Atviras pokalbis: Kokios ekonominės naudos turėtume grįždami į Kinijos glėbį?

Neseniai premjerė interviu naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad, atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę, Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti. Kalbėdama apie Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, Inga Ruginienė akcentavo, kad „turime sugrįžti prie šaknų“.„Sprendimai, kuriuos daro valdžios atstovai, turi būti nukreipti išimtinai į šios šalies interesus. (...) Pernelyg ilgai tuščiai kalbėjome apie įvairias tariamas arba menamas vertybes, apie visiškai nesusijusius dalykus, bet nieko nedarėme, galvodami, kas yra naudinga šiai šaliai ir joje gyvenantiems žmonėms“, – svarstė premjerė.Vis dėlto ji neatsakė, kokia šiuo metu yra Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu ir ar planuojama keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Šiandien svarbu ne tik vertybinė politika, bet ir pragmatiniai klausimai: ką Lietuva laimėtų atnaujinusi bendradarbiavimą su Kinija? Ar tai paskatintų ekonomikos augimą, ar būtų naudinga verslui ir vartotojams? Ar išnaudojome santykių su Taivanu potencialą? Ar verslo sandoriams turės įtakos svyravimas nuo vieno partnerio prie kito?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Europos Parlamento narys, buvęs Europos Sąjungos komisaras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.