Atviras pokalbis: Kodėl mūsų laisvės kovos vis dar skaldo visuomenę?

Šiemet minime 85-ąsias Birželio 23-iosios sukilimo metines. Tačiau šis istorinis įvykis iki šiol nėra iškilmingai minimas valstybės lygiu, o jo vieta Lietuvos istorinėje atmintyje tebėra diskusijų objektas. Istorikai ir visuomenė nesutaria, kaip vertinti sukilimo vadus bei dalyvius ir kur brėžti ribą tarp kovos už laisvę ir atsakomybės už okupacijos laikotarpio nusikaltimus.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas istorikas Arūnas Bubnys teigia, kad neigiamą Birželio sukilimo naratyvą formavo sovietinė propaganda, siekusi sukilimo organizatorius vaizduoti nacistinės Vokietijos kolaborantais.Tuo metu grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti rezoliuciją, raginančią Birželio sukilimą ir okupacijų laikotarpio įvykius vertinti remiantis istoriniais faktais, o ne propagandiniais stereotipais, vengiant tiek nusikaltimų neigimo, tiek nepagrįstos kolektyvinės atsakomybės taikymo Lietuvos valstybei, tautai ar rezistencijai. Vis dėlto Seimas kol kas atsisakė šį projektą įtraukti į darbotvarkę.Kodėl mūsų laisvės kovų vertinimas iki šiol kelia tiek ginčų? Ar įmanoma rasti bendrą istorinės atminties pagrindą?Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir visuomenininkas Povilas Urbšys.