Žinių radijas

Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius.Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Bėgimo maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos tampa vis populiaresnės ne tik tarp profesionalių sportininkų, bet ir tarp nuomonės formuotojų bei aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Tačiau ar tokie iššūkiai iš tiesų tinkami kiekvienam? Kiek laiko reikia ruoštis maratonui ar ištvermės varžyboms ir kokios rizikos kyla neįvertinus savo galimybių?Kurios iš šių disciplinų yra palankiausios sveikatai, o kada noras peržengti savo ribas gali pakenkti organizmui? Ar ištvermės sportas turi būti prieinamas visiems, ar vis dėlto tam reikia tam tikro fizinio pasirengimo?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos yra tinkami kiekvienam, ne tik profesionaliems sportininkams.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Rūta Dadelienė ir Lietuvos sporto universiteto Sporto fiziologijos absolventas Robertas Stankus.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja asmeninių finansų vadovė Irma Chodareva-Vorotinskienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ per du dešimtmečius sukaupti duomenys rodo, kad palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Saulių Skvernelį, Algirdą Butkevičių ir Gediminą Kirkilą. Tuo metu prasčiausiai buvo vertinamas Andrius Kubilius, kurio nepalankus vertinimas 2010-aisiais buvo pasiekęs net 88 proc.Kas lemia premjero populiarumą? Ar svarbiausia ekonomikos augimas, asmeninės savybės, gebėjimas komunikuoti, o gal tiesiog palankus istorinis momentas? Kodėl vieni Vyriausybių vadovai išlaiko visuomenės pasitikėjimą net sudėtingais laikais, o kiti tampa nepasitenkinimo simboliais?Kaip tapti geriausiu premjeru ir kokių savybių prireiks naujajai Vyriausybei?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.

Jau įpratome generatyvinį dirbtinį intelektą naudoti kaip gana protingą pokalbių partnerį. Parašome užklausą, gauname atsakymą, pakoreguojame, paprašome dar kartą, o tada patys perkeliame rezultatą į reikiamą formatą, platformą ar kitą sistemą. Ir tai jau savaime reiškia didžiulį produktyvumo šuolį.Tačiau „Anthropic“ organizacijos kuriamas „Claude Cowork“ žengia dar toliau. Idėja paprasta, bet ambicinga – dirbtinis intelektas turi ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir veikti kaip skaitmeninis kolega: atlikti užduotis, dirbti su skirtingomis sistemomis, koordinuoti procesus ir padėti žmogui kasdienėje veikloje.Ar tai jau pirmieji žingsniai link tikrų DI agentų? Kaip tokie įrankiai gali pakeisti mūsų darbą ir kokias galimybes bei rizikas jie atveria?

Pokariu Lietuvoje pradėta kolektyvizacija griovė privačia nuosavybe, savarankišku darbu ir mainais grįstą ekonominę sanklodą. Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas, sovietų tikslas buvo ne tik suvaryti žmones į kolūkius. Svarbiausia buvo atimti iš žmogaus savarankiškumą – gebėjimą pačiam veikti, spręsti ir prisiimti atsakomybę.Nuosavybės atėmimą sovietai vadino „suvisuomeninimu“, tačiau, žmonių kalba kalbant, tai buvo paprasčiausias turto nusavinimas. Su ūkininkais ir verslininkais buvo kovojama dėl tos pačios priežasties – jie buvo savarankiški ir gebėjo kurti gerovę savo darbu.Laidoje kalbame ir apie kolchozinę moralę – pasikeitusį santykį su savu, svetimu ir bendru turtu. Kai iš žmogaus atimama žemė, gyvuliai, pastatai ir darbo vaisiai, bendras turtas ima atrodyti kaip „niekieno“. Ką sovietmetis padarė mūsų požiūriui į darbą, nuosavybę, verslumą ir valstybės turtą? Ar šio palikimo pėdsakai tebėra matomi ir šiandien?Laidoje „Ekonomika šiandien“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu Terlecku.

Senos transporto priemonės – ne tik atliekos, bet ir vertingi ištekliai. Tinkamai išardant automobilius, galima pakartotinai panaudoti detales, sumažinti atliekų kiekį ir taupyti žaliavas. Tačiau tam būtina, kad nebenaudojamos transporto priemonės būtų tvarkomos atsakingai ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų.Kaip atrodo automobilių ardymo procesas iš arti? Kiek detalių gali būti prikelta antram gyvenimui ir kokį vaidmenį automobilių ardytojai atlieka žiedinėje ekonomikoje?Laidoje kalbamės su autoverslo savininke Anželika Ilkevič.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas, buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Keičiantis Vyriausybėms, viena daugiausiai diskusijų keliančių temų tapo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veikla. Nors dalis socialdemokratų mano, kad ministras turėtų likti poste, kiti pasisako už pokyčius. Kritikai ragina aktyviau siekti santykių su Kinija atkūrimo, sparčiau megzti ryšius su JAV administracija ir ieškoti kitokios prieigos prie Minsko režimo.Prezidentas ministro keisti nenori, tačiau dalis valdančiųjų mano, kad pasikeitus ministrui galėtų keistis ir Lietuvos užsienio politikos kryptis. Ar tikrai? Kokia turėtų būti Lietuvos užsienio politika šiandien? Ar dabartinis kursas yra teisingas, o gal Lietuvai reikia daugiau pragmatizmo? Ir kodėl užsienio politika tapo tokia skaldančia tema?Laidoje dalyvauja „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos bankas sumažino šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., o infliacijos prognozės nekeitė – kainos šiemet turėtų augti 5,1 proc. Augimo prognozė sumažinta po netikėtai prastų pirmojo ketvirčio rezultatų, kai ekonomika susitraukė 0,3 proc.Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nors gyventojų finansinė padėtis išlieka gera, jų lūkesčiai dėl ekonomikos yra prasčiausi per pastaruosius kelerius metus. Tam įtakos turi išaugusios kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas.Ar Lietuvos ekonomika iš tiesų lėtėja, ar tai tik laikinas sulėtėjimas? Kodėl gyventojai tampa vis atsargesni, nors pajamos auga? Kokių iššūkių gali atnešti artimiausi metai?Laidoje dalyvauja banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Praėjo dešimtmetis nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tuomet „Brexit“ šalininkai žadėjo daugiau suvereniteto, spartesnį ekonomikos augimą ir didesnę migracijos kontrolę, o ES lyderiai tikino, kad Bendrija išliks stipri ir vieninga.Kas per šį laiką laimėjo, o kas pralaimėjo? Ar Jungtinė Karalystė pasiekė savo tikslus, o gal kaip tik pasigailėjo priimto sprendimo? Kaip „Brexit“ pakeitė britų ekonomiką, visuomenę ir santykius su Europa? Kokias pamokas iš šio istorinio žingsnio gali išmokti likusios Europos valstybės?Pokalbis su tuomete Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke, dabar Seimo nare Dalia Asanavičiūte.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Linas Adomaitis Panamoje lankėsi ne kartą. Keliautojas ir atlikėjas prisimena bičiulį Hokšilą, kuris supažindino jį su vietomis, galiausiai tapusiomis savotišku išsilaisvinimo simboliu.Linas pasakoja apie laiką, praleistą su vietos indėnais, jų gebėjimą gyventi darnoje su gamta ir draugo mamą, gyvenančią atokioje saloje. Paklaustas, ar mamos visame pasaulyje panašios, jis šypsosi ir prisimena ypatingą sutikimą su omarų sriuba.Laidoje svečiuojasi dainininkas Linas Adomaitis.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Montis Magia“ – kalnams, kelionėms, nuotykiams.

Antropologės Birutės Galdikas gyvenimo darbai pakeitė mūsų supratimą apie orangutanus ir jų pasaulį. Jos dešimtmečius trukę tyrimai tapo svarbiu pagrindu šiuolaikinei gamtosaugai ir naujam požiūriui į žmogaus santykį su gamta.Kas lėmė Birutės Galdikas pasirinkimą visą gyvenimą skirti orangutanų tyrimams? Su kokiais iššūkiais jai teko susidurti ir kaip jos darbai prisidėjo prie pasaulinio gamtosaugos judėjimo? Koks yra mokslininkės palikimas ir kuo jis aktualus šiandien?Apie Birutės Galdikas mokslinį kelią, pasirinkimus, iššūkius ir palikimą, iki šiol darantį įtaką gamtosaugai visame pasaulyje, kalbėsimės su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesore Vida Mildažiene.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie šį istorizmo stiliaus statinį pasakos Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje kalbamės apie žmones, kurie dažnai jaučiasi kitokie – per jautrūs, kenčiantys nuo nerimo, spaudimo būti „normaliais“, nesuprasti ar vieniši. Ar laiškai gali suburti tokius žmones į bendruomenę? Kaip jautrumą pamatyti ne kaip trūkumą, o kaip kūrybiškumo, empatijos ir inovatyvumo šaltinį?Kodėl, turėdami visas galimybes pasiekti vieni kitus vienu mygtuko paspaudimu, jaučiamės vienišesni nei bet kada anksčiau? Ir ką gali duoti ranka rašyti laiškai, ko nesuteikia elektroninės žinutės?Laidoje svečiuojasi „Kreivų“ žmonių pašto klubo įkūrėja Remigija Vilniūtė.

Ką iš tiesų gali kosmetologas, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą? Kokias klaidas dažniausiai darome prižiūrėdami odą ir ko verta paklausti specialisto prieš pasirenkant procedūras ar kosmetikos priemones? Ar SPF 50 tikrai būtinas kiekvienam ir kodėl apsauga nuo saulės laikoma viena svarbiausių sveikos odos taisyklių?Laidoje vieši kosmetologė, dietetikos bei papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistrė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė Asta Bagdonaitė bei kosmetologė, SMK aukštosios mokyklos dėstytoja ir mokslo darbuotoja, papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistrė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos viceprezidentė Austėja Diržaitė.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:„Kelionė per šviesą ir spalvas“ – mažai žinoma istorija apie H. Matisseʼą;S. Matsumoto „Taškai ir linijos“ – japonų kriminalinės literatūros klasika;F. Knapp „Vardai“ – jautri istorija apie tris vardus ir tris gyvenimo versijas;F. Lewando „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga": žydų virtuvės valgiai;J. Murphy „Vidinė jėga“: praktinis vadovas, kaip tvirčiau jaustis kasdienybėje.

Skulptūrą „Metraštininkas“ pristato gidas Andrius Pavelko.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Automobilių sportas – labai įvairialypis pasaulis, kuriame kiekvienas dalyvis siekia skirtingų tikslų. Vieniems tai profesionali karjera, kitiems – gyvenimo nuotykis ar sena svajonė. Lietuvoje ypatingą vietą užima Dakaro ralis, tapęs bene populiariausiomis lenktynėmis ir įkvėpęs ne vieną bent kartą pagalvoti apie startą dykumose.Tačiau daugelis svajojančių taip ir neišdrįsta žengti pirmojo žingsnio. Laidoje dalyvauja lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Vaikščiojimas – viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų, tačiau jos nauda organizmui dažnai nuvertinama. Kiek, kada ir kokiu tempu reikėtų vaikščioti, kad poveikis sveikatai būtų didžiausias? Ar iš tiesų 10 tūkst. žingsnių per dieną yra būtini? Kaip reguliarus vaikščiojimas veikia širdį, smegenis, emocinę būklę ir ilgaamžiškumą?Laidoje dalyvauja Lietuvos sporto mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas.

Kaip nusikratyti nuostatos, kad moteris be partnerio yra nepilnavertė ar „niekam nereikalinga“? Kaip kurti artimus ryšius ir rasti atramą, jei jos nesuteikia giminės? Kaip susitaikyti su mintimi, kad galbūt nesate svarbiausias žmogus kieno nors gyvenime? Ir kaip nebijoti vienišos senatvės?Apie vienatvę, savivertę, artimus ryšius ir gebėjimą kurti prasmingą gyvenimą nepriklausomai nuo santykių statuso kalbamės su psichoterapeute Marija Judzentavičiūte.

Autosportas dažnai siejamas su greičiu, adrenalinu ir įspūdingomis pergalėmis, tačiau už kiekvieno rezultato slypi kur kas daugiau – disciplina, strateginis mąstymas, finansų planavimas ir gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Kaip suderinti aistrą lenktynėms su profesine veikla ir verslu? Kiek kainuoja siekti pergalių ir kokių savybių autosportas išmoko už trasos ribų?Apie tai kalbėsime su naujai susibūrusio lietuvių ekipažo nariais – autosporto klubo „Pilėnai“ atstovu Arūnu Lekavičiumi ir vienu žinomiausių Lietuvos Dakaro ralio lenktynininkų Arūnu Gelažninku. Šių metų gegužę jie sėkmingai debiutavo SSV klasėje „Baja Europe“ varžybose Lenkijoje ir iškovojo antrąją vietą.Turinio integracija. Laidą pristato „Crowdpear“ – nekilnojamuoju turtu užtikrintos investicijos su iki 14 proc. metine investicijų grąža. Daugiau informacijos – „Crowdpear“. 

„Verslumo dvasios“ pašnekovė – knygų autorė Violeta Petraitienė.Diskusijose naudojamės mintimis, išsakytomis Augustino Rakausko knygose: „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs.

Prognozuodami dirbtinio intelekto poveikį žmonijai, ekspertai piešia labai skirtingus scenarijus – nuo optimistinių iki gana niūrių. Vieni mano, kad technologijos išlaisvins žmones nuo rutinos, todėl daugiau laiko liks poilsiui, šeimai, kultūrai, sportui ir kitoms prasmingoms veikloms.Tačiau kiti perspėja, kad dirbtinis intelektas gali dar labiau prikaustyti žmones prie ekranų. Ar ateityje daugiau bendrausime su pokalbių robotais nei vieni su kitais? Ar technologijos skatins kūrybiškumą, ar priešingai – mažins motyvaciją ir norą stengtis?Kaip keisis mūsų laisvalaikis? Ar dirbtinis intelektas padės gyventi turiningiau, o gal taps dar vienu būdu pabėgti nuo realybės?Laidoje dalyvauja tinklalaidės „Du bitai“ vedėjas Jonas Lekevičius ir „Žinių radijo“ laidos „Technologijų žingsniu“ vedėjas Šarūnas Dignaitis-Kerpė.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbuosi su Laura Šliaužyte – tarptautinės organizacijos operacijų vadove (COO), dirbančia inovacijų ir technologijų srityse.Tačiau Laura sunkiai telpa į vieną vaidmenį. Jos gyvenime yra ne tik darbas, bet ir CrossFit, teisėjavimas sporto varžybose, žygiai gamtoje bei veikla Lietuvos šaulių sąjungoje. Pokalbyje bandėme suprasti, kas jungia visas šias veiklas ir kaip skirtingi gyvenimo vaidmenys gali ne konkuruoti tarpusavyje, o vienas kitą papildyti.Kalbėjomės apie jos kelią iki COO pozicijos, sprendimus, formavusius profesinę kryptį, ir tai, kas kasdien skatina judėti pirmyn – rezultatai, žmonės ar galimybė kurti realų pokytį.Antroje pokalbio dalyje aptarėme aktyvų gyvenimo būdą – CrossFit, teisėjavimą varžybose ir tai, kaip sportas ugdo discipliną, atsakomybę bei gebėjimą priimti sprendimus. Taip pat kalbėjomės apie veiklą Lietuvos šaulių sąjungoje, kas paskatino į ją įsitraukti ir ką ši patirtis suteikė ne tik kaip veikla, bet ir kaip požiūris į gyvenimą.Pokalbį užbaigėme tema, kuri aktuali daugeliui – intensyvaus gyvenimo kaina. Kalbėjome apie balansą tarp skirtingų vaidmenų, nuolatinį tempą ir tai, kaip Laura mokosi sustoti bei rasti laiko atsikvėpti.

Laidoje dalyvauja Europos kibernetinių nusikaltimų tyrimų centro vadovas Edvardas Šileris.Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kokie yra demokratijos privalumai ir trūkumai? Ar šiuolaikinėse visuomenėse vis dar įmanomas kokybiškas politinis atstovavimas? Kodėl vis dažniau girdime kalbas apie demokratijos krizę ir ar alternatyvios valdymo formos iš tiesų galėtų būti veiksmingesnės?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie demokratijos pliusus ir minusus.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės kritikos centro mokslinis darbuotojas Tomas Kavaliauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Gintas Karalius.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje – Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas.Laidą pristato Europos Komisija

Europoje vis dažniau matome, kad valstybės saugumo ir gynybos klausimus sprendžia ne tik NATO ar Europos Sąjungos formatu, bet ir stiprindamos dvišalius ryšius. Ypač aktyviai veikia Lenkija, kuri pastaruoju metu pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija. Ar tai reiškia, kad didžiosios valstybės vis mažiau pasitiki Briuselio institucijomis ir kolektyviniais sprendimais?Ar dvišalių santykių stiprėjimas yra pragmatiška reakcija į naujas grėsmes, ar ženklas, kad NATO ir ES nebesugeba pakankamai greitai priimti sprendimų? Kokį vaidmenį tokiame persitvarkančiame žemėlapyje gali rasti Lietuva? Ar stiprėjantis Višegrado šalių formatas gali tapti patrauklus ir mūsų regionui? Ir kokių pokyčių Europos Sąjungoje galime tikėtis artimiausiais metais?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys.

Muzikantas Nojus Bartaška šiandien groja alternatyvų roką su grupe „No Use“. Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį jis buvo žinomas kaip atlikėjas Bartas – dainavo popmuziką, dalyvavo vaikų scenose ir anksti patyrė dėmesio skonį.Kaip ankstyva sėkmė paveikė jo požiūrį į muziką ir save patį? Ką jis vadina „žvaigždžių liga“ ir kokias pamokas išsinešė iš vaikystės scenų? Apie randus, brandą ir naują kūrybinį etapą – pokalbis su Nojumi Bartaška.

ESO toliau gerina klientų aptarnavimą – nuo pavasario gyventojai regionuose gali konsultuotis gyvai. Bendrovės atstovai žada, kad kasdienes paslaugas netrukus bus dar paprasčiau tvarkyti ir internetu. Kokios naujovės laukia klientų? Kuo gali padėti į regionus vykstantys ESO specialistai ir kaip keičiasi klientų aptarnavimo patirtis?Apie tai laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėsime su ESO skaitmeninių produktų vadove Laura Vaitkeviče ir ESO klientų patirties vadovu Vytautu Jurkumi.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

„Asmuo neprivalo rinktis tokios veiklos formos, kuri reikštų didžiausią mokestinę naštą. Mes turime teisę rinktis ir planuoti“, – sako teisinių ir mokestinių paslaugų įmonės „Noewe“ mokesčių partnerė Sandra Pavlova. Pasak jos, gyventojai jau aktyviai skaičiuoja, kada progresiniai tarifai gali padidinti mokestinę naštą, o dalis individualią veiklą vykdančių žmonių renkasi juridinio asmens formą.Verslas taip pat ieško sprendimų. Augant pelno mokesčiui, įmonės dažniau domisi investicinio projekto ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros lengvatomis, tačiau jomis pasinaudoti nėra paprasta. „Dažnu atveju įmonės savo veiklos net nevertina kaip inovatyvios, nes tai joms yra kasdienė veikla“, – pažymi S. Pavlova.Kitas klausimas – Lietuvos konkurencingumas. Kaimyninėse Baltijos šalyse reinvestuotas pelnas neapmokestinamas, todėl verslui planuojant plėtrą Lietuva ne visada atrodo patraukliausiai. „Didieji verslai, planuodami investicijų augimą, svarsto kitas šalis, tarp kurių, deja, ne visuomet yra Lietuva“, – sako S. Pavlova.Kaip mokesčių reforma keičia gyventojų ir verslo sprendimus? Kodėl įmonės ne visada pasinaudoja inovacijoms skirtomis lengvatomis ir ką reikėtų keisti, kad Lietuva išliktų konkurencinga investicijų aplinkoje? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Naujoji koalicija derasi dėl postų, įtakos sričių ir programinių nuostatų. Kiekviena nauja valdžia atneša pokyčių, tačiau ne mažiau svarbu, kokios asmenybės užims ministrų, Seimo komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų pareigas. Nuo jų kompetencijos, sąžiningumo ir užsidegimo priklausys, kaip seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.Tačiau svarbios ne tik pavardės, bet ir kryptis. Kokius prioritetus sau kelia naujoji koalicija? Kokių sprendimų tikėtis ekonomikos, gynybos, mokesčių ir socialinės politikos srityse? Ir ar valdančiuosius vienys bendri tikslai, ar laukia sudėtingos derybos dėl kiekvieno sprendimo?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Martynas Katelynas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė.

Praėjusį penktadienį JAV vyriausybė nurodė bendrovei „Anthropic“ nedelsiant nutraukti prieigą prie dviejų savo galingiausių dirbtinio intelekto modelių – „Claude Fable 5“ ir „Claude Mythos 5“, remdamasi nacionalinio saugumo interesais. „Anthropic“ platformoje „X“ paskelbė šiam nurodymui paklususi, tačiau kartu leido suprasti, kad, jos vertinimu, JAV vyriausė šiuo atveju klysta.Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? Kokių grėsmių įžvelgia JAV institucijos ir ar tai gali tapti precedentu visam dirbtinio intelekto sektoriui? Ar nacionalinio saugumo argumentai pateisina pažangiausių modelių ribojimą, o gal prasideda naujas technologijų kontrolės etapas?

Žiedinė ekonomika – viena dažniausiai minimų tvarumo sąvokų. Tačiau ar visi vienodai suprantame, ką ji reiškia ir kaip šie principai veikia praktikoje? Ar žiedinė ekonomika – tik madingas terminas, ar realūs sprendimai, galintys padėti mažinti atliekų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius?Apie tai laidoje kalbamės su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesore Lina Dagiliene.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

2026-ieji paskelbti Tarptautiniais savanorystės metais, o pasaulis kviečiamas iš naujo įvertinti savanorių vaidmenį kuriant stipresnes bendruomenes. Ar Lietuva pasirengusi šį kvietimą paversti realiais pokyčiais, o ne vien gražiais pažadais? Kodėl dalis žmonių nori savanoriauti, tačiau neranda tam tinkamų galimybių? Kaip organizacijos turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių ir ko iš valstybės tikisi aktyvi visuomenė?Kas galėtų paskatinti didesnį pilietinį aktyvumą ir ar savanorystė Lietuvoje vis dar suvokiama kaip išimtis, o ne savaime suprantama bendruomenės gyvenimo dalis?Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja, savanorystės ekspertė Neringa Kurapkaitienė ir savanorystės platformos „SAVA internete“ vadovė Kristina Balčiauskaitė.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.

Laidoje dalyvauja klimatologas Arūnas Bukantis.

Naujausia Valstybės kontrolės analizė rodo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai ir toliau auga, tačiau atotrūkis tarp regionų ir skirtingų pareigybių nemažėja. Didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis jau viršija 3,5 tūkst. eurų, o kai kuriuose rajonuose nesiekia nė 2 tūkst. eurų.Didžiausiu atlygio augimu pastaraisiais metais išsiskyrė valstybės politikai ir pareigūnai, o specialistų ir patarėjų grandyje atlyginimai kilo gerokai lėčiau. Skiriasi ir vadovų atlygio augimo tempai – pagal darbo sutartis dirbantys vadovai uždirba vis sparčiau daugiau nei vadovaujamas pareigas einantys valstybės tarnautojai.Ar tokie skirtumai yra natūralūs, ar rodo gilėjančią nelygybę? Kada Lietuvoje mažės atotrūkis tarp regionų, pareigybių ir skirtingų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka.

Įsigaliojo Europos Sąjungos migracijos paktas, kuriuo siekiama veiksmingiau valdyti migracijos srautus ir sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Pagal naująją tvarką valstybės narės gali pasirinkti: priimti tam tikrą skaičių migrantų arba prisidėti finansiškai. Lietuva jau apsisprendė vadovautis principu „pusė per pusę“ – priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų.Ką iš tiesų pakeis šis paktas? Ar tokia sistema padės spręsti migracijos iššūkius, ar tik sukels naujų nesutarimų? Kaip teisingiausia elgtis valstybėms ir ar skirtingi jų pasirinkimai netaps dar vienu Europos Sąjungos vienybės išbandymu?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Kalbamės apie žodžio galią ir prasmę, apie tai, kas svarbiausia komunikacijoje. Egidijus Stancikas sako, kad jam sunkiausia kalbėti saviems, o šiandien mūsų visuomenei labiausiai trūksta taikos ir pagarbos.Kuo liūdesys gali būti vertingesnis už džiaugsmą? Kodėl gebėjimas išbūti sudėtingas emocijas yra ne silpnybė, o brandos ženklas? Ir kas šiandien svarbiausia žmonių tarpusavio bendravime?Laidoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius dr. Egidijus Stancikas.

Martynas Starkus kalba apie tai, kaip istorinis kaltės jausmas kartais žmones paverčia gerumo įkaitais. Anot jo, pašalpų dalijimas ne visada duoda laukiamą rezultatą.Laidoje keliautojas pasakoja apie žmones, gyvenančius Australijos gilumoje. Kas juos ten atvedė? Laidos vedėja spėja, kad jie nuo kažko bėgo, o svečias tik šypsosi – romantika.Martynas taip pat atskleidžia, kad draugystės, kurias jis puoselėja visame pasaulyje, reikalauja daug laiko. Jam ne kartą tenka aiškintis žmonai, kam ir kodėl šįkart būtina atrašyti.Laidos pabaigoje – istorijos atomazga. Ankstesnėje laidoje Vytaras Radzevičius pasakojo apie Irane per karą dingusį draugą. Martynas Starkus jau turi apie jį žinių – ir gerų, ir blogų.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Montis Magia“ – kalnams, kelionėms, nuotykiams.

Anksčiau drabužiai tarnaudavo metų metus, o šiandien ne vienas pastebi, kad megztiniai ar marškinėliai formą praranda vos po kelių skalbimų. Kodėl taip nutinka? Ar tikrai brangesnis drabužis reiškia geresnę kokybę? Ir ką mūsų spintos turi bendro su augančiais tekstilės atliekų kalnais?Kaip atpažinti ilgaamžį drabužį ir nepasiduoti greitosios mados spąstams? Kas nutinka rūbams, kai jie atsiduria tekstilės konteineriuose, ir kokias tendencijas šiandien mato atliekų tvarkytojai?Apie greitosios mados poveikį ir drabužių kokybę kalbėsimės su tvarios mados eksperte Aiste Svarauskaite, o apie tekstilės atliekų kelią pasakos „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorė Rasa Guobė.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ką daryti, kai žinote, kad esate teisūs, tačiau trūksta įrodymų tai pagrįsti? Kasdieniai ginčai dėl statybų kokybės, užlieto būsto, sutarčių nevykdymo ar net socialinių tinklų turinio parodo, kad lemiamą reikšmę dažnai turi ne faktai, o galimybė juos įrodyti.Laidoje kalbame apie faktų konstatavimo paslaugą, kuri padeda laiku užfiksuoti svarbius įrodymus ir apsaugoti savo interesus. Kaip ši priemonė gali padėti išvengti nepagrįstų pretenzijų ar net užkirsti kelią teisminiams ginčams? Kada verta faktų konstatavimą derinti su dokumentų įteikimo paslauga?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatų kontoros „Vilys ir partneriai“ vadovaujantis partneris, advokatas Linas Vilys.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia Lietuvos antstolių rūmai.

Namų ruoša reikalauja nemažai laiko, tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos žada dalį šių darbų perimti. Ar šiandien robotai siurbliai jau gali savarankiškai pasirūpinti namų švara? Kaip nepasimesti tarp gausybės pasiūlymų ir išsirinkti sprendimą, kuris iš tiesų atitinka šeimos poreikius? Kokią įtaką valymo kokybei daro dirbtinis intelektas ir kokių iššūkių kelia namuose gyvenantys augintiniai?Apie tai, kaip keičiasi namų priežiūros technologijos ir ko galime tikėtis artimiausioje ateityje, kalbamės su prekės ženklo „Dreame“ atstovu Baltijos šalyse Vitalijumi Žuravskiu.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Dreame Technology“ – namų valymas gali būti išmanus ir nereikalaujantis jokių pastangų.

Prisiminimais dalijasi skulptūros atnaujinimo iniciatorius Gediminas Tursa.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje kalbamės apie tai, kodėl iš pirmo žvilgsnio keistos, absurdiškos ar net beprotiškos idėjos neretai virsta didžiausiomis sėkmės istorijomis. Ar žmones traukia tai, kas netikėta? O gal būtent drąsa daryti kitaip leidžia išsiskirti iš minios? Kodėl vienos idėjos iš pradžių sulaukia skeptiškų reakcijų, o vėliau tampa reiškiniu, apie kurį kalba visi?Taip pat diskutuojame apie kūrybiškumą, riziką, originalumą ir bendruomenės kūrimą. Kiek svarbu nebijoti aplinkinių nuomonės ir tikėti savo sumanymu net tada, kai kiti juo abejoja? Ir kodėl „rimti“ projektai nebūtinai turi būti rimti?Laidoje dalyvauja kūrybininkas ir korgių lenktynių sumanytojas Edvinas Miškas Grinius. Kartu ieškome atsakymo, kodėl kartais būtent pačios netikėčiausios idėjos suvienija žmones, pritraukia dėmesį ir virsta sėkmės istorijomis.

Šiame pokalbyje aptariame medicinos studijų kasdienybę – didžiulį mokymosi krūvį, pirmuosius susidūrimus su žmogaus kūnu ir socialinių tinklų galimybes mokslo žiniomis dalytis su platesne auditorija. Ar reikia būti „šaltų nervų“, norint dirbti medicinos srityje? Kaip didžiulį kiekį informacijos paversti visiems suprantamu ir naudingu 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašu?Antroje pokalbio dalyje griauname populiarius sveikatos mitus ir aptariame mokslu pagrįstas įžvalgas vasaros tema: apsaugą nuo saulės, odos pokyčius, erkinį encefalitą, fizinį aktyvumą ir naujai atskleistas naudingąsias alyvuogių aliejaus savybes.Laidoje svečiuojasi medicinos studentas ir socialinių tinklų kūrėjas Matas Pileičikas.