Žinių radijas

Užtikrinti savo piliečiams prieinamą, tinkamą būstą Europai tampa rimtu iššūkiu – ir prioritetu. Per paskutinius penkiolika metų būsto kainos ES išaugo daugiau kaip 60 proc., o nuomos kainos – beveik 30 proc. 2025 m. atliktoje „Eurobarometro“ apklausoje apie būstą 51 proc. respondentų teigė, kad būsto miestuose prieinamumas ir kokybė yra neatidėliotina ir skubi problema.Lietuvos politikai irgi į tai atsižvelgia, bandydami spręsti demografines šalies problemas. Praėjusią savaitę pristatytame šeimos pakete, numatyta, kad Vyriausybė siūlys apie 67 mln. eurų padidinti paramą šeimų pirmajam būstui įsigyti. Bet šįkart „Euranet Plus“ radijo stočių tinklui priklausantis Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“ apžvelgė situaciją plačiau ES.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Penktadienį skelbiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, kad kitų metų BVP augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punkto – iki 2,2 proc.Finansų ministro teigimu, nors ekonomika išlieka atspari, o jos augimą palaiko stipri vidaus paklausa, rizikų kelia pabrangusi energija, pasaulinės prekybos neapibrėžtumas ir silpnesnė išorės paklausa.Ministerijos vertinimu, BVP augimui neigiamos įtakos gali turėti karo Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose eskalacija, stiprėjantis valstybių protekcionizmas prekybos rinkose, energijos, kitų žaliavų ir maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir pasaulio ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.Ateities laukiama su nerimu. Vėl kyla degalų kainos, centrinis bankas didina palūkanų normas, būstas darosi vis sunkiau įperkamas, o šildymo sezonas, kaip sako ekonomistai, gali būti brangiausias per pastaruosius metus. Ir čia tik pradžia – o ko dar nežinome?Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, prašydamas pateikti aiškų Vyriausybės planą, kaip valstybė rengiasi artėjančiam 2026–2027 metų šildymo sezonui.Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka ir buvusi finansų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Kas būtų, jei valstybė neleistų nevakcinuoti vaikų? Skiepų vengimas – pasirinkimo laisvė ar pavojus visuomenės sveikatai? Kodėl žmonės nepasitiki medikais ir mokslininkais? Nuo kurių ligų žmonės nebeskiepija vaikų ir kokią grėsmę tai kelia?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar vakcinacija turėtų būti privaloma ir kodėl žmonės vis dažniau renkasi neskiepyti savo vaikų.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Gytis Dudas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Inga Ivaškevičienė.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuva vis dažniau savo patirtį, žinias ir technologinius sprendimus perduoda ne tik artimiausioms kaimynėms, bet ir Afrikos bei kitų regionų šalims. Kenijoje 2024–2026 metais įgyvendinti du Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektai: vienas stiprino moterų ir jaunimo skaitmeninius bei verslumo įgūdžius, kitas – padėjo sukurti skaitmeninę platformą smurto dėl lyties aukų ir žmonių su negalia pagalbai. Projektai jau davė konkrečių rezultatų: mokymuose dalyvavo šimtai verslų, o sukurta skaitmeninė sistema sujungė skirtingus pagalbos teikimo aspektus.Tačiau vystomasis bendradarbiavimas tuo nesibaigia. Svarbi jo dalis – naujų partnerysčių kūrimas, verslo įsitraukimas ir ilgalaikis sukurtų sprendimų poveikis.Apie tai, kaip Lietuvai sekėsi tolimojoje Afrikoje, kalbamės su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektinių veiklų vadove Jolanta Lapinskaite-Vaitulioniene, tarptautinės plėtros ekspertu, mokymų treneriu, regioniniu atstovu Sigitu Brazinsku ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių partnerysčių departamento direktore Aiste Bertulyte-Žikevičiene.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Laidoje dalyvauja broliai dvyniai, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.

Lietuvoje žalioji transformacija vis dažniau tampa ekonominio konkurencingumo klausimu, tačiau verslui tebetrūksta aiškumo dėl investicijų rizikų, finansavimo galimybių ir ilgalaikės valstybės krypties. Žaliųjų finansų institutas atliko studiją, kurioje aiškinosi verslo poreikius ir tai, kas padėtų spartesnei transformacijai.Laidoje dalyvauja Žaliųjų finansų instituto žaliųjų finansų ekspertė Nora Laurinaitytė ir tvarumo bei komunikacijos ekspertas Donatas Kuras.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių verslams vietinė rinka dažnai yra per maža ambicingam augimui, todėl vis daugiau įmonių dairosi į užsienio pirkėjus. Tačiau eksportas reiškia ne tik naujų klientų paiešką – tenka spręsti logistikos, muitinės, kainodaros, reguliavimo ir pasitikėjimo klausimus. Skaitmeninės prekybos platformos šias kliūtis gali sumažinti ir suteikti galimybę net nedideliam verslui išbandyti tarptautinę paklausą neinvestuojant į fizinę plėtrą užsienyje.Kokių prekių šiandien ieško pasaulio pirkėjai, kaip elektroninę prekybą pakeis dirbtinis intelektas ir ar geopolitinis neapibrėžtumas turėtų stabdyti verslų eksporto planus?Laidoje dalyvauja „eBay Global Emerging Markets“ klientų augimo ir rinkodaros vadovas Prasanjeet Poddar.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Contentum.

Kaip šiandien keičiasi verslo investavimo ir turto finansavimo įpročiai? Ar įmonės vis dar renkasi klasikines paskolas, ar vis dažniau ieško lankstesnių „fintech“ lizingo sprendimų, o turtą nori nebe turėti, bet nuomotis? Ir ar popierizmas traukiasi į praeitį, užleisdamas vietą integruotiems skaitmeniniams sprendimams, kai finansavimą galima gauti vos per kelias dienas ar net akimirksniu?Finansų rinkų specialistai pastebi, kad investiciniams sprendimams vis daugiau įtakos turi augantys energijos, žaliavų ir darbo jėgos kaštai, todėl įmonės ieško būdų veikti efektyviau ir investuoja į technologijų atnaujinimą. Tuo pat metu lizingo paslaugos keliasi tiesiai į prekybos ir e. prekybos platformas, keisdamos ne tik tai, kaip verslas finansuoja turtą, bet ir patį požiūrį į jo įsigijimą.Laidoje dalyvauja specializuotos lizingo bendrovės „Own Leasing“ vadovas ir bendraįkūrėjas Laimonas Belickas bei įmonės komercijos vadovas Ignas Markauskas.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato verslo lizingo bendrovė Own Leasing.

Marius Čepulis sako, kad kai atsiduria jam neįprastoje gamtoje, aplinkiniams tenka patirti daug jo entuziazmo.Į Islandiją, ilgai norėtą, svajotą ir išlauktą šalį, jis išvyko su sūnumi Mariumi: padovanojo jam ne tik kelionę, bet ir laiką kartu.Paklaustas, ar galima jį sutikti ne atokiose, atšiauriose šalyse, o tradicinėje Turkijoje, jis šypsosi, kad mistifikuoti jo nereikia: ne taip seniai lankėsi Egipte. Tiesa, gulėti ir nieko neveikti jam sunku.O štai Islandiją pašnekovas vainikuoja iki šiol įspūdingiausia savo aplankyta šalimi. Ir ramina norinčius čia atvykti: oras Islandijoje gali būti ir geras.Laidoje Marius Čepulis papasakoja, kaip pamokė vaikus, persirengęs gulbės kostiumu.

Laidoje dalyvauja psichologė Jolanta Donskienė.

Nepakanka vieną kartą išmokti ir tapti geriausiu. Reikia tuo gyventi nuolat – tobulėti, gilintis, puoselėti meilę tam, ką darai. Nes meilė darbui neatsiranda savaime – ji puoselėjama kiekvieną dieną.Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Linas Kojala.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, naujausi išankstiniai skurdo rizikos lygio rodikliai rodo, kad žmonių pajamų ir socialinės apsaugos stiprinimas duoda rezultatą. Vis dėlto, anot jos, tikslas – užtikrinti, kad kuo mažiau žmonių šalyje gyventų skurde, nepriklausomai nuo jų amžiaus.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovė – verslininkė, verslo valdymo patarėja ir partnerė Auksė Šlenė-Patumsienė. Kartu skaitome Augustino Rakausko straipsnį „Kodėl gyvename su kaukėmis?“Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir garso formatu, taip pat skaityti anglų kalba.Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Sekso poroje gali mažėti dėl įvairių priežasčių, tačiau kurios iš jų santykiams pavojingiausios? Ar verta mylėtis, kai pykstamės? Ką daryti, kai vienas nori dažniau, o kitas jaučiasi spaudžiamas? Ir kaip sukurti sąlygas geresniam fiziniam artumui?Laidoje dalyvauja dramos terapeutė Marija Judzentavičiūtė.

Šią savaitę Istorijų namuose atidaryta didžioji Lietuvos nacionalinio muziejaus metų paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Ką šia paroda norima pasakyti mūsų visuomenei? Kokia Lietuvos aukštųjų technologijų istorija?Laidoje dalyvauja kosmoso entuziastas Saulius Lapienis ir parodos kuratorė, idėjos autorė Simona Širvydaitė-Šliupienė.

Birželį Europolas pranešė, kad Europoje nustatytas 731 veikiantis nusikaltėlių tinklas – šių grupuočių veikloje, skaičiuojama, dalyvauja daugiau nei 400 tūkst. skirtingų tautybių asmenų.Palyginti su tyrimu, atliktu prieš porą metų, grupuočių skaičius sumažėjo beveik šimtu. Tačiau šių metų statistika rodo, kad maždaug ¾ fiksuojamų organizuotų nusikaltėlių susivienijimų yra nauji.Ekspertai pastebi – naujausi duomenys nebūtinai reiškia teisėsaugos darbo sėkmę. Veikiau tai tik signalizuoja, kokie lankstūs ir greitai prie besikeičiančių realijų prisitaikantys yra šie nusikaltėliai. O tą jiems leidžia daryti ir skaitmeninė erdvė bei šiuolaikinės technologijos.Kaip teisėsaugos struktūros užkardys naujųjų laikų organizuotą nusikalstamumą?Laidoje dalyvauja Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas ir Mykolo Romerio universiteto profesorė, Lietuvos kriminalistų draugijos tarybos pirmininkė Žaneta Navickienė.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Artėja žiema, o kartu – druska keliuose, kuri automobilio kėbulą gali suėsti stebėtinai greitai. Ar pakanka gamyklinės apsaugos ir kada verta pasirūpinti papildoma antikorozine danga?Apie automobilio paruošimą žiemai ir kovą su korozija laidoje „Žalia rodyklė“ kalbėsimės su „Krown Lietuva“ plėtros vadovu Gintaru Kaulkėnu.

Kūrinius „Ožka geldoje“ ir „Godo“ apžvelgs gidas Vykintas Gervė.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:S. Damoff „Braitų metai“: šeimos saga, kupina skausmo, šilumos ir vilties;B. Kennedy „Vidinis gerumas“: vadovas, kaip sukurti tvirtą ryšį su vaiku;S. Murata „Išnykstantis pasaulis“: radikalus japonų literatūros žvaigždės kūrinys;K. Atkinson „Pavojingos paslaugos“: prikaustančio siužeto detektyvas;T. J. Reid „Atmosfera“: įkvepianti meilės istorija.

Gulagas – Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklų tinklas, plačiąja prasme – visa sovietų priverstinio darbo sistema, apėmusi lagerius, priverstinio darbo stovyklas, specialiuosius kalėjimus ir kitas represines institucijas. Į gulagus buvo išsiųsta ir tūkstančiai lietuvių.Kaip lietuviai išgyvendavo sovietų gulaguose ir kaip jiems pavykdavo išlaikyti žmogiškumą?Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius.Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu.

Kas iš tiesų yra alternatyvioji ir papildomoji medicina? Ką darytume, jei gydytojas vietoj vaistų mums išrašytų miegą, gryną orą, sportą? Kodėl žmonės mieliau renkasi procedūrą ar papildą nei kasdienį judėjimą? Kiek mūsų sveikatos ir gyvenimo trukmės nulemta genetiškai?Apie papildomąją mediciną, mokslu pagrįstus gydymo metodus ir tai, kodėl žmogaus kūnui taip reikalingas judėjimas, kalbamės su sporto medicinos gydytoju Daliumi Barkausku.

Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO teritorijos. Tačiau anksčiau neigęs, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitas Maskvoje buvo susijęs su NATO, Donaldas Trumpas, žiniasklaidos paklaustas apie tai, šįkart to nebepaneigė. O „The Washington Post“ paskelbė Amerikos žvalgybos vertinimą, esą Kremlius vertina Jungtines Valstijas kaip susilpnėjusias dėl karo Irane ir tai mato kaip progą eskaluoti veiksmus prieš Amerikos interesus Europoje.Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluoto konflikto su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.„Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos taikiai pasitraukė. Kodėl dabar jas pulti?“ – sakė jis.Pasak A. Gruško, Vakarai patys „priskiria“ Rusijai tokius ketinimus ir net nurodo datą – 2030 metus. O jeigu iki to laiko puolimas neįvyks, esą bus aiškinama, kad jo pavyko išvengti, nes šalys spėjo persiginkluoti, ir karinės išlaidos bus toliau didinamos.Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Skaitmeninis euras kol kas dar nėra mūsų piniginėse, tačiau diskusijos dėl jo ateities jau vyksta visu tempu. Europos Sąjungos institucijos derina teisinį pagrindą, Europos Centrinis Bankas ruošiasi technologiškai, o verslui ir vartotojams kyla vis daugiau praktinių klausimų.Ar skaitmeninis euras būtų tik dar viena mokėjimo priemonė? Kuo jis skirtųsi nuo įprastos banko sąskaitos? Ar atsiskaitymai juo būtų privatūs kaip grynaisiais? Ar verslas privalėtų jį priimti? Ir kas atsakytų, jei mokėjimas nepavyktų?Laidoje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Arnas Sabalys.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato advokatų kontora „Glimstedt“.

Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Laidoje dalyvauja Ryšių reguliavimo tarnybos vadovė Jūratė Šovienė.Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje – jauna motokroso sportininkė Adrija Skudutytė, kurios gyvenime motociklas jau seniai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Nuo šeimos pomėgio prasidėjęs motokrosas šiandien Adrijai yra profesionalus sportas, daugybė varžybų ir ne viena iškovota pergalė – Lietuvos čempione ji tapo net šešis kartus.Pokalbyje Adrija pasakoja, kaip motokrosas jos gyvenime nurungė futbolą ir kada atsirado noras ne tik važiuoti, bet ir siekti aukščiausių rezultatų. Kalbamės apie stereotipus, greitį, varžybų įtampą ir tai, kokia svarbi jos kelyje yra šeima, kartu keliaujanti į varžybas ir palaikanti net sunkiausiais momentais.Tačiau čempionės kelias ne visada būna lengvas. Adrija atvirai pasakoja apie patirtas traumas, priverstines pertraukas ir tai, kaip šiame sporte svarbu būti psichologiškai stipriai.Kokia Adrija tampa užsidėjusi šalmą ir išvažiavusi į trasą? Kuri pergalė jai yra pati svarbiausia ir kas šiandien, jau pasiekus tiek daug, vis dar verčia nesustoti?

Šią savaitę sugalvojau atlikti gana paprastą eksperimentą – pažiūrėti, ar „Claude“ bei „ChatGPT“ gali padėti susidaryti kiek labiau skaičiais, o ne emocijomis grįstą nuomonę apie mano turimas ir (ar) planuojamas akcijas portfelyje.

Rugsėjo 10 dieną prasideda Seimo rudens sesija. Svarbiausias klausimas bus biudžeto priėmimas. Daugiausia klausimų, matyt, kils dėl gynybos finansavimo, gimstamumo didinimo ir pensijų kėlimo. O kur dar švietimo, sveikatos apsaugos ir skurdo klausimai. Kaip atrodys Seimo darbas šį rudenį?Laidoje dalyvauja Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Viktoras Fiodorovas.

Administracinė našta Lietuvoje mažėja jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau vadinamasis „popierizmas“ – tik ledkalnio viršūnė, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Justė Bulytė. 78 proc. visos reguliavimo naštos verslui sudaro prisitaikymo išlaidos – reikalavimai įrangai, medžiagoms, darbuotojų mokymams ir kt. O vienos itin svarbios naštos dalies – faktinio laukimo laiko – valstybė kol kas sistemiškai nematuoja.Verslo priežiūroje, anot jos, per dešimtmetį pasistūmėta gerokai: „Institucijos planuoja savo veiklą ir patikrinimus, komunikuoja su prižiūrimais verslais, renka grįžtamąjį ryšį, naudoja rizikos vertinimą.“ Tačiau vien to, kas parašyta institucijų taisyklėse ir rodikliuose, nepakanka. Ministerija sutinka, kad vertinant priežiūros kokybę reikia labiau įtraukti patį verslą, ir ieško būdų jo nuomonę integruoti į priežiūros institucijų švieslentę.„Administracinė ir prisitaikymo našta kainuoja visiems. Ji kainuoja verslui, ji kainuoja institucijoms, nes reikia tikrinti nustatytus reikalavimus, tam reikia laiko ir resursų. Galų gale tai pajaučia ir gyventojai, vartotojai, nes visa tai paprastai nugula į galutinę kainą“, – sako J. Bulytė.XXI Vyriausybės plane numatyta iki 2027 m. sukurti mechanizmą, kuris padėtų užkirsti kelią vadinamajam ES teisės aktų „auksavimui“ – kai perkeliant europinius reikalavimus šalis narė įtraukia papildomų sąlygų ir nuostatų. Tarp svarstomų priemonių – reikalavimų pagrindimas, alternatyvų analizė, vėlesnis jų poveikio vertinimas ir viešumas.„Reguliavimo našta labai erzina tada, kai reikalavime nematai prasmės“, – sako J. Bulytė. Kaip atskirti būtiną reguliavimą nuo perteklinio, kaip išmatuoti ne tik jo kainą, bet ir sugaištą laiką, ir ar verslas pajus realų pažadų mažinti naštą rezultatą? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Jei nieko neskauda, vadinasi, esu sveikas? Tai tikriausiai vienas dažniausių įsitikinimų, dėl kurių vizitą pas gydytoją atidedame metams ar net ilgiau. Tačiau dalis rimtų ligų, taip pat ir onkologinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.Kokius profilaktinius patikrinimus lietuviai dažniausiai ignoruoja ir kada jau gali būti per vėlu laukti, kol organizmas pats pasiųs signalą? Ar tikrai visiems reikia reguliariai atlikti išsamius kraujo tyrimus, echoskopijas ar kitus tyrimus, ar svarbiausia žinoti savo rizikos veiksnius? Ir kokia profilaktikos situacija Lietuvoje – ar lietuviai supranta jos svarbą?Apie tai kalbamės su Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovu, abdominalinės chirurgijos gydytoju prof. dr. Tomu Poškumi.Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Laidoje dalyvauja atlikėjas ir dainų kūrėjas Alanas Chošnau.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Santaros klinikų vaikų psichiatras Deimantas Kuncevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto psichologė Evelina Palaitytė-Urbonė.Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis su psichoterapeutu, profesoriumi Eugenijumi Laurinaičiu kalbasi apie poilsį – ne kaip atlygį už darbą, o kaip tą pačią energiją, tik iš kitos pusės.Logiškai viską žinome: pailsėję dirbame geriau. Bet vos sustojus įsijungia kaltė – net tiems, kurie savęs įprastai nekaltina. Dar galėjau padaryti geriau. Kiti aria, o aš čia sėdžiu. Ir po savaitgalio ar net po atostogų grįžtame tokie patys pavargę, tik dabar dar ir kalti, kad nemokame pailsėti kaip reikia.Eugenijus Laurinaitis pasakoja, kaip pats pradėjo perdegti širdies chirurgijos klinikoje, kur prie operacinio stalo stovima po aštuonias valandas, o pacientai matydavo, kas iš išvažiavusių operuotis į palatą nebegrįžo. Vaistu tapo Vilniaus senamiestis, kuriame nėra nė vienos tiesios gatvelės.Laidoje – kodėl žodis „pakankamai“ perfekcionistui skamba kaip keiksmažodis, kaip atskirti nuovargį nuo tingėjimo, kai iš tikrųjų tiesiog nebėra iš ko, ir ką pasakytų senelis, kuris mylėjo besąlygiškai. Aleksejus prisipažįsta, kada ir jam pačiam įsijungia baimė, kad daro nepakankamai. O profesorius – kad vertybių jį išmokė ne universitetas, o satyrinis žurnalas.

Vokietijos politikoje – istorinis lūžis. Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose surinko beveik 44 procentus balsų – daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Kanclerio Friedricho Merzo krikščionys demokratai patyrė skaudų pralaimėjimą ir liko antri. Nors AfD iki absoliučios daugumos pritrūko vos kelių mandatų, kitos partijos bendradarbiauti su ja atsisako. Tačiau ar politinė „ugniasienė“ dar veikia, kai už AfD balsuoja beveik kas antras rinkėjas? Ir ką toks Vokietijos posūkis reiškia Europai, paramai Ukrainai bei Lietuvos saugumui?Apie tai kalbamės su Europos Parlamento nariais – Žaliųjų frakcijos vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi ir Europos liaudies partijos frakcijos nariu Pauliumi Saudargu.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Lietuvos transportas keičiasi. Keliuose daugėja elektromobilių, plečiasi jų įkrovimo infrastruktūra, vis daugiau kalbame apie biodegalų ir biometano panaudojimą transporte, o miestai ieško būdų skatinti viešąjį transportą ir kitus darnaus judumo sprendimus. Visgi transportas išlieka vienu sudėtingiausių sektorių siekiant Lietuvos klimato tikslų.Todėl šiandien svarbus klausimas jau nebe ar turime dekarbonizuoti transportą, o kaip šį procesą paspartinti. Naujoji Vyriausybė savo programoje taip pat yra užsibrėžusi didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą transporto sektoriuje, skatinti transporto elektrifikaciją ir mažinti transporto taršą. Tad kokių sprendimų reikia, kad šie tikslai virstų spartesniu realiu ŠESD emisijų mažėjimu?Laidoje dalyvauja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Seimo narys Valius Ąžuolas.Turinio integracija. Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.

Ar rekordiniai karščiai Europoje šią vasarą – pasikartojantis pastarųjų metų reiškinys? O gal vis tik ši vasara buvo išskirtinė? Kokių veiksmų turėtų imtis institucijos ir žmonės, kad būtų išvengta perteklinių mirčių, nulemtų rekordinių karščių?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar rekordiniai karščiai Europoje šią vasarą buvo natūralus reiškinys, ar dėl jų kalta žmogaus veikla.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Laurynas Klimavičius ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr. Audronė Telešienė.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Remiantis naujausiais „Startup Lithuania“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė jau perkopė 16 mlrd. eurų, tačiau šiemet investicijų srautas gerokai sulėtėjo. Ar tai laikinas pasaulinės rizikos kapitalo rinkos atoslūgis, ar ženklas, kad Lietuvos startuoliams augti tampa sunkiau? Kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė sąlygos kurti verslą ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje? Kiek mūsų startuolių perspektyvas šiandien keičia geopolitinė įtampa ir ar Lietuva gali iš jos netgi laimėti?Kalbamės su Povilu Sabaliausku. Prieš penkerius metus jo įkurtas startuolis šiemet pasiekė 100 mln. eurų pardavimų.

Laidoje dalyvauja lietuvių literatūrologė, kultūrologė, Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Plastiko perdirbimas jau seniai nebėra vien atliekų tvarkymo klausimas. Tai, kas dažnai laikoma atlieka, gali tapti vertinga žaliava naujiems produktams. Tačiau kartu sektorius susiduria su augančiais technologiniais, ekonominiais ir reguliaciniais iššūkiais, kurie lems jo ateitį Europoje.Apie plastiko perdirbimo realybę, mitus ir galimybes kurti tvaresnę ekonomiką kalbamės su įmonės „Ecso“ vadovu Romanu Grigaravičiumi.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Apie sveiką mitybą šiandien kalbame daugiau nei bet kada, tačiau nuo informacijos pertekliaus kartais tampa tik sunkiau suprasti, ką iš tiesų turėtume valgyti. Vieni pataria atsisakyti angliavandenių, kiti ragina valgyti daugiau baltymų, treti siūlo badauti ar skaičiuoti kiekvieną kaloriją.Tad kaip atskirti mokslu pagrįstą informaciją nuo madingos dietos, rinkodaros ar tiesiog gražiai pateikto mito? Ar sveika mityba apskritai turi būti sudėtinga, griežta ir paremta nuolatine kontrole? Ir kodėl, kaip sako kai kurie dietologai, „mažiau ėsti ir daugiau sportuoti“ problemų neišsprendžia?Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe-psichoterapeute Kristina Jasmontiene.Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Gražinos Baikštytės vaikystė ir visas gyvenimas neatsiejami nuo Liepojos. Kai buvo maža, ji ten leisdavo laiką pas senelius ir su pusbroliais. Ar tai reiškia, kad Gražina – pusiau latvė?Ji atskleidžia, kad prie jūros mėgsta pasideginti, saulės anaiptol nesibaido, o štai gaminti per atostogas jai geriau nereikėtų.Pašnekovė pasidalija, kaip atšventė gimtadienį: pabėgo į Liepoją ir gerai praleido laiką giminių restorane.Ji šypsosi, kad ne vienam žmogui Liepoja „sugadino“ Palangą.Laidoje dalyvauja aktorė Gražina Baikštytė.

Laidoje dalyvauja operos solistas Liudas Mikalauskas.

Vadovavimo esmė – ne valdyti žmones, o padėti jiems dirbti geriau, nei jie patys tikėjosi galintys.Tai reiškia matyti žmoguje daugiau, nei jis pats mato savyje. Tikėti jo potencialu anksčiau, nei jis pats pradeda juo tikėti. Ir kurti aplinką, kurioje tas potencialas gali atsiskleisti.Laidoje dalyvauja „Omberg Group“ generalinė direktorė Deimantė Laumytė.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Viena pagrindinių prielaidų tam buvo dar 1939 metais Hitlerio ir Stalino sprendimas pasidalyti įtakos sferomis Europoje ir užpulti kaimynines valstybes. Tai liudija Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai.Tačiau po karo kapituliavusi Vokietija nebegalėjo diktuoti savo sąlygų. Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose pagrindinės sąjungininkės – JAV, Didžioji Britanija ir Sovietų Sąjunga – sprendė, kaip atrodys pokario Europa. Tad kodėl Lietuva ir kitos Baltijos valstybės liko Sovietų Sąjungos sudėtyje, nors Vakarų valstybės žinojo, kad jos buvo okupuotos? Ar Jaltos konferencijoje Lietuva buvo galutinai „parduota“ Stalinui?Kiek tuo metu mažos valstybės apskritai turėjo galios spręsti savo likimą? Lietuva 1945-aisiais nebuvo prie derybų stalo. Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietų Sąjungos lyderiai kalbėjosi apie Europos ateitį. Kiek jų sprendimuose buvo realios strategijos, o kiek – sandorių mažesnių tautų sąskaita?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas, docentas Algirdas Jakubčionis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas, Lietuvos istoriją populiarinančių straipsnių autorius, humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Vyšniauskas.

Laidos „Verslumo dvasios“ pašnekovė – Julija Vaiči, autorinės sistemos „Trys TAIP“ ir „Palydėjimo“ kūrėja bei praktikė. Kartu su pašnekove aptariame naują laidos autoriaus, verslininko, „Žinių radijo“ savininko Augustino Rakausko įžvalgą „Kodėl gyvename su kaukėmis?“Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Nuo rugpjūčio 12-osios Europos Sąjungoje pradėjo galioti naujasis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, keičiantis taisykles verslui. Naujieji reikalavimai apima ne tik pakuočių atliekų tvarkymą, bet ir jų sudėtį, dizainą, pakartotinį naudojimą bei ženklinimą.Ką šie pokyčiai reiškia įmonėms ir ką turi žinoti iš trečiųjų šalių prekes importuojantys verslai?Apie naujas pareigas verslui, būsimus terminus ir atsakomybę už reikalavimų nesilaikymą kalbamės su advokatų kontoros WIDEN partnere, advokate, Aplinkos apsaugos ir tvarumo teisės praktikos vadove Vilma Sabaliauskiene.Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato verslo teisės advokatų kontora WIDEN, teikianti visą teisinių paslaugų spektrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Daugiau informacijos – https://widen.legal/

Kaip gyventi su ADHD, autizmo spektro ar didelio sensorinio jautrumo ypatumais taip, kad nereikėtų nuolat savęs laužyti ir taikytis prie kitų? Kaip neurodivergentiškas žmogus gali geriau pasirūpinti savo poreikiais? Ir kaip kartu nepamiršti žmonių, kurie gyvena, dirba ar kuria santykius šalia jo?Laidoje dalyvauja psichologas Mindaugas Kazlauskas.

Dirbtinis intelektas neturi tapti atsakymų mašina. Jis turi skatinti mąstyti, abejoti, ieškoti toliau – tuomet vystosi mūsų smegenys, sako Kauno technologijos universiteto neuromokslininkė dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė. DI įrankiais turime išmokti naudotis ir nebijoti jų įsileisti į mokyklą, jei norime, kad vaikai mokytųsi ne kopijuoti, o kurti ir būti smalsūs.Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto neuromokslininkė, Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dėstytoja dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Kemperiai populiarėja, o vis daugiau žmonių ryžtasi juos įsirengti patys.Bet nuo ko pradėti? Kiek tai kainuoja? Ką galima pasidaryti pačiam, o kur geriau nerizikuoti? Ir kokios klaidos daromos dažniausiai?Apie tai šiandien kalbėsimės su įmonės TUKADA įkūrėju Tautvydu Sviklu.

Laidoje dalyvauja piešinį inicijavusios UAB „Omberg Group“ komercijos operacijų vadovė Erika Petrašiūtė.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.