Atviras pokalbis: Kiek karo akivaizdoje vieninga ES?

JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys ir retorika po perrinkimo tapo stimulu Europos Sąjungai rimtai imtis gynybos klausimo. Neseniai Europos Komisijos pirmininkė paskelbė Europos perginklavimo planą, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės suburta karius į Ukrainą po karo išsiųsti siekianti „Norinčiųjų koalicija“, bet planai juda vangiai.ES šalys taip pat grėsmes mato skirtingai. Pavyzdžiui, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pareiškė nejaučiantis grėsmės, kad Rusijos kariai persikels per Pirėnų kalnus, todėl Madridas saugumą supranta kitaip nei rytinės šalys. Esą, reikia investuoti ne tik į ginklus, bet ir į kibernetinį saugumą, migracijos valdymą, kovą su terorizmu ir klimato kaitą. Tą pripažino ir Italijos premjerė Giorgia Meloni, esą terminas „persiginklavimas“ yra klaidinantis gyventojus. G. Meloni politiniai oponentai kalba dar griežčiau ir pastarosiomis savaitėmis Italijoje rengia protestus, per kuriuos pasisakoma „už taiką, o ne karą“. O ką jau ir bekalbėti apie Vengriją ir Slovakiją, kurios vadovai, kaip galėdami, kaišo pagalius į Ukrainos apginklavimo ratus.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis ir europarlamentaras, demokratas Virginijus Sinkevičius.