Žinių radijas

Žmonės jaučia skirtumą tarp to, kas daroma iš pareigos, ir to, kas kyla iš tikro noro.Kai darbas atspindi žmogaus vertybes ir asmenybę, jis tampa autentiškas. Ar būtent tai lemia ilgalaikę sėkmę ir geriausius rezultatus?Laidoje dalyvauja virėja, knygos autorė Vita Marija Murėnaitė – RunningVita. 

Pirmojo pasaulinio karo metais šimtai tūkstančių lietuvių buvo priversti pasitraukti į Rusijos imperijos gilumą. Po kelerių metų dalis jų sugrįžo ir prisidėjo prie 1918 metais atkurtos Lietuvos valstybės kūrimo. Koks buvo šių pabėgėlių vaidmuo? Kaip jų patirtis prisidėjo prie modernios Lietuvos formavimosi ir kodėl ši istorija svarbi šiandien?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkai dr. Andrea Griffante ir dr. Tomas Balkelis, knygos „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ autoriai.

Įkraunamų elektroninių prietaisų daugėja, tačiau ne visi žino, kur juos tinkamai išmesti. Netinkamai šalinamos ličio baterijos vis dažniau tampa gaisrų priežastimi, todėl ši problema tampa vis aktualesnė. Kur turėtų atsidurti panaudotos elektroninės cigaretės ir kita smulkioji elektronika? Kaip jas utilizuoti saugiai ir atsakingai?Laidoje dalyvauja Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius Marius Busilas.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Dar visai neseniai, ieškodami restorano, klinikos, autoserviso ar kitos paslaugos, pirmiausia atsidarydavome „Google“. Šiandien vis dažniau tiesiog klausiame „ChatGPT“: ką rekomenduotum?Dirbtinis intelektas keičia ne tik žmonių paieškos įpročius, bet ir verslo konkurencijos taisykles. Kodėl vienos įmonės patenka į dirbtinio intelekto atsakymus, o kitos lieka nematomos? Iš kur dirbtinis intelektas gauna informaciją, kas lemia jo rekomendacijas ir ką gali padaryti net nedidelį biudžetą turintis verslas, kad būtų lengviau pastebimas?Laidoje dalyvauja agentūros „Digital Star“ vadovas Linas Laskevičius.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato SEO ir GEO agentūra „Digital Star“ https://digitalstar.lt/

Laidoje dalyvauja skalikų veisėjas Mantas Milinavičius.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ar namus gali atstoti vidinė laisvė, nuolatinės kelionės ir skirtingose šalyse sutikti žmonės? Laidoje kalbamės su keliaujančia menininke, sukūrusia freskų net 32 šalyse. Pokalbyje prisimename pirmuosius kūrybinius žingsnius, studijų metais netikėtai atrastą sienų tapybą ir tai, kaip ji virto gyvenimo būdu.Daug dėmesio skiriame patirtims Afrikos šalyse ir dabartinei stotelei – Marokui, kuriame susipina spalvinga kultūra, banglenčių ritmas ir kūryba. Kaip gimsta freskos ant pastatų sienų skirtinguose pasaulio kampeliuose? Ar namai gali tilpti širdyje ir kuprinėje?Laidoje dalyvauja tapytoja, keliautoja, „Pocket Shells“ stovyklos įkūrėja Aušrinė Pudževytė.

Laidoje dalyvauja menininkas Svajūnas Jurkus.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja neuroedukacijos konsultantė Gerda Statkevičiūtė-Gylienė.

Laidoje dalyvauja mitybos ekspertas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas prof. Rimantas Stukas.

Kaip atrodo psichologinis apšilimas prieš svarbiausias kovas? Kodėl sportininkams svarbu treniruoti ne tik kūną, bet ir emocinį atsparumą? Kaip atpažinti tylų nuovargį ir atkurti psichologines jėgas?Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis kalbasi su NBA čempionu, skautu Benu Matkevičiumi, kuris save pristato kaip žmogų, mylintį gyvenimą.Pokalbyje aptariama tylus nuovargis sporte, psichologinių jėgų atkūrimas, aplinkos įtaka savijautai ir rezultatams, taip pat tai, kuo skiriamės nuo kitų šalių ir ko galėtume iš jų pasimokyti.

Pirkdami naują automobilį dažnai siekiame išsiderėti kuo didesnę nuolaidą, tačiau retai susimąstome, kiek jis bus vertas po kelerių eksploatacijos metų. Kas labiausiai lemia automobilio nuvertėjimą? Kurie modeliai vertę išlaiko geriausiai ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš perkant?Laidoje dalyvauja įmonės „CarVertical“ atstovas Matas Buzelis.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovė – sveikatos psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, „Perception.lt“ įkūrėja, mokymų lektorė Roza Joffė-Luinienė. Skaitome ir aptariame ištrauką iš naujo Augustino straipsnio apie žmogaus evoliucionavimą iš žmogiškos būsenos į dievišką.Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Lietuva gynybai skiria rekordinį finansavimą tarp visų NATO šalių. Pastaruoju metu į krašto apsaugą investuojami milijardai eurų – nuo naujos ginkluotės ir karinės infrastruktūros iki divizijos kūrimo. Kuo didesnės investicijos, tuo svarbesnis tampa ir klausimas: kaip užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo labiausiai reikia?Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės auditas pateikė ne vieną kritinę išvadą. Auditoriai konstatuoja, kad valstybė investuoja milijardus į gynybą, tačiau neturi bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą. Dalis strateginių dokumentų neatnaujinti daugelį metų, o sprendimų priėmėjams vis dar trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos. Kitaip tariant – pinigų skiriama vis daugiau, tačiau bendrą investicijų rezultatą įvertinti vis dar sudėtinga.Viešojoje erdvėje šią savaitę dėmesio sulaukė buvusio kariškio Audriaus Beinoro istorija. Beveik tris dešimtmečius tarnavęs karininkas Delfi.lt teigia netekęs tarnybos po to, kai kėlė klausimus dėl, jo manymu, galimų viešųjų pirkimų pažeidimų. Ši istorija atnaujino ir platesnę diskusiją – ar apie galimus pažeidimus pranešantys žmonės jaučiasi apsaugoti?Tačiau gynyba – išskirtinė sritis. Didelė dalis informacijos negali būti viešinama dėl nacionalinio saugumo. Tad kur baigiasi būtinas slaptumas ir prasideda visuomenės teisė žinoti? Ar įmanoma užtikrinti realų skaidrumą neatskleidžiant jautrios informacijos? Ar dabartiniai priežiūros mechanizmai yra pakankami, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog rekordinis gynybos biudžetas naudojamas efektyviai ir atsakingai? Kaip didinti pasitikėjimą, kad pinigai nukeliauja ten, kur turi?Laidoje dalyvauja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje netrūksta diskusijų dėl šalies užsienio politikos krypties. Atrodo, kad socialdemokratų Vyriausybė siekė pasiūlyti šiek tiek kitokį požiūrį nei buvusi konservatorių valdžia – tiek Kinijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu. Vis dėlto tokie signalai sulaukė aiškaus pasipriešinimo ne tik iš opozicijos, bet ir iš Prezidentūros bei užsienio reikalų ministro.Pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei, iš Vyriausybės programos dingo nuorodos į Taivaną. Dalis apžvalgininkų tai vertina kaip signalą Pekinui, kad Lietuvos laikysena keičiasi. Pakito ir Baltarusijos vertinimas – vietoj ankstesnio jos gretinimo su Rusija programoje dabar įvardijamos konkrečios sąlygos, pavyzdžiui, parama Rusijos agresijai Ukrainoje, kurioms esant Lietuva toliau sieks Baltarusijos tarptautinės izoliacijos.Socialdemokratai atmeta teiginius, kad ketina gerinti santykius su Kinija Taivano sąskaita ar ieškoti dialogo su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tačiau opozicijos atstovai įspėja, jog net ir menkiausias Lietuvos kurso pokytis Kinijos ar Baltarusijos atžvilgiu būtų naudingas Rusijai ir silpnintų iki šiol vykdytą principingą užsienio politiką.Tačiau ar tuo diskusija turėtų ir baigtis? Ar Lietuvoje gali egzistuoti skirtingi požiūriai į užsienio politiką Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ar šiose srityse įmanoma tik viena teisinga pozicija? Ar bet koks bandymas ieškoti kitokio kelio iš tiesų reiškia artėjimą prie Rusijos interesų? Galiausiai, kas Lietuvai būtų naudingiau – griežta izoliavimo politika, ar ribotas, aiškiai apibrėžtas dialogas?Laidoje dalyvauja socialdemokratas Remigijus Motuzas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Viktoras Denisenko.Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie kūrybą, vasaros ritmą ir tai, kuo šiandien gyvena Baltasis Kiras, kalbamės su muzikos kūrėju ir atlikėju Tautvydu Augustinu.

Laidoje dalyvauja platformos „Holidjob“ vadovas Irmantas Lasauskas.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato ekonomikos veiklų žemėlapis Holidjob.com 

Gyvename ilgiau, tačiau ar ilgiau išliekame reikalingi darbo rinkoje? Iniciatyvos „brandU“ steigėja, strateginės komunikacijos konsultantė Snieguolė Matonienė sako, kad viena svarbiausių šiandienos užduočių – geriau suderinti darbo rinkos poreikius su vyresnių žmonių patirtimi ir gebėjimais.Laidoje ji dalijasi kitų šalių pavyzdžiais, kaip vyresni žmonės skatinami sugrįžti į darbo rinką ir kaip darbdaviai mokosi geriau suprasti jų poreikius. Pokalbyje – ir apie jaunystės kultą, kartų atskirtį, sovietmečio palikimą bei tai, kodėl dirbtinio intelekto laikais patirtis, intuicija ir išmintis gali tapti dar svarbesnės.Laidoje „Ekonomika šiandien“ Snieguolę Matonienę kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Lietuva vis dažniau kalba ne apie diskusijas, o apie stovyklas. Politiniai oponentai tampa priešais, socialiniai tinklai – kovos lauku, o kompromisas neretai suprantamas kaip silpnumas. Ar visuomenės susiskaldymas jau tapo viena didžiausių valstybės problemų? Būtent tai vienu svarbiausių naujosios Vyriausybės iššūkių įvardija premjeras Mindaugas Sinkevičius, perspėjęs, kad augantis susipriešinimas kelia grėsmę demokratijai ir valstybei.Ar politikai iš tiesų gali sumažinti visuomenės susipriešinimą? O gal patys dažnai tampa jo kurstytojais? Kas šiandien labiausiai skaldo Lietuvą – politika, socialiniai tinklai, ekonominė nelygybė ar mūsų pačių nenoras išgirsti kitokią nuomonę? Ir svarbiausia – ką reikėtų padaryti, kad vėl išmoktume nesutikti vieni su kitais, bet išliktume vieninga visuomene?Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

Elektronikos atliekos išlieka vienu sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje, tačiau perdirbama mažiau nei 40 proc. visų susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Nemaža jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose arba gamtoje. Kodėl taip nutinka ir kas trukdo gyventojams tinkamai rūšiuoti? Ką būtų galima padaryti, kad daugiau elektronikos atliekų būtų perdirbama?Laidoje dalyvauja Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Pokalbis su buvusios premjerės Ingos Ruginienės atstovu spaudai Ignu Dobrovolsku. 

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo iš esmės keisti Lietuvos migracijos politiką. Pagal jo iniciatyvą, žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvoje galėtų dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus, o vėliau bent pusmečiui privalėtų išvykti iš šalies. Taip pat siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir aiškiau atskirti laikiną darbo migraciją nuo galimybės įsitvirtinti Lietuvoje.Prezidentūra teigia, kad taip siekiama apsaugoti valstybės saugumo interesus ir užkirsti kelią nekontroliuojamai migracijai. Tačiau kritikai perspėja, jog tokie pokyčiai gali apsunkinti verslo veiklą, mažinti Lietuvos patrauklumą užsienio darbuotojams ir kelti rimtų klausimų dėl žmogaus teisių bei migrantų integracijos.Kur turėtų būti riba tarp valstybės saugumo ir atviros darbo rinkos? Ar Lietuvai reikia griežtesnės migracijos politikos, ar svarbiau užtikrinti, kad čia atvykstantys žmonės galėtų visaverčiai integruotis į visuomenę? Ir ar siūlomi pokyčiai iš tiesų padės spręsti šiandienos iššūkius, ar sukurs naujų problemų?Laidoje dalyvauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis ir teisininkė Emilija Švobaitė.Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Mindaugui Sinkevičiui tapus šalies premjeru, pasikeitė ir kultūros ministras – Vaidą Aleknavičienę keičia iki šiol ministerijos kanclerio pareigas ėjęs Lukas Alsys. Iš pradžių jis pasitiktas pozityviai, vėliau – sulaukė priekaištų dėl galimo plagiato doktorantūros darbe. O kas naujo Vyriausybės programoje kultūrai? Kas keisis, pasikeitus ministrui? Ar protestus galima pamiršti?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, jo pavaduotojas komitete, konservatorius Vytautas Juozapaitis ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Marijus Gailius.

Svajonė apie nuosavą namą daugeliui lietuvių išlieka viena svarbiausių, tačiau kelias iki įkurtuvių tampa vis sudėtingesnis. Augančios statybų kainos, finansavimo iššūkiai, griežtėjantys reikalavimai ir technologijų pažanga keičia ne tik statybų rinką, bet ir gyventojų lūkesčius. Vis daugiau žmonių nebenori patys koordinuoti statybų proceso ir renkasi sprendimus, kai viskuo pasirūpina profesionalai.Kas šiandien vyksta individualių namų statybos sektoriuje? Kokios klaidos brangiausiai kainuoja ir kokios tendencijos lems artimiausių metų rinką?Laidoje dalyvauja bendrovės „Plote“ plėtros vadovė Diana Kliukovska.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Plote“.

Kritika gali sustabdyti. O gali tapti postūmiu augti, jei išmokstame ją priimti ir tinkamai įvertinti. Nuo ko priklauso, ar kritika žeidžia, ar padeda keistis? Kaip atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvios ir kodėl mūsų reakcija į ją dažnai pasako daugiau nei patys žodžiai?Laidoje dalyvauja žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.

Domantas Razauskas sako, kad škotų būdas jam atrodo orus, tiesus, nepataikaujantis, todėl šioje šalyje jis jaučiasi labai gerai. Jis pasakoja, kaip, norėdamas apsistoti vienoje vietoje, buvo paklaustas, ką studijavo. Būtent šis klausimas tapo raktu, atvėrusiu jam duris.Laidoje jis kalba ir apie vyrų keliones. Svečias atskleidžia gyvenantis namuose su dviem moterimis ir, nors ši kompanija jam labai miela, pripažįsta pasiilgstantis vyrų draugijos. Ką vyrai kalba, kai šalia nėra moterų? Kaip jie elgiasi? Domantas Razauskas sako, kad tuomet viskas vyksta kiek kitaip. Jis prisimena, kad pabandžius į grupę priimti pritariančiąsias vokalistes tarp vyrų atsirado lengvo susikaustymo.Jis taip pat pasidalija, ką išgyveno jo dukra, netikėtai likusi be telefono ryšio. Ir prisipažįsta, kad poilsis geriausiai pavyksta tada, kai ryšio nėra – nors pačiam nuo jo atsijungti nėra taip paprasta.

Vandens telkiniai vis dažniau nusidažo žalia spalva. Vieni tai laiko įprastu vasaros reiškiniu, kiti įspėja, kad tai signalas apie prastėjančią vandens ekosistemų būklę. Ar žydintis vanduo tampa nauja klimato kaitos realybe? Kiek prie to prisideda žmogaus veikla ir tarša? Kokias pasekmes tai turi žuvims, kitiems vandens organizmams ir visai ekosistemai?Laidoje dalyvauja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Sigitas Šulčius.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Kęstas Vasilevskis.

Pokalbio pradžioje paliečiame viešnią sukrėtusį gyvenimo įvykį – avariją, padėjusią į viską pažvelgti naujomis akimis. Kaip gimė iniciatyva „Vilkai galvoje“? Kalbėsimės apie tai, ką žmonės dažnai išdrįsta pasakyti tik anonimiškai.Kodėl taip dažnai apsimetame, kad mums viskas gerai, nors viduje jaučiamės visai kitaip? Ar tikrai esame vieni su savo nepatogiomis mintimis? Kodėl taip sunku būti savimi ar pripažinti, kad pavargome būti stiprūs? Kalbėsimės apie saugią erdvę – „Visi išprotėję“ minčių lentą, kurioje anonimiškai galima palikti tai, kas dažnai lieka neišsakyta.Laidoje dalyvauja kūrėja, terapeutė ir socialinių tinklų projekto „Vilkai galvoje“ autorė Agnė Sakevičiūtė.

Pasakoja paminklo autorius, skulptorius Arūnas Sakalauskas. 

Lietuvoje netrūksta ambicingų planų, skirtų eismo saugumui gerinti, tačiau eismo įvykių statistika ir toliau kelia nerimą. Kaip sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių? Ar griežtesnės baudos padėtų pažaboti pažeidėjus? Ar pakankamai veiksmingos vairuotojų rengimo ir egzaminavimo sistemos?Laidoje dalyvauja saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas.

Dažnai atjautą suprantame kaip švelnumą kitiems. Tačiau ji gali būti ir vidinė atrama – būdas geriau jaustis, turėti daugiau jėgų ir lengviau tvarkytis su šių dienų iššūkiais.Kai sunku, mes neretai save spaudžiame, kritikuojame ar reikalaujame dar daugiau. Atjauta padeda sustoti, išgirsti save ir žengti kitą žingsnį neišsekinant savęs.Šioje „Tylaus nuovargio“ laidoje kalbame su Ryčiu Juozapavičiumi, kodėl šis senas gebėjimas šiandien vėl tampa toks svarbus.

„Verslumo dvasioje" apie žmogui svarbius dalykus, nuo kurių priklauso kiekvieno savijauta ir visos visuomenės gerovė, kalbamės su verslininku, „Žinių radijo" savininku ir laidos autoriumi Augustinu Rakausku.Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba".Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša daugiausia gyvybių, tačiau daugelio jų būtų galima išvengti laiku pakeitus kasdienius įpročius. Kodėl, nepaisant medicinos pažangos ir gausybės informacijos apie sveiką gyvenseną, ši statistika vis dar išlieka tokia skaudi?Laidoje kalbėsime apie tyliai progresuojančius širdies ligų požymius, dažniausias kasdienes klaidas, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir streso įtaką širdies sveikatai bei tai, kada verta pradėti reguliariai tikrintis net ir jaučiantis visiškai sveikam.Laidoje dalyvauja Santaros klinikų kardiologas docentas Andrius Berūkštis.Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo valstybės biudžeto lėšų.

1410 metų liepos 15 dieną įvykęs Žalgirio mūšis buvo vienas svarbiausių viduramžių riterių mūšių Europoje. Jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto Didžiojo ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordino kariuomenę. Ši pergalė sustabdė Kryžiuočių ordino ekspansiją į rytus ir tapo svarbiu lūžiu Europos istorijoje.Kuo reikšminga Žalgirio mūšio pergalė? Kaip ji pakeitė Lietuvos ir Europos raidą? Kas būtų, jeigu mūšis būtų pasibaigęs kitaip? Kaip per amžius keitėsi Lietuvos saugumo samprata ir kodėl šiandien didžiausias grėsmes siejame jau su kitomis valstybėmis?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas ir karo istorikas, politikas Valdas Rakutis.Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Besišypsantis ir kalbantis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar priešais fotoobjektyvą atsisėdantis ir mąsliai į tolį žvelgiantis Jonas Basanavičius – tai tik keli socialiniuose tinkluose sklandę su dirbtiniu intelektu „prikelti" Lietuvos istorijos asmenybių vaizdo įrašai.Naujausios technologijos keičia muziejininkų, istorikų, menininkų bei parodų koordinatorių kasdienybę – dirbtinis intelektas atveria neribotas galimybes atkurti tam tikrus įvykius ar vaizdinius, tyrinėti turimus šaltinius, kurti ir naują turinį. Kaip dirbtinis intelektas keičia Lietuvos muziejų gyvenimą?Ar technologijų amžiuje išvis dar domėsimės muziejais ir galerijomis? Gal užsuksime pamatyti kokio nors istorinio artefakto ar paveikslo tik tam, kad „pasižymėtume" apsilankymą ir pasigirtume socialiniuose tinkluose?Diskusija su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore Rūta Kačkute bei MO muziejaus direktore Milda Ivanauskiene.

Vis garsiau skamba raginimai Europos Sąjungai užtikrinti, kad socialinių tinklų platformos ir kitos paslaugos būtų sukurtos taip, kad būtų saugios dar prieš vaikams pradedant jomis naudotis. Pirmadienį paskelbtoje Europos Komisijos pirmininkės spec. patarėjų ataskaitoje rekomenduojama apriboti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 13 metų, leidžiant jiems naudotis tik prižiūrint suaugusiesiems, o vaikams iki 2 metų ekranų nerodyti apskritai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė tam pritarianti. Pasak jos, po vasaros atostogų bus pateiktas teisės akto projektas. Kai jis bus paskelbtas, ES derybininkai iš Parlamento ir Europos sostinių jį išsamiai aptars, kad susitartų dėl galutinio teisės akto.Antradienį Europos Parlamento nariai pareikalavo, kad socialinių tinklų platformose vaikams būtų įdiegtas „jaunimo režimas“, kuriame būtų išjungtos priklausomybę sukeliančios funkcijos ir tikslinė reklama. Tai padaryta, be kita ko, po to, kai praėjusį penktadienį EK nurodė Jungtinių Valstijų technologijų milžinei „Meta“ pakeisti jos valdomų socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ dizainą arba jai grės didelė bauda, preliminariai nustačius, kad jis pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA). Tyrime daugiausia dėmesio skiriama tokioms funkcijoms, kaip begalinis slinkimas, automatinis paleidimas, iššokantys („push“) pranešimai ir platformų labai suasmenintos rekomendavimo sistemos.Visgi, ES susiduria su dilema, kaip išvengti skirtingų amžiaus ribų 27 šalyse. Pavyzdžiui, Ispanija nori uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais, o Prancūzija siūlo tai drausti 15 metų ir jaunesniems vaikams. Taip pat yra tokių ES šalių, kaip Estija, kurios prieštarauja draudimui.Kokių europinių sprendimų tikėtis, kokių jų reikia? Laidoje kalbame su Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaite ir Seimo nare, konservatore Daiva Ulbinaite, siūliusia drausti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų.Laidą pristato Europos Komisija

Šią savaitę Seimas patvirtino Vyriausybės programą. Mindaugo Sinkevičiaus reitingai po paskyrimo išaugo, tačiau jau dabar keliami klausimai, kuo išsiskirs naujoji Vyriausybė. Programoje numatyti įsipareigojimai įvairioms sritims, tarp jų – demografijai, socialinei politikai ir viešosioms investicijoms.Tuo pat metu socialdemokratai susiduria ir su kitais politiniais iššūkiais. Dėmesio sulaukia Marijampolės mero Povilo Isodos situacija, taip pat toliau aptariamos vadinamosios „čekiukų“ bylos.Valstybėje tęsiamos diskusijos dėl galimybės keisti Konstituciją, siekiant sudaryti prielaidas branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvoje. Pristatydamas Vyriausybės programą Mindaugas Sinkevičius teigė, kad viena didžiausių grėsmių demokratijai yra visuomenės susiskaldymas.Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tęsia pastangas normalizuoti santykius su Kinija, o politinėje darbotvarkėje svarstomas ir klausimas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje.Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos. Kokie buvo svarbiausi jos sprendimai ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Laidoje dalyvauja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Aurimas Papečkys.

Perėjimas iš darželio į pirmą klasę daugeliui šeimų tampa vienu svarbiausių vaiko gyvenimo etapų. Kodėl darželyje vaikai skatinami mokytis per žaidimą, o pirmoje klasėje iš jų jau tikimasi greitai prisitaikyti prie akademinio mokymosi? Ar pasirengimą mokyklai labiausiai lemia gebėjimas skaityti ir skaičiuoti, o gal svarbiausi visai kiti veiksniai? Kokią įtaką vaiko sėkmei turi ugdymo filosofijos tęstinumas ir darželio bei mokyklos bendradarbiavimas?Apie tai kalbėsime su darželio „Klaužada“ vadove Živile Venckiene ir Apvalaus Kvadrato mokyklos direktore Vilija Railaite.Turinio integracija. Laidą „Ekspertų vasara“ pristato Apvalaus Kvadrato mokykla – mes žinome, kaip susitarti su jūsų vaikais.

Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika sako, kad mecenatystės kultūra Lietuvoje keičiasi. Pasak jo, auga nevyriausybinių organizacijų brandumas, visuomenės pasitikėjimas ir ekonominis išsivystymas. Vis dėlto, lyginant su Vakarų valstybėmis, Lietuvai dar yra kur augti.Stipriausiuose pasaulio universitetuose neliečiamojo kapitalo fondai yra ne tik finansinis rezervas, bet ir akademinės laisvės pagrindas. Tokie fondai suteikia universitetams daugiau galimybių pritraukti talentus, finansuoti mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus strateginius projektus.Kaip veikia Vilniaus universiteto fondas? Kodėl mecenatystei reikia ne tik finansinių paskatų, bet ir pasitikėjimo? Kaip universitetų fondai gali stiprinti akademinę laisvę, inovacijas ir Lietuvos konkurencingumą?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika.

Prieš metus Vilniaus universitetas pradėjo vykdyti studijų programą „Tvarumas ir ateities visuomenės“. Programa orientuota į socialinius tvarumo aspektus – lygių galimybių užtikrinimą, ekosocialinę politiką, socialinės nelygybės mažinimą, tvarių miestų ir bendruomenių plėtrą bei klimato kaitos poveikį žmonių gerovei.Kodėl tvarumas šiandien tampa būtinybe verslui ir viešajam sektoriui?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tarptautinės studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ vadovė, docentė, daktarė Ieva Adomaitytė-Subačienė.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje dalyvauja verslininkas ir dainininkas Tomas Augulis.

Kaip pastebi gydytojai, daugelis rūkančiųjų įsitikinę, kad panorėję galėtų atsisakyti cigarečių bet kuriuo metu, tačiau praktika rodo ką kita – priklausomybė nuo nikotino dažnai tampa rimtu iššūkiu net ir tvirtai motyvuotiems. Tad kodėl mesti rūkyti be profesionalios pagalbos dažnai nepavyksta, kiek bandymų tam gali prireikti ir kokios klaidos dažniausiai trukdo pasiekti norimą rezultatą?Apie nikotino priklausomybės ypatumus, jos panašumus bei skirtumus nuo kitų priklausomybių, taip pat apie tai, kaip metimo sėkmę lemia rūkymo trukmė ir įpročiai, kalbame su Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu Jakavičiumi.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria" pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Vos paskirta naujoji Vyriausybė jau atsidūrė po didinamuoju stiklu. Daugiausia diskusijų kelia ne pirmieji sprendimai, o kai kurių ministrų kompetencija. Ar tikrai žmogus, neturintis ilgametės patirties konkrečioje srityje, gali sėkmingai vadovauti ministerijai? Kritikai įsitikinę – valstybė nėra vieta eksperimentams. Tuo metu kiti primena ne vieną pavyzdį, kai daugiausia abejonių kėlę politikai vėliau tapo vienais geriausiai vertinamų ministrų.Finansų ministras Taurimas Valys ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – jų kandidatūros abejonių sukėlė ne tik opozicijai, bet ir daliai valdančiosios koalicijos partnerių. Kai kurie jau net skaičiuoja paskirtojo finansų ministro dienas pareigose. Kodėl šie ministrai sulaukia kritikos? Ar kartelę nuleidome per žemai? Gal prasidėjo asmenybių badas? O gal svarbiausia ne sukauptos žinios, o gebėjimas priimti sprendimus, suburti stiprią komandą ir prisiimti politinę atsakomybę? Ar išankstiniai vertinimai dažniausiai būna pagrįsti? O gal tikrieji atsakymai paaiškėja tik pradėjus dirbti?Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius.Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Italas Alessandro Sposato Lietuvoje gyvena jau 16 metų. Negana to, baigiamąjį universiteto darbą jis skyrė Lietuvai. Pasak jo, darbo vadovas buvo komunistas, todėl ginant savo poziciją teko įdėti nemažai pastangų. Alessandro Sposato juokauja, kad sapnuose jau buvo pradėję rodytis Lietuvos partizanai.Jis prisimena ir pirmąją kelionę į Lietuvą. Pasak jo, viskas priminė filmą – buvo tamsu, į Kelmę vežęs autobusiukas garsiai burzgė ir atrodė, kad tuoj suges, o jį priėmusi šeima vakarienei pavaišino pomidorais ir dešrelėmis.Šiandien Alessandro Sposato sako norintis likti Lietuvoje. Jis pasakoja apie šalį, kurią, jo įsitikinimu, verta pažinti ne tik per Vilnių, kuriame dabar gyvena ir dėsto italų kalbą, bet ir per Žemaitiją ar lietuvišką prūdą.

Mes dažnai manome, kad sėkmė – tai gyvenimas be problemų. Bet iššūkiai yra visur: kasdienybėje, smulkmenose, versle, santykiuose. Tie, kurie tai supranta, nustoja jų bijoti ir pradeda ieškoti sprendimų.Būtent tai skiria tuos, kurie eina nuosekliai, nuo tų, kurie sustoja. Ne aplinkybės, ne talentai, o požiūris, kuris lemia didžiąją dalį sėkmės.Laidoje dalyvauja verslininkė Agneta Kleizienė.

Vasarą paplūdimiuose, festivaliuose ir lauko kavinėse išauga ne tik poilsiautojų srautai, bet ir vienkartinio plastiko naudojimas. Lietuvoje jau galioja griežtesni ribojimai vienkartiniams plastikiniams gaminiams, o netrukus įsigalios dar daugiau Europos Sąjungos reikalavimų, keisiančių pakuočių gamybą, naudojimą ir perdirbimą.Ką tai reiškia verslui ir vartotojams? Ar esame pasirengę atsisakyti vienkartinio plastiko? Apie tai kalbame su gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ atstove Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Pokalbis su muziejaus įkūrėju, verslininku Augustinu Jankevičiumi.

Pokalbis trumpam nukelia į vaikystės prisiminimus – apie ką svajojome?Kalbamės apie tai, kaip išsaugoti vaiko kūrybiškumą ir alkį gyvenimui. Taip pat apie šiuolaikinio menininko kasdienybę, kūrybą, kurios tikslas – įkvėpti viltį.Kaip įmanoma daryti gerai tiek daug dalykų vienu metu? Kas yra ta nuolatinė varomoji jėga, padedanti daryti dalykus su dideliu užsidegimu?Laidoje svečiuojasi menininkas Algis Kriščiūnas.