Atviras pokalbis: Ar už nepriklausomybę turime dėkoti karui?

Pirmadienį minėsime Vasario 16-ąją. Valstybingumo atkūrimas, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir tuoj po jo, yra nepaprastai reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis, nulėmęs mūsų tautos raidą iki šių dienų ir sudaręs sąlygas tapti visateise Europos tautų bendrijos nare. Šis lūžinis įvykis šaltiniuose daugiausia paliudytas autentiškais rašytiniais dokumentais, rodančiais, kad susidariusios objektyvios sąlygos valstybei atsikurti – lietuvių žemes valdžiusių Rusijos ir Vokietijos valstybių susilpnėjimas – tapo veiksmingos todėl, kad jomis pasinaudojo organizuotai veikdama atgimusi tauta. Tačiau Akto pasirašymas nebuvo paprastas, vien džiaugsmingas ar euforiškas veiksmas. Vieni atsikūrusią Lietuvos valstybę vadina stebuklu, kiti ieško aiškesnių priežasčių, kodėl, atrodytų, nedaug politinio elito turėjusi tauta atkūrė savo valstybę.Istoriko dr. Tomo Balkelio nuomone, už nepriklausomą valstybę iš dalies turime būti dėkingi karui. „Karinių valdžių elgesys civilių gyventojų atžvilgiu išjudino valstybės ir tautos kūrimo procesus – civiliai gyventojai tapo karinės valdžios politikos taikiniais: jie buvo persekiojami, tremiami, išvejami, jų turtas rekvizuojamas. Galima būtų manyti, kad karas parodė žmonėms, kodėl apskritai reikia turėti savo valstybę“, – sakė Balkelis.Laidoje dalyvauja istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Tomas Balkelis ir Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita.