Atviras pokalbis: Susigrąžinti 100 tūkstančių emigrantų: misija įmanoma?

Neseniai Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“ be materialinių paskatų šeimoms, vaikų ugdymo sąlygų gerinimo ir paklausių darbuotojų integracijos ekspertai kalbėjo ir apie būtinybę investuoti į emigravusių tautiečių susigrąžinimą. Konferenciją inicijavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas priminė, kad tuo metu, kai Lietuva skelbė nepriklausomybę, šalyje gyveno 3,7 milijono gyventojų.„Negalime sau leisti nesiimti aktyvesnių veiksmų, kad sustabdytume mūsų populiacijos nykimą“, – kalbėjo jis.Parlamento vadovas įvardijo ambiciją susigrąžinti daugiau nei 100 tūkstančių svetur gyvenančių tautiečių.2001 metais pradėti sistemingai kaupti Lietuvos grįžtamosios migracijos duomenys. Iki 2010 metų grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą skaičius nesiekė 7 tūkstančių asmenų per metus, tačiau 2010–2012 metais jų srautai išaugo iki 26 tūkstančių per metus.Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalgoje pažymima, kad visos Rytų Vidurio Europos valstybės po įstojimo į Europos Sąjungą patyrė didelės apimties emigraciją ir šiuo metu turi gausias diasporos bendruomenes. Analizuojama, kaip grįžtamoji migracija skatinama Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Suomijoje.Nurodoma, kad Latvija, Estija ir iš dalies Suomija išsiskiria reemigracijos politikos nuoseklumu ir praktiniu pobūdžiu, grindžiamu tiesiogine finansine, konsultacine, kalbos mokymo ir kita pagalba į kilmės šalį persikeliantiems asmenims. Tuo tarpu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo planas neatnaujintas nuo 2022 metų, todėl kyla klausimų dėl grįžtamosios migracijos politikos nuoseklumo ir tęstinumo.Laidoje dalyvauja Investuotojų forumo vykdomasis direktorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.