bendruomenę ir mokyklą, kurie augina norą dar daugiau kurti, o ne bijoti. Apie tai, kaip grįžti į gyvus bei prasmingus santykius – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Dalia Mauricaite-Kalinauskiene ir Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:02:10 – Nuo kūrybos iki būties: kaip vaiko atsiradimas parodė, kad užmiršta būtis ir kasdienės erdvės sutvarkymas gali tapti daiktų filosofijos pradžia.03:50 – Sovietinė stoka ir šiuolaikinė stoka: nuo deficito mentaliteto iki filmo „Tobulas alkis“ siūlomos stokos kaip kūrybos erdvės idėjos.10:40 – Vidinis pozityvumas ir šeima: tėvų palaikymo kultūra be apkalbų ir materializmo kaip pamatas pozityviam santykiui su pasauliu.15:20 – Loftai ir Demoloftas: kūrybinės erdvės kaip pasitikėjimo, bendruomeniškumo ir miesto kultūros augimo pavyzdys.20:00 – Antra pusė ir santykiai šeimoje bei ekonomikoje: tarpusavio atsakomybės ir supratimo principas, veikiantis tiek šeimoje, tiek versle.29:30 – Sovietmečio palikimas ir spontaninė tvarka: nuo kontrolės ir baimės kultūros prie įvairių žmonių sprendimų kuriamos miesto ir bendruomenės dermės.37:00 – Vyro pozityvumas ir gerumo paieška: nuostata pirmiausia matyti žmoguje potencialą, o vaiko auginimą grįsti drąsinimu, o ne baime.44:30 – Patarimas: girdėti, girti ir drąsinti, nes žmogus auga iš palaikymo, o ne iš kontrolės.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Ar jūra ir buriavimas išmoko gyventi? „Eikos“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako – taip. Vis dažniau jis pastebi, kad čia kaip ir gyvenime – svarbiausia yra tikslas, pasitikėjimas ir atsakomybė. Reikia žinoti, kur plauki, pasitikėti įgula, mokėti priimti sprendimus, numatyti atsarginius uostus. Nuo šios patirties R. Dargis brėžia tiesią liniją į tai, kaip veikia žmogus, bendruomenė ir valstybė.R. Dargis mato pasitikėjimą kaip visuomenės klijus: be jo neįmanoma kurti bendrų institucijų ir ilgalaikių projektų. Iš čia kyla bendruomenių svarba – tik horizontaliai jungdamiesi, augindami vietinius autoritetus ir stiprindami savivaldą galime išsivaduoti iš polinkio laukti, kad valdžia viską sutvarkys už mus.Pokalbyje – ir apie švietimą kaip visa ko pamatą: mokykla turi išmokyti orientuotis aplinkoje, suprasti „kur seklumos ir uolos“, ugdyti finansinį, ekonominį ir medijų raštingumą, o svarbiausia – atsakomybės džiaugsmą. Elitas šį pamatą paverčia kryptimi: savo darbu ir pavyzdžiu veda kitus, įžiebia iniciatyvą bendruomenei ir perduoda geriausias patirtis jaunajai kartai.Apie tai, kur plaukiame kaip valstybė, kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip geriausiai auklėti anūkus – „Beyond Economics and Back“ kalbasi verslininkas ir visuomenininkas Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:2:10 – Buriavimas kaip gyvenimo metafora: krypties žinojimas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi bei komanda kaip pagrindas tiek jūroje, tiek gyvenime.6:20 – Savirūpa ir godumas – dvi to paties mato pusės: veikiant bendram labui stiprėja visuomenės pasitikėjimas, o elitas turi rodyti šį kelią pavyzdžiu.19:05 – Švietimas – ateities pamatas: atsakomybės jausmas ir gebėjimas orientuotis pasaulyje kaip svarbiausios pamokos. 22:20 – Padovanok Lietuvai ir Vilniui viziją – kvietimas mąstyti apie ateitį ir kurti ją kartu, atsisakant pasyvios priklausomybės nuo pašalpų.29:30 – Valstybės kūrimas – tai bendruomenių stiprinimas ir žmonių įgalinimas veikti, kai aiškus tikslas tampa bendru siekiu.38:00 – Valdžia turi nustatyti aiškias taisykles ir leisti žmogui veikti, o politikai – mokėti dirbti, girdėti ir burti.44:50 – Vaikų auginimas kaip kūryba: tikroji gyvenimo prasmė slypi gebėjime auginti, perduoti vertybes ir kurti ateitį per žmones.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: https://www.facebook.com/laisvosios.r... 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kai socialdemokratai valdžioje, pats laikas prisiminti apie politinę kultūrą, pagarbą žmogui ir dialogo prasmę – pokalbyje su vienu iš partijos kūrėju ir ilgamečiu jos nariu. Tinkalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ – triskart Seimo pirmininkas ir buvęs „Panoramos“ vyriausias redaktorius Česlovas Juršėnas. Nepriklausomybės Akto signataras puikiai prisimena ir pakylėtas, ir skaudesnes savo gyvenimo akimirkas. Pavyzdžiui, darbo dieną krepšininkų pasitikimą po Europos čempionato pergalės, kuomet minia bandė jį nušvilpti, o Č. Juršėnas sugebėjo nesupykti ir su jam būdingu humoru tarė: „Kad jūs taip dirbtumėt, kaip dabar švilpiate“. Mažytė Lietuvos Konstitucija Signataro kišenėje – ne talismanas. Č. Juršėnui ji reikalinga tam, kad galėtų remtis pagrindiniu valstybės įstatymu ir bet kurio ginčo metu būtų tuo, kuris sudeda paskutinius taškus. Jaunesniems politikams Č. Juršėnas primena taisykles, kurios skamba paprastai, bet reikalauja brandos: žinok „viską apie kai ką ir kai ką apie viską“, nuolat bendrauk su žmonėmis, problemas spręsk čia ir dabar. O politinė kultūra? Ginčykis salėje, bet po posėdžio gerk kavą be pykčio: pagarba ir empatija priešininkui sugrąžina prasmę politikoje. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Česlovu Juršėnu apie politiko ir žmogaus atsakomybę, žmogiškumą ir politinę meistrystę.Į ką galite atkreipti dėmesį:3:30 – Valdžia nekeičia žmogaus, jei laikaisi vertybių: svarbu išlikti savimi, išsaugoti paprastumą ir mylėti žmones. 11:15 – Nuo mokyklos suolo iki „Panoramos“: žurnalistika kaip pamatas politikai, gebėjimui klausyti ir kalbėti su žmonėmis.21:40 – Konstitucija kišenėje: kūrimo klaidos, atsitiktinumai ir valstybės pamatai. 27:30 – Ekonomikos persitvarkymas po nepriklausomybės atkūrimo: infliacija, privatizacija ir lito patikimumo atkūrimas.37:50 – Tarybos anekdotai ir kasdienybės paradoksai: nuo monetos metimo iki pustrečio antausio.44:50 – Žmonės valdžioje – įvairūs, bet siekia to paties: geresnės Lietuvos.50:50 – Patarimai dabartinei valdžiai: gilintis, bendrauti, turėti kantrybės ir išlikti žmogiškiems.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7WuSekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: https://www.facebook.com/laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

– Ar tikrai esame laisvi, ar tik pakeitėme grandines, kurios mus laiko? Architektas, rašytojas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva tęsia pokalbį apie žmogaus egzistencijos prasmę ir dievoiešką.A. Kaušpėdas meta nepatogų klausimą: ar išdrįstame būti savimi, ar tik kartojame tai, kas saugu ir madinga? Tik atradę autentišką save, žmonės gali tapti tikrais kūrėjais, dieviškais žmonėmis, turinčiais prasmę ir atsakomybę pasaulyje. Vis tik dabar, iš stokos laikų išėjusi visuomenė skęsta pertekliaus iliuzijoje – turėdama viską, bet vis tiek jausdama vidinę tuštumą.Pokalbyje skleidžiasi ir asmeninė dukters netekties drama, pavirtusi literatūriniu išgijimu. „Koplyčia yra autoterapinis romanas,“ – sako autorius. – „Per rašymą išmokau priimti skausmą, o tada jį paleisti.“ A. Kaušpėdas sako, kad jo atradimai tokie brangūs, kad dabar jis dega noru dalintis ir visiems linki sunkiausio, bet svarbiausio dalyko – pamilti artimą. Ne sudievintą, idealizuotą „žvaigždę“, bet artimiausią žmogų – su visais trūkumais ir netobulumais. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – A. Kaušpėdo ir E. Leontjevos šviesus ir gilus pokalbis apie žmogaus kelią į vidinę laisvę.Tinklalaidėje aptariamos temos: 2:25 – Laisvė be valios virsta chaosu: drąsa būti savimi, o ne mados kopija.7:50 – Nuo stokos prie pertekliaus: postsovietinis „visko noriu“ ir prasmės stygius pertekliuje.10:50 – Skausmas, kančia, diskomfortas kaip mokytojas: nesėkmės, krizės ir tvarkos atkūrimas kaip architektūra.14:55 – Laikas kaip veikėjas: romano „Koplyčia“ sluoksniai, patirčių kondensavimas, kančios išgyvenimas ir virsmo pojūtis.21:00 – Tikėjimas ir žinojimas – ne priešybės, o viena kelionė: nuo pomirtinio pasaulio iki sąmoningos maldos ir susitikimo su savo angelu.27:10 – Sunkiausia – pamilti artimą: autoterapinis romanas apie susitaikymą su skausmu, viltį ir gerąjį „meilės virusą“, galintį suvienyti bendruomenę.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kodėl žmogus, nugyvenęs sovietmečio baimėje ir veidmainystėje, vieną dieną ima statyti koplyčią? Architektas, muzikantas ir dabar jau rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalba apie romaną „Koplyčia“ – „baisią pasaką su laiminga pabaiga“, parašytą iš asmeninės pareigos ir ilgesio prasmei. Sovietmetis, sako jis, buvo dehumanizacijos mokykla: baimė, melas, prisitaikymas, pabėgimas į užmarštį dūmuose ar stikliuke. Kai atgimimas atnešė laisvę, atėjo ir naujas išbandymas – gyventi be bėgių, nebesiremti svetimų nurodymų algoritmais. Čia prasidėjo dvasinė architektūra: žmogus tarsi kryžiaus vertikalės ir horizontalės susikirtime, su visa gyvenimo našta ir atsakomybe už savo praeities pasirinkimus.„Antis“ atsirado kaip juokas, bet tapo būdu baimę paversti ironija ir drąsa – savotiška laisvės repeticija. Panašiai ir romane Leonardas Gražys, netekęs „blogosios atminties“, gauna galimybę iš naujo susikurti tapatybę. Jis suvokia, kad tikras kūrimas negali vykti be pagrindo – be prasmės ir laisvos valios. „Koplyčia“ čia reiškia ir realų objektą, ir vidinę tvarką. Tai kelias nuo daiktų sustatymo iki pasaulio supratimo – perėjimas nuo chaoso prie darnios, gyventi tinkamos būsenos. Algirdas Kaušpėdas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi apie Koplyčią – kūrinį, o kartu ir vidinį virsmą bei žmogaus bandymą susigrąžinti prasmę.

Kodėl taip nutinka, kad net žinodami, jog patirtis bus nuvilianti, kartojame tą patį veiksmą? Apie priklausomybės paradoksus jau antras pokalbis su prof. Robertu Badaru tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.Jis primena, kad psichoaktyvios medžiagos nieko naujo nesukuria – jos tik pasinaudoja tuo, kas jau yra organizme, ir greitai iššvaisto mūsų neuronešiklių ir džiaugsmo atsargas. O sveikas gyvenimo būdas veikia priešingai: leidžia kūnui pačiam gaminti daugiau serotonino ir dopamino, todėl žmogus ilgainiui jaučiasi stipriau ir ramiau.Profesoriaus palyginimai – kinematografiškai vaizdingi. Mikė Pūkuotukas džiaugėsi ne tiek pačiu medumi, kiek akimirka prieš jo skanavimą – taip ir mūsų smegenys: didžiausias dopamino šuolis kyla ne nuo pačios patirties, o nuo laukimo. Kad netrukus žmogus jau galės naudoti savo „medų“ - priklausomybę sukeliančią medžiagą. Tai supratę, galime būti laisvesni. Islandija parodė, kad investavus į vaikų sportą ir laisvalaikį, galima sustabdyti paauglių priklausomybių epidemiją. O paprasti ritualai – kavos puodelis, šokis, mėgstamas hobis – tampa ne tik kasdienybės malonumais, bet ir apsauga nuo pavojingų pagundų.Apie tai, kaip mūsų smegenys mus apgauna, kodėl įpročiai tokie galingi ir ką galime padaryti, kad liktume stiprūs – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi gydytojas toksikologas prof. R. Badaras ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Kaip rinką mato ne ekonomistai, o joje kasdien veikiantys žmonės? Apie tai kalbamės su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene. Nuo 90-ųjų euforijos, kai „atsirado visko“ ir gimė verslumo dvasia, iki šiandienos kainų nerimo – pokalbis su R. Vainiene kviečia iš naujo pažvelgti į rinką – taip, kad joje būtų lengviau jaustis ir daugiau pasitikėti savimi. Ji tai aiškina ne per formules, o supratimą, kaip iš tikrųjų perkamos ir parduodamos prekės, kokią įtaką turi tiekimo grandinės, kodėl reguliavimai kartais pabrangina net vandenį ir kaip mūsų pačių lūkesčiai formuoja savijautą parduotuvėje. R. Vainienė padeda pamatyti kainą ne kaip priešą, o gyvą santykį, kuriame galima veikti drąsiau, ramiau ir su daugiau pasitikėjimo.Ji primena: rinka nėra „centro komiteto“ planas – joje daug atsitiktinumų, neplanuotų pasekmių ir skirtingų žmonių sprendimų. Pinigai leidžia mainytis su nepažįstamu žmogumi, praplečia mūsų galimybes ir kuria laisvę rinktis. O geresnė savijauta rinkoje prasideda nuo atsakomybės: tiek pirkėjo ir pardavėjo, tiek politikų, priimančių taisykles. Atsakomybės neišmoksi teoriškai – ji ateina su pareigomis, teigia Rūta. Kviečiame klausyti šio epizodo, skirto LLRI 35-mečiui! Šventiniame pokalbyje apie žmogų rinkoje su buvusia instituto prezidente, pirmąja LLRI darbuotoja, o dabar – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove R Vainiene kalbasi LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Šimtus kilometrų piligriminių žygių – nuo Lietuvos iki Santjago – įveikusi pokyčių valdymo konsultantė ir laidų vedėja Lina Mieliauskienė sako, kad ir pokyčiai organizacijoje visuomet yra kelionė. Išeini su gera intencija ir entuziazmu, bet greitai supranti – senieji „sportbačiai“, įpročiai ir metodai, kurie anksčiau visiems tiko, dabar tik trukdo. Tenka juos nusimesti ir žengti toliau, kartais net basomis, sako ji.Žengdamas piligrimų keliu, žinai: kuprinė neturi būti per sunki, ir kad svarbiausia ne kilometrai, o žmonės, kuriuos susitinki dienos pabaigoje. Ir kad kiekvienas keliauja savaip – vienas greičiau, kitas lėčiau, vienam skauda kojas, kitam – širdį.Organizacijose – tas pats. Pokyčiai visuomet banguoja: vieni darbuotojai priima juos su entuziazmu, kiti sustoja ar net priešinasi. L. Mieliauskienė sako, jog vadovui nereikia apkabinti visų, pakanka pasirūpinti savo artimiausia šešių žmonių grupe, o jie jau perduos dėmesį toliau. Taip iš šimtų individualių žingsnių gimsta bendras judėjimas pirmyn.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ pokyčių valdymo konsultantė Lina Mieliauskienė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi apie pokyčius, kurie visada kelia nerimą, bet tampa lengvesni, kai žengiami kartu – net jeigu ir basomis.

Valstybės vyrai neužauga per naktį. Jie užauga iš mažų, bet lemtingų apsisprendimų. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus – ryškiausias to pavyzdys. „1943 m., vokiečių okupacijos metu įvyko mano gyvenimo lūžis,“ – prisimena jis. Kauno gimnazijoje su draugais jis pradėjo leisti leidinį „Jaunime, budėk“. „Mūsų tikslas buvo pasiekti jaunąją kartą. Ir mums pavyko.“ Per pirmą sovietų okupaciją gimnazijos salėje jie užgiedojo „Tautišką giesmę“. Karo verpetas nubloškė į Vokietijos pabėgėlių stovyklas. „Sportas labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos visuomeninio gyvenimo atgaivinimo,“ – sako V. Adamkus, prisimindamas Pavergtųjų tautų olimpiadą, kurioje jis pats žengė su Lietuvos vėliava. Tai buvo tylus, bet galingas ženklas pasauliui, kad Lietuva tebėra gyva. Amerikoje Valdas Adamkus vėl rado būdų kovoti už Lietuvą: telkė jaunimą, organizavo peticijas, į Baltuosius rūmus nunešė 40 tūkstančių parašų, o į Jungtines Tautas – memorandumą dėl Lietuvos laisvės. „Judėjom, kaip galėjom, kaip sugalvojom ir kaip pajėgėm padaryti, kad visas judėjimas vyktų.“ Šiandien, žvelgdamas į nepriklausomą Lietuvą, Prezidentas sako: „Verta buvo gyventi.“ Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – ypatingas pokalbis su Prezidentu Valdu Adamkumi ir LLRI prezidente Elena Leontjeva apie tai, kaip iš gimnazisto drąsos gimsta valstybės vyro atsakomybė.

„Kai žmogus nurimsta, smegenų veikla skamba kaip Bachas –harmoninga, gili, erdvėje sklindanti muzika. O kai protas išsiderina – tai nebe muzika, o triukšmas“, – provokuoja  KTU prof. neuromokslininkas Arminas Ragauskas,  daugelį metų tyrinėjantis, kaip mąsto, jaučia ir veikia žmogaus smegenys.Anot jo, šiuolaikinį žmogų vis dažniau išbalansuoja nestoka, o perteklius – informacijos, lūkesčių, nuolatinio reikalavimo „būti geresniu“. Net tada, kai iš pažiūros viskas gerai, viduje gali kauptis nuovargis, nerimas, tuštuma. Tik gebėjimas sustoti, išbūti tyloje ir atsigręžti į save padeda atgauti pusiausvyrą.Tuo tarpu lyderystę profesorius mato ne kaip jėgos ar pozicijos išraišką, o kaip krypties paiešką. „Lyderis – tai tas, kuris turi pasekėjų. Bet jei jie seka žmogų, kuris pats nežino, kodėl bėga – lyderystė neturi prasmės“, – sako jis, prisimindamas filmo „Forrestas Gampas” sceną, kurTomas Hanksas be aiškaus tikslo bėga per Ameriką. Tikras lyderis nebūtinai eina pirmas – bet jis žino, kodėl eina, ir sugeba įkvėpti kitus eiti kartu. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su prof. A. Ragausku apie smegenų subtilybes bei kodėl šiuolaikinį žmogų ištinka perdegimas.

Tikroji pergalė yra gebėjimas atsikelti ir eiti toliau, sako pianistė Mūza Rubackytė, dar jaunystėje patyrusi, ką reiškia, kai meistriškumą nugali intrigos. Savo kaip muzikės kelią ji vadina „akmenuotu“: anksti pastebėtas talentas, pirmasis koncertas vos dvejų – Palangoje. Mama, kuri paaukojo savo svajones, kad dukra galėtų gyventi muzika. Tėvo ilgesys, tapęs kūrybos alkio šaltiniu. Ir visagalis matriarchatas – mama, teta, močiutė – įkvėpęs stiprybės ir optimizmo. O jos vaikystės knygos buvo tik apie herojus: Mocartą, Šubertą, karvedžius, Napoleoną: „Aš skaičiau tik apie herojus. Ir žinojau – tam, kad įvyktų kažkas išskirtinio, reikia turėti užtaisą“. To užtaiso jai prireikė visoje karjeroje, kuri buvo tarsi kova už būtį: sunkios gyvenimo sąlygos, politiniai stabdžiai, septyneri metai „nežinioje“, kai koncertai vyko visur, kur tik buvo galima groti, o viešbučiuose gyveno tarakonai. Bet buvo ir didžiųjų scenų, ir pergalių, kurios stiprino įsitikinimą: talentas – tik pradžia, visa kita sukuria ištvermė.Paryžius, į kurį Mūza išvyko ne dėl karjeros blizgesio, o dėl žinių alkio, atvėrė naujas galimybes – pažinti prancūzų muziką, gilinti meistriškumą, iš naujo apmąstyti savo santykį su Francu Lisztu ir Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Scena tapo vieta, kur didžiausias teisėjas yra autorius: „Nenuvilti genijaus“ – štai kas svarbiausia Mūzai, atliekant muzikos kūrinius.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Mūza Rubackyte – apie aukštumas, kurios pasiekiamos tik einant akmenuotu keliu.Į ką galite atkreipti dėmesį: 3:20 – Vaikystė po fortepijonu. 11:00 – Politinės kliūtys ir nepritekliaus metai. 16:50 – Pralaimėjimas kaip tramplynas. 23:00 – Lisztas ir Čiurlionis – didžiausi mokytojai ir teisėjai. 40:45 – Harmonija ir elegancija.

“When Karl Marx died, twelve people came to his funeral. Not even the police were interested,” says economist and historian Phil Magness, Senior Fellow at the Independent Institute in California, who recently visited Lithuania and LFMI.In conversation with Elena Leontieva, they explore how Marx went from an obscure thinker to an ideological icon—not because his ideas proved right, but because the Soviet Union turned him into a symbol. “The entire modern academic culture around Marxism is a product of Soviet propaganda—whether we like it or not,” Magness explains.The conversation goes beyond history. If Marxist economics failed over a century ago, why is socialism making a comeback—this time in the form of universal basic income and promises of a life without work?“Because utopias sell,” Magness warns. “If someone gave me $3,000 a month for free, I’d drink better wine and write fewer books. Multiply that by a million people, and you kill productivity, innovation—and the meaning of work itself.”This episode looks at why old ideas return in new forms, and why freedom and voluntary exchange remain essential—not just for prosperity, but for human dignity.

„Jeigu vaidini – tai pajuntam iš karto. Ir tada nebesvarbu, ką pasakei – svarbu, kad tai nebuvai tu“, – savo mokiniams sako retorikos mokytojas, geštalto terapeutas Donaldas Duškinas. Jo žodžiais, kalbėjimas nėra įgūdis, kurį galima išmokti – tai gyvenimo būdas. D. Duškinas kviečia pradėti ne nuo oratorinių pratimų, o nuo santykio su savimi. Tikras pokytis prasideda tada, kai pasakai sau: „Esu toks, koks esu: su savo privalumais ir su savo trūkumais. Tik tada gali kalbėti taip, kad pats savimi patikėtum.“Pasak D. Duškino, kalbėti nuoširdžiai trukdo ne žinių stoka, o iš vaikystės atsinešta trauminė patirtis: „Pirmoji klasė, deklamuoji eilėraštį, užsikerti – klasė juokiasi.“ Ta emocija lieka ilgam, kartais – visam gyvenimui. Tačiau būtent šioje baimėje prasideda augimas.Ir suaugę mes vis dar išeiname prieš „klasę“ – tik ji vadinasi auditorija arba rinka. Klausimas – ar nori parduoti, ar padėti kitam nusipirkti? Vienu atveju – dėmesys į save, kitu – į tai, ką gali duoti. Vertė atsiranda tik tada, kai tai, ką kuri, iš tiesų atliepia pasaulio poreikį.D. Duškinas primena japonišką ikigai: daryk tai, ką myli, ką moki, ko reikia pasauliui ir už ką jis pasiruošęs sumokėti. Tačiau net jei viskas sutampa – tai dar negarantuoja priėmimo.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – psichologas D. Duškinas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva apie tai, kaip įveikti baimę, priimti save, nebijoti minios ir įtikinti ją tuo, kuo pats tiki.

„Šona šyla, šona šąla – Abišala“, – taip žmonės juokavo 1992-ųjų žiemą, kai Rusijai nutraukus naftos tiekimą į Lietuvą, šalyje teko išjungti šildymą. Tuo metu premjeru dirbęs Aleksandras Abišala žinojo: reikia veikti. Pasitikėti jam teko žmogumi, o ne instrukcija. Verslo dėka žmones pavyko aprūpinti šildymu. „Jeigu būtume viską reguliavę – būtume sustoję.“ „Laisvos kainos buvo pagrindinis įrankis, kuris išgelbėjo Lietuvą“, – sako A. Abišala.Į politiką A. Abišala atėjo iš fizikos – ne dėl karjeros, o todėl, kad negalėjo likti nuošalyje. Vienas iš lemtingų momentų buvo Baltijos kelio organizavimas – tuomet pirmą kartą aiškiai pajuto, kad žmonės gali pasiekti tikslą, jei veikia kartu.Tad kartu su kitais Sąjūdžio žmonėmis žengė į nežinomybę – rizikingą, pavojingą, bet kupiną vilties. Atsakomybę prisiėmė ne pagal pareigas, o iš vidaus. Ir kai tapo vienu iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ministrų, jį vedė tvirtas įsitikinimas: valstybė neturi spręsti už žmones – ypač kai pati nespėja ar nemoka.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ buvęs premjeras Aleksandras Abišala ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva kalbasi apie tai, kodėl lyderystė – tai ne kontrolė, o pasitikėjimas. Ir kodėl stipri politika prasideda ne nuo pozicijos, o nuo stuburo.

“We are not passive. We act, we imagine, we choose—and all of that is economics,” says Francisco Capella. Drawing on his background in biology, physics and economics, Capella paints a layered portrait of the human condition – revealing people as autonomous, energy-seeking agents.In this episode of Beyond Economics and Back, Capella joins Elena Leontjeva, President of the Lithuanian Free Market Institute, to explore a radical yet simple idea: economics is not about numbers or graphs – it’s about life. Every living being must act to survive. But humans go further – we imagine, plan, cooperate, and trade. And that’s where economics truly begins.Scarcity, he argues, is not a flaw to be removed – it’s a fact that defines us. We lack, so we act. And every action is both practical and moral. How do we get what we need without harming others? Why does voluntary exchange create more value, not less? What happens when we confuse morality with victimhood, or freedom with control?His interdisciplinary lens and scientific clarity reveal a striking, multifaceted image of the human being – both deeply rational and profoundly moral. He explains how markets, at their best, are not mechanical systems, but moral frameworks – built on trust, responsibility, and cooperation.In this episode of Beyond Economics and Back, physicist, biologist, economist, and founding member of both the Instituto Juan de Mariana and the Universidad de las Hespérides, Francisco Capella and Elena Leontjeva reflect on what it means to live well in a world where we will always lack something—and why that lack can be a source of freedom, not fear.

„Geriau jau virtualus pasitenkinimas čia ir dabar, negu realus po kažkurio laiko, kurio gal net nebus. Nesvarbu, kad paskui už tai reikės mokėti sveikata ar net savo esybe“, – gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras pasakoja, kaip nutinka, kad žmonės stokodami kantrybės sąmoningai renkasi iliuziją. Dirbdamas greitosios pagalbos skyriuje, jis kasdien mato ne tik žmonių kūnus, bet ir jų sielas – pasimetusias, pavargusias, vis bandančias sugrįžti į gyvenimą. Kaip jos čia pateko? – Krisdamos į pertekliaus sukeltą krizę. Kai visko yra, bet vis tiek neramu.Pasak R. Badaro, kai kurie žmonės turi dopamininio atlygio stoką – būseną, kai tas pats dirgiklis jiems sukelia silpnesnį atsaką. „Tada jie ieško stipresnių impulsų. Turi didesnę riziką eiti tuo greitųjų kreditų keliu: paėmei – ir jau turtingas. O kad reikės grąžinti – negalvoja, bet grąžinti vis tiek reikės.“Vis dėlto, tai galima keisti. Dopaminą ir serotoniną galima gauti ne tik per medžiagas, bet ir per veiklą, pomėgius, kūrybą. Reabilitacijoje žmonės tą ir daro – keičia greituosius kreditus į tvaresnę, stabilesnę kūrybinę veiklą. Lėtai kaupti ir vartoti – visomis prasmėmis yra geriau.Kodėl šiuolaikinis žmogus savo vidinę emocinę tuštumą renkasi užpildyti greitu keliu? Kodėl dopaminas ir serotoninas tapo mūsų laikų valiuta – momentinis atlygis, kurį iškart norisi pakartoti? Ir kodėl šiandien kantrybė – ne dorybė, o išlikimo sąlyga?Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – pokalbis su prof. dr. Robertu Badaru ir LLRI prezidente Elena Leontjeva apie tai, kas padeda žmogui augti, o nepalūžti. Kai greitas pasirinkimas vilioja, bet tik ilgas kelias išlaisvina.

Every day there are willing buyers and willing sellers, engaging in transactions for mutual benefit — and when you aggregate those, that is the market,” says Professor of Political Economy and UK House of Lords member Syed Kamall, in this episode of Beyond Economics and Back, recorded during his visit to Vilnius for an LFMI seminar.Kamall has spent his life exploring how ideas, policies and institutions shape the choices people can make. In this conversation with Elena Leontjeva, President of the Lithuanian Free Market Institute, they delve into what truly sustains open societies—not just efficiency or profit, but trust, responsibility, and long-term thinking. The discussion explores the moral foundations of entrepreneurship, the often-invisible role of profit, and how it is people—not policies—who make markets work.The episode also touches on how faith traditions, including Islam, can inspire liberty, dignity, and free enterprise. With philosophical clarity and political realism, Kamall offers a rare glimpse into what makes freedom truly function—in daily life, markets and policy.

Ribos, kurios augina, yra tos, kurios ne sulaiko, o veda pirmyn. „Jeigu viskas padaroma už vaiką – jis nejuda. Bet jei viskas per sunku – jis irgi nesiims. Tarp šių dviejų kraštutinumų vyksta tikrasis augimas. Ne tobulas, bet gyvas“, – sako psichologė Aušra Kurienė. Tai galioja visiems – nesvarbu, kiek mums metų.Šiame pokalbyje – ne auklėjimo taisyklės, o žvilgsnis į tėvystę kaip į bendrą augimo kelią. Apie ribas, kurios nebaudžia, o palaiko. Apie tėvus, kurie geba nebijoti vaikų norų, bet ir neskuba jų tučtuojau išpildyti. Apie vaiką, kuris mokosi pasakyti ne tik „noriu“, bet ir „man šalta“ – nes ima pažinti save.Ir tai – ne tik apie vaikus. Kai nuo mažens išmoksti, kad tavo poreikių patenkinimas priklauso ne nuo pašalpos, o nuo tavo paties pastangų – kitaip priimi ir gyvenimo iššūkius, ir kitų pagalbą. Tada ir suaugęs ne lauki, o veiki. Toks pamatas ugdo ne tik ekonominį, bet ir vidinį raumenį – gebėjimą gyventi aktyviai, atsakingai, nebijoti klysti.Apie vidinius žemėlapius, kuriuos kiekvienas kuriame – sau, vaikui, gyvenimui – pokalbis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su psichologe Aušra Kuriene ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

„Jeigu jautrumas, paveldėtas iš mamos ir tėčio, yra aukštas, o visi stimulai veikia labai stipriai – pasaulis nuo pat pradžių gali atrodyti skausmingas“, – sako gydytojas neurologas, psichiatras Julius Neverauskas.Tokiam žmogui pasaulis gali būti tarsi tigras – vos jį išvydęs sustingsta – ne bėga ir ne kovoja. Tai sena išlikimo strategija, kuri padeda išvengti grėsmės, bet ilgainiui gali tapti spąstais.Tačiau sustingimas – ne nuosprendis. Kaip išmokti vėl judėti, pasitikėti ir veikti? Yra psichoterapinių metodikų (pvz. schemų terapija), kurios leidžia pasitelkus vaizduotę, kūno pojūčius, įsisąmonintus mąstymo algoritmus iš naujo patirti tai, ko trūko vaikystėje: artumą, meilę, rūpestį.„Net ir suaugę galime gauti tai, ko neturėjome vaikystėje – švelnų žodį, apkabinimą. Smegenys tai priima kaip tikrą, gydančią patirtį“, – sako J. Neverauskas.Tačiau ar tikrai visi yra pasirengę keistis? Traumos ne visada silpnina – kai kuriems jos tampa varikliu: kovoti, kurti, įrodyti. Vieni į stoką reaguoja sustingdami, kiti – veikdami. Vieni tampa užsidarę, kiti – hiperaktyvūs. Vieni gyvena „lyg visko užtektų“, kiti – „lyg niekada neužteks“.Kaip šie skirtumai atsiranda? Ar juos lemia vaikystės patirtys, asmenybės bruožai, o gal kultūriniai lūkesčiai – tęsia pokalbį tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ dr. Julius Neverauskas ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

„Mes visi norėjome nemirtingumo – ir jį sukūrėme. Tik ne sau, o skaitmeniniam intelektui“, – sako neuromokslininkė Aušra Saudargienė.Dirbtinis intelektas mokosi iš žmogaus. O žmogus vis dažniau pradeda juo pasitikėti – kaip įrankiu, pagalbininku, pašnekovu ar net draugu, kuris visada turi laiko ir kantrybės išklausyti.  „Dirbtinės sistemos – netikros, bet žmonės prie jų prisiriša. Nes jos kantrios, švelnios ir visada turi laiko”, – sako A. Saudargienė. Profesorė dirba su virtualiomis smegenimis, kurios padeda neurochirurgams planuoti operacijas pagal kiekvieno žmogaus unikalius duomenis. Tačiau net pažangiausios sistemos vis dar nepajėgios suprasti tai, ką žmogus jaučia – laukdamas, mylėdamas, bijodamas: „Mes nesame mašinos. Ir ačiū Dievui“. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ susitinka dvi matematikės – prof. Aušra Saudargienė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

„Istorija nėra tiesi linija. Ji – kaip upė: kartais atveria kelius, kartais juos uždaro. Vienur tampa riba, kitur – jungtimi. Kaip Neris tarp aukštaičių ir žemaičių“, – pasakoja profesorius Alfredas Bumblauskas.Istorijos tėkmė priklauso nuo mūsų gebėjimo judėti pirmyn. Sustojęs žmogus, kaip sako A. Bumblauskas, pavojingas tiek sau, tiek kitiems: „Jei žmogus sako, kad viską jau nugyveno – jis arba labai pavojingas, arba labai kvailas.“Apie tai, kaip upės formuoja civilizacijas ir kodėl laisvė reikalauja nuolatinės pastangos – pokalbis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su prof. Alfredu Bumblausku ir LLRI prezidente Elena Leontjeva.

Mūsų nervų sistema reaguoja greitai ir instinktyviai, lyg vis dar bėgtume Afrikos savana. Tačiau šiandien žmogus geba  iš to  pirmykščio būvio išsivaduoti – juk gebame sustoti, reflektuoti ir sąmoningai keisti savo reakcijas. Būdamos neuroplastiškos, smegenys gali mokytis ir keistis viso gyvenimo metu. Kaip sako neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas, neįmanoma atsikratyti įpročio – galima jį tik pakeisti. O tam pirmiausia reikia pažinti save.Apie tai, kaip treniruoti smegenis lyg raumenis, išsiugdyti vidinį atsparumą ir atrasti daugiau laisvės savo pačių galvojese – pokalbis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su neuromokslininku Kęstučiu Skauminu, „Eglės“ sanatorijos medicinos vadovu, ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

Žinomo televizijos laidų vedėjo, prodiuserio ir visuomenės veikėjo Arūno Valinsko gyvenime buvo ne vienas dramatiškas posūkis. Bene daugiausia netikėtumo sukėlė transformacija iš šoumeno į politiką. Kai partijos prieš rinkimus puošdavosi įžymybėmis lyg žaisliukais ant eglutės, jis pagalvojo – kodėl žaisliukai negalėtų pasistatyti savo eglutės? Taip gimė jo Tautos prisikėlimo partija su dešimt Dievo įsakymų vietoj rinkimų programos.  Kaip brendo išskirtinė A. Valinsko asmenybė ir kaip anekdotus pralenkianti sovietinė tikrovė transformavo jį patį ir Lietuvos humoro kultūrą, o taip pat – kas skiria juokdarį nuo politiko? Apie tai – netikėtų gyvenimo išpažinčių kupinas pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

„Visi mes valdome savo laiko, energijos ir dėmesio resursus, kurie yra riboti, o dėmesio resursas – svarbiausias. Ta prasme visi esame verslininkai“, – sako gydytojas neurologas ir psichiatras dr. Julius Neverauskas.Pasak jo, po saugumo poreikio žmogui svarbiausia – savivertė. Jei ji pažeista, žmonės sukuria disfunkcinius ryšius, kurie sukelia kančią.Ryšiai tarp žmonių niekada neegzistuoja vakuume – juos formuoja ir gilesni istoriniai bei genetiniai veiksniai. Visų mūsų protėviai kažkurioje kartoje buvo priversti žudyti, naikinti, prievartauti – nes išlikti kitaip nebuvo įmanoma. Šią praeities patirtį visi nešiojamės savyje, tačiau būtent gebėjimas bendradarbiauti tapo mūsų stiprybe.Todėl, pasak gydytojo neurologo ir psichiatro, aiškios taisyklės būtinos visose komandose – įskaitant šeimas. Jei jų nėra, taisykle tampa tai, kad jų nėra. Apie tai – pokalbis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su gydytoju neurologu ir psichiatru dr. Juliumi Neverausku bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

„Atvykęs į Niujorką prieš daugiau nei tris dešimtmečius jaučiausi lyg filme – policijos sirenos, triukšmas, visiška laisvė ir chaosas. Tačiau būtent šiame mieste supratau, ką reiškia būti nepriklausomu menininku“, – pasakoja JAV gyvenantis ir kuriantis lietuvių menininkas Ray Bartkus. Jis stebisi, kad Lietuvoje vis dar tikimasi, jog meną finansuos valstybė. „Amerikoje to nėra – jei tavo kūryba nesulaukia dėmesio, neišgyvensi. Tai gali atrodyti brutalu, tačiau kartu ir išlaisvina – gali kurti tai, kuo pats tiki, nes esi nepriklausomas nuo kitų lūkesčių“, – svarsto jis. Apie kūrybos laisvę, meno ir rinkos santykį bei nuolatinio tobulėjimo svarbą Ray Bartkus kalbasi su Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.

„Aš netapsiu baleto šokėju, operos dainininku ar Elonu Musku – ir to nė nereikia“, – sako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Pasak jo, laisvė šiandien dažnai suprantama klaidingai: manoma, kad ji reiškia galimybę išbandyti viską, tačiau iš tiesų tai – gebėjimas priimti save tokį, koks esi, ir suprasti savo ribas. Tik tada galima pasiekti vidinę ramybę.Apie tai, kaip stokos jausmas veikia mūsų gyvenimą, kokią įtaką jam daro ekonominė aplinka ir kaip išmokti jausti pasitenkinimą tuo, ką turime, prof. E. Laurinaitis diskutuoja tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

„Silicio slėnyje nesėkmė laikoma vertinga patirtimi, o pas mus – gėda“, – sako Domas Urniežius, vienas iš bendrovės „GrowTech“ steigėjų. Jo teigimu, Lietuvoje vyrauja atsargus požiūris į verslą – dėl to dauguma startuolių taip ir neišauga į globalius žaidėjus. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra tikros startuolių ekosistemos. Pasak D. Urniežiaus, Z kartai svarbiausia ne turėti, o būti – siekti gyvenimo kokybės, lankstumo, galimybės rinktis. Nuosavybė jiems nėra tikslas, veikiau priemonė, leidžianti gyventi taip, kaip nori. Šį požiūrį formuoja ir technologijos – juk ši karta užaugo pasaulyje, kuriame internetas suteikė laisvę dirbti iš bet kur, o dirbtinis intelektas jau dabar keičia darbo rinkos taisykles. Skaitmeninio klajoklio („digital nomad“) gyvenimo būdas, dalijimosi ekonomika, decentralizuotos finansų sistemos – visa tai Z kartai yra natūrali gyvenimo erdvė. Kaip suprasti Z kartą vyresnei kartai, kuri augo sovietmečiu, jaučia „alkį“ ir turi tvirtas vertybines nuostatas, kokie yra šios kartos ypatumai – pokalbis su LLRI prezidente Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.

Šachmatai ir politika – du pasauliai, kupini strategijų, iššūkių ir sudėtingų sprendimų. LLRI prezidentė Elena Leontjeva kviečia į atvirą pokalbį su Viktorija Čmilyte-Nielsen, šachmatų didmeistre, ką tik baigusią Seimo pirmininkės kadenciją ir Liberalų sąjūdžio vadove, apie tai, kaip šie, iš pirmo žvilgsnio, skirtingi pasauliai persipina. „Šachmatai ugdo dvi svarbias savybes – gebėjimą garbingai laimėti ir garbingai pralaimėti, o tai itin svarbu politikoje ir juolab demokratijoje“, – teigia politikė. Paklausta, ar jai priimtinas posakis, kad gyvenimas yra teatras arba žaidimas, ji atsako, kad nežaidžia gyvenimo ir viską vertina rimtai. Visgi, buvusiems šachmatininkams būna sunku priimti, kad gyvenime mainai yra žaidimas su teigiamu rezultatu, čia laimi abi pusės – skirtingai nuo šachmatų. Ar lengva liberalui būti valdžioje? Su kokiais didžiausiais išbandymais tenka susidurti? Kokie moters privalumai politikoje? Atsakymai į šiuos klausimus – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.

Įtakingiausios verslo konferencijos „EBIT“ ir „HR savaitė“ įkūrėjas Dainius Baltrušaitis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ atvirai sako, kad ėmėsi šio verslo kaip avantiūros, o ilgainiui pavertė unikaliu kūrybiškumo reiškiniu. Nenuostabu, kad ką tik šie prekės ženklai sėkmingai parduoti „Delfi“. O pats D. Baltrušaitis su komanda eina užkariauti Europos rinką. Akivaizdu, tokio formato Lietuvos verslui reikėjo, sako D. Baltrušaitis, ir šį poreikį „Confinn“ komandai sėkmingai pavyko atrasti. „Supratome, kad verslui visų pirma reikia erdvės, į kurią dalyviai, atėję su klausimais, išeitų su atsakymais, o kartais su …dar daugiau klausimų”, – sako jis. Šiandien „EBIT“ ir „HR savaitė“ yra bendruomenių telkimo vieta, griežtai įkalta į visų verslo lyderių darbotvarkes. Kaip psichologas pagal išsilavinimą priėjo prie minties, jog gali prisidėti prie viso Lietuvos verslo, o ne tik vienos įmonės sėkmės? Ar jis nusipelnė daugiau Lietuvos verslui nei ministras? Kokios yra D. Baltrušaičio sėkmės formulės ir kaip jis sukūrė kultūrą, kuri įkvepia ir keičia Lietuvos verslą – klausykite naujoje tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su LLRI prezidente Elena Leontjeva ir D. Baltrušaičiu.

Nors Andrius Užkalnis dažnai beria aštrią kritiką apie Lietuvos aktualijas, šįkart su LLRI prezidente Elena Leontjeva jis atskleidžia kitą savo asmenybės pusę – atsakingai filosofuojančią, meistriškai pasakojantį spalvingas istorijas – ar kalba eitų apie laiką, atsakomybę ar kūrybingumą. Kodėl Afrikoje neskubama kasti vandens šaltinių ir ar covidas yra geras mokytojas? Kokią prasmę turi darbas ir ar mūsų laikais ne senamadiška „tarnauti kitam”? A. Užkalnis sako: žmogus visuomet gali rinktis ir giliai pasąmonėje tai supranta, tačiau vis dažniau visko nori „padėto ant lekštutės”. Tačiau gyvenimas parodo kitaip: kaip pasiklosi, taip ir miegosi – atsakomybė visada tavo rankose. Stichinės nelaimės, pandemija ir nesibaigiantys ekonomikos viražai primena, kad viskam reikia būti pasiruošus. Niekas negali garantuoti, kad šiandien turima darbo vieta ar rinkos niša išliks rytoj. Aukštyn kojomis viskas gali apsiversti per dieną – kaip, pavyzdžiui, nutiko „Nokia” koncernui. Stebuklingų receptų, ką daryti konkrečiu atveju, nėra. Tačiau, kaip sako A. Užkalnis, nuolatinė savišvieta ir lankstumas – tai ne tik atsakingo žmogaus bruožai, bet ir ilgalaikės sėkmės paslaptis. Norite pažinti kitokį A. Užkalnį – ne sarkastiškai kandų, bet lėtai filosofuojantį, pinantį unikalią Užkalnio pynę – klausykite naujos tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ serijos su LLRI prezidente Elena Leontjeva ir Andriumi Užkalniu.

Finland, Ontario, Kenya – Universal Basic Income experiments are popping up around the world. It is often claimed that they show marvellous results of improving people’s lives. But is it really so? PhD Ben Johnson has looked deeply at the UBI experiments and in this episode tells exactly why the hype around UBI should be taken with a big grain of salt. As a Christian priest he also discusses caring for the poor as a Christian duty and why supporting the UBI is not a form of it.

Buvimas versle – tai kasdienis bandymas patenkinti žmonių poreikius, taip pat asmeninio augimo kelias, kuriame nuolat stengiamės peržengti savo ribotas žinias ir rasti jėgų judėti pirmyn. Šiame epizode nagrinėjama ir subsidiarumo idėja – tikėjimas, kad kiekvienas žmogus ar bendruomenė gali būti atsakinga pati už save ir iš viršaus – valdžios rankomis – turi būti reguliuojama kiek įmanoma mažiau. Šis Vakarų savivokai svarbus savarankiškumo idealas, šiandieninėje kultūroje yra praradęs svarbą – tačiau jis tikrai vertas būti atrastas iš naujo.   „Beyond Economics and Back“ epizode verslininkė, dėstytoja ir sveikos mitybos žinovė dr. Guoda Azguridienė dalijasi įžvalgomis apie skirtingų profesinių pasaulių panašumus ir apie tai, kaip atsakomybės bei laisvės idėjos susipina asmeniniame augime ir visuomenės pokyčiuose.

Nors kartais galime to ir nepastebėti, kasdienis gyvenimas yra pilnas abstrakčių idėjų ir koncepcijų. „Laisvė“, „teisė“, „valstybė“ – tai abstrakcijos, kurios nejučia veikia mūsų kasdienybėje. Kaip gilinimasis į šias sąvokas padeda pažinti žmogišką pasaulį ir save jame? Tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode Augminas Petronis kalbasi su Vilniaus universiteto filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu apie tai, ką reiškia žodis „laisvė“, kodėl jos samprata kinta ir kaip mes ją suvokiame šiandien.

Today universal basic income (UBI) is supported not only by the political left but by some libertarians too. They think that UBI would be a more efficient way to elevate people from poverty than current social programs. It also argued that UBI could help people create their businesses by reducing the risk of having to deal with consequences of bad luck. But do any of such arguments have any basis?   Lithuanian Free Market Institute offers a deep dive into the questions surrounding UBI in this podcast series. In this episode, Eamonn Butler, economist, author, founder and director of Adam Smith institute, and Augminas Petronis, go beyond the usual clichés to discuss various questions related to UBI and its economic impact.

Akmens amžiaus žmogus, patekęs į šiandieninį pasaulį, vargu ar suprastų mūsų visuomenės gyvenimo būdą ir vertybes. Pirmykštėse bendruomenėse viskas sukosi apie giminystės ryšius, o šiandien vyrauja individualizmas ir vartotojiška ekonomika. Kaip šiuolaikinė ekonomika atrodytų pirmykščio žmogaus akimis? Ir kokias grėsmes kelia ideologijos, žadančios sugrąžinti prarastą „rojų“?   Saulius Matulevičius – išskirtinai plačią patirtį įvairiose srityse sukaupęs žmogus. Mokslų daktaras, antropologas, jis yra buvęs ir universiteto dėstytoju, ir pats sukūręs savo verslą. Šiandien jis gali abiems pusėms papasakoti – ko verslininkai nesupranta apie akademikus, ir ko akademikai nesupranta apie verslą.

Platonas gyveno prieš 2 500 metų, nebuvo matęs fabriko ar kompiuterio, neįsivaizdavo, kaip galėtų veikti akcijų birža ar kriptovaliutos. Nepaisant to, jo idėjos itin svarbios, bandant suvokti šiuolaikinės ekonomikos pasaulį. Kokį patarimą Platonas duotų šiandienos ekonomistams?   Remdamasis Platono ir kitų Senovės Graikijos mąstytojų darbais, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius dr. Naglis Kardelis nagrinėja stokos fenomeną, pažįstamą kiekvienam besidominčiam ekonomika ir girdėjusiam apie „ribotus išteklius ir neribotus norus“. Pokalbyje N. Kardelis taip pat dalijasi mintimis apie savo, humanitaro profesinį kelią bei svarsto apie santykius tarp akademijos ir verslo. Anot profesoriaus, šių sričių žmonės Lietuvoje ilgą laiką visiškai be reikalo buvo nutolę – dabar puikus metas jiems geriau pažinti vieni kitus.

This episode examines the historical roots of Universal Basic Income (UBI) and its relevance today. It addresses changing labor trends, challenges prevailing views on artificial intelligence and job loss, and highlights the importance of economic security. Historian of economics Robert Wright, a co-author of the book Debating Universal Basic Income: Pros, Cons, and Alternatives, and Augminas Petronis, an associated expert at the Lithuanian Free Market Institute, go beyond the usual clichés in discussing various questions related to UBI and its potential impacts on society and the economy.

This episode of the Lithuanian Free Market Institute (LFMI) podcast focuses on an essay by famous author Yuval Noah Harari, in which he claims that in a world run by robots and AI people will no longer work and that video games could give them a sense of meaning. The discussion extends to Universal Basic Income (UBI), which is often praised for its immediate financial support, but true human fulfillment comes from building strong relationships and actively engaging in community life. While some see UBI as a solution to economic inequality and the various drawbacks attributed to capitalism, others view it as an existential threat to human freedom. In this episode, Clay Routledge, PhD, Vice President of Research and Director of the Human Flourishing Lab at the Archbridge Institute, and Augminas Petronis, an associate expert at the Lithuanian Free Market Institute, go beyond the usual clichés to discuss various questions related to UBI and its possible psychological impact. This is the second episode. Study⁠ on Scarcity by the Lithuanian Free Market Institute (LFMI). LFMI documentary “⁠Sublime Thirst⁠". Clay Routledge‘s ⁠webpage⁠.

Universal Basic Income (UBI) is often praised for its immediate financial support, but true human fulfilment comes from building strong relationships and actively engaging in community life. For instance, while financial security is important, it should not overshadow the need to do meaningful things for yourself, your community, and society. Making pizza is a great example of this. A pizza that we make from scratch – first kneading the dough, spreading a thick tomato sauce, slicing cheese and other favorite ingredients, and finally sprinkling oregano on top – is oftentimes much tastier than a pizza that a courier delivers to your door. The effort and skill involved make the experience more satisfying and meaningful. While some see UBI as a solution to economic inequality and the various drawbacks attributed to capitalism, others view it as an existential threat to human freedom. What insights could psychology provide? In this podcast series, Lithuanian Free Market Institute offers a deep dive into the questions surrounding UBI. In this episode, Clay Routledge, PhD, Vice President of Research and Director of the Human Flourishing Lab at the Archbridge Institute, and Augminas Petronis, an associated expert at the Lithuanian Free Market Institute, go beyond the usual clichés to discuss various questions related to UBI and its possible psychological impact. This is the first episode. Study on Scarcity by the Lithuanian Free Market Institute (LFMI). LFMI documentary “Sublime Thirst". Clay Routledge‘s webpage.

Atrodytų, kad ekonomika ir literatūra – dvi prasilenkiančios tiesės, du skirtingi žmogaus veiklos apmąstymo keliai: vienas tyrinėja gebą kaupti turtą ir juo naudotis, o kitas atveria žmogiškų santykių daugiasluoksniškumą ir gyvenimo prasmės horizontą. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Pauliaus V. Subačiaus, šios tiesės susikerta, nes abu šie mokslai praturtina mūsų supratimą apie žmogų ir pasaulį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tinklalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ P. V. Subačius pasakoja apie savo humanitaro kelią, švietimo sistemos iššūkius ir besikeičiančias studentų kartas. Aptardamas utopijas, distopijas ir universalių bazinių pajamų idėją, jis dalijasi įžvalgomis apie žmogaus prigimtį, ir pabrėžia, kad nepaisant visuomenės turtingumo ar darnos, žmogus visada ko nors stokos. Tiek literatūra ir menas, tiek ekonominis veikimas atskleidžia, kad žmogaus vaizduotei ribų nėra. Prof. dr. P. V. Subačių kalbina LLRI asocijuotas ekspertas Augminas Petronis.