Audiologai. Aleksandro Skriabino utopijos. 2 laida

Kas galėjo pagalvoti, kad XIX ir XX amžių lūžyje pažangieji rusų menininkai taip domėsis senovės lietuvių kultūra. Mūsų muzikologų bandyta suvesti tuos interesus į vieną kitą tyrimą, tačiau to maža – dabar, kai politika ir kultūra smarkiai susiraizgė, dažnai pastaroji kelia tik labai paviršutinišką smalsumą tokioms sąsajoms. Tad „Audiologuose“ skambantys fragmentai iš Aleksandro Skriabino neužbaigtos operos „Kęstutis ir Birutė“ (1891) turėtų sudominti ne tik melomanus. Iš Amerikos atkeliavęs archyvinis įrašas nėra labai kokybiškas, tačiau lietuviškosios gijos svarba tai nustelbia ir iškelia kitą, daug didesnę reikšmę – pagoniškųjų baltų įtaką pasaulio kultūrai, o gal ir pasaulėžiūrai. Skambės fragmentas ir iš kito „lituanus“ dvasią pasitelkusio kūrinio – N.Rimskio-Korsakovo baleto-operos „Mlada“, kuri teisingiau turėtų būti vadinama lietuvaitės Mildos vardu...Ved. Giedrius Kuprevičius