Audiologai

Yra muzika, kuri vienija savyje dvi gana priešingas savybes – iš vienos pusės kviečia gilintis į sielos gelmes, gi iš kitos – grakščiai atpalaiduoja mūsų dvasines įtampas, siūlydama smagią muzikinę pramogą. Tokie kvietimai slypi ir I. Stravinskio, P. Hindemitho, D. Šostakovičiaus ar W. A. Mozarto, J. S. Bacho kūriniuose. O ir ankstyvesnių autorių kūryboje, tarkim, žymaus XIV amžiaus prancūzų kompozitoriaus Guillaume de Machaut (1300–1377) muzikoje, kuri šiuose „Audiologuose“ yra dėmesio centre.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Apie aranžuočių ir transkripcijų meną „Audiologuose“ šnekėta daug ir įvairiais rakursais. Laidos autorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius dalinasi savo patirtimi šioje srityje. Noras į kitą žanrą ar stilių perkėlti žinomus muzikos kūrinius yra sena ir patraukli praktika. Kiekvienoje epochoje vieni kompozitoriai aranžavo ar transkribavo kitų kompozitorių kūrinius arba jų motyvus. Vieni jiems sukūrė variacijas, tuo demonstruodami savo meistriškumą, kiti tiesiog vienus instrumentus pakeitė kitais, taip praplėsdami reikšmingo muzikos kūrinio interpretavimo lauką. O ir dar vienas momentas slypi aranžavimo ir transkribavimo procese – neabejotina studijų nauda. Juk ieškodamas naujų sprendimų kito rimto autoriaus kūriniui nejučiomis jį studijuoji. Visų šių aplinkybių genamas laidos autorius savo studijoje įrašė įvairių J. S. Bacho, W. A. Mozarto, E. Griego, J. Naujalio, J. Gruodžio ir kitų autorių kūrinių transkripcijas, kurios ir skamba šiuose „Audiologuose“.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius pasakoja apie XX ir XXI amžiaus riboje elektra maitinamuose muzikos įtaisuose gimusias savo kompozicijas. Jos sukurtos manipuliuojant MIDI tembrais, sekvenceriais ir pirmomis muzikinius garsus apdorojančiomis kompiuterinėmis programomis. Toks vieno autoriaus liudijimas atskleidžia vieną iš įdomiausių naujų technologijų invazijų į kūrybinį procesą, radusį kiekviename autoriuje vis kitokias virtualių garsų menines išraiškas. Nuotraukoje – kauniečio inžinieriaus Orūno Urbono 1979 metais pagamintas pirmasis Lietuvoje sintezatorius „A1“, kuris skambėjo elektroninės muzikos grupės „Argo“ koncertuose ir įrašuose.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

70 metų reikėjo laukti, kad Vlado Jakubėno dramatiško likimo baletą 2015 metais Baltijos baleto jaunimo trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) parodytų senosios Vilniaus operos teatro scenoje. Iš išlikusio klavyro simfoniniam orkestrui kūrinį įspūdingai orkestravo ir redagavo kompozitorius Marius Baranauskas, o jam talkino Nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Šį lietuviško baleto aušroje gimusį kūrinį „Audiologuose“ ir apžvelgiame, neabejodami ne tik jo istorine, bet, visų pirma, aukščiausia menine kokybe.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Britų elektroninės ir sintetinės muzikos grupė „Art of Noise“ 1999 metais sukurtoje siuitoje „Debussy gundymai“ šio prancūzų impresionisto kūryba stoja prieš jį patį savitai atliktose transkripcijose, aranžuotėse ir keistuose pop-muzikos stilių invazijose į jautrią ir intymią Claude Debussy muziką. Taip ji persikelia į visai naują akustinį, tembrinį ir filosofinį lygmenį.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Iš dviejų kompaktinių plokštelių skambanti muzika nėra dažna mūsų padangėje. Pirmoji supažindina su vokiečių kompozitoriaus Julius Reubke (1834-1858) kompozicijomis fortepijonui ir vargonams, o iš antrosios skamba baroko epochos prancūzų kompozitoriaus Jean-Philippe Rameau (1683-1764) sceninių kūrinių muzikos versijos vargonams. Atlikėjai – pianistė Mūza Rubackytė ir prancūzų vargonininkų duetas – aranžuočių autoriai Olivier Vernet ir jo kolega Cédric Meckler.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Antroje kompozitoriaus Antano Rekašiaus (1928-2003) kūrybai skirtoje laidoje skamba tarybinei epochai nebūdingi kūriniai. Juose autorius aiškiai atsiriboja nuo tuometinių realijų ir panardina klausytojus į abstraktų muzikinių vaizdinių pasaulį. Įvairiuose žanruose plunksną išbandęs Antanas Rekašius paliko ir pluoštą vaikams skirtų kūrinių, kuriuose girdime vėl kitokį, šėlstantį ir džiaugsmingą kūrėją. Antano Rekašiaus muzika turėtų tapti tikru lobiu šiuolaikiniams atlikėjams, o kompozitoriams – neįtikėtinai plačios kūrybinės asmenybės pavyzdžiu.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Gyvenęs ir kūręs suvešėjusios, ir atrodė nepajudinamos tarybinės santvarkos epochoje Antanas Rekašius (1928-2003) visa savo kūryba buvo kitoks, nei visi kiti tuo metu Lietuvoje kūrę kompozitoriai ir dalinai toks pats, nes modernizmo atgarsių ir avangardinių komponavimo technikų rasime ir daugelio jo bendraamžių kūryboje. Aleatorika, dodekafonija, sonoristika, formos dėsnių ignoravimas, turinio dviprasmybės ir čia pat – bemaž atvira, niekam nekliūnanti „tarybinei liaudžiai“ suprantama muzikinė kalba arba kūrinio ideologija – visa tai rasime daugelio novatoriškiau mąstančių autorių. Tačiau Antano Rekašiaus kūryboje yra dar kažkas, ką dar reikės perprasti, rasti jo kūrybai deramą vietą visos mūsų muzikinės kultūros kontekste.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Laidoje atidengiamas išskirtinės, XII amžiuje gyvenusios, karštai Dievą mylėjusios, muziką ir eiles kūrusios, gamtos reiškinius tyrinėjusios, viskuo, kas tuomet vyko besidomėjusios vienuolės Hildegardos iš Bingeno paveikslas. Hildegardos užimta pozicija, kai iš vienos pusės ją saugojo dangus, o iš kitos – žemėje įgytos žinios ir patirtis, sukūrė gana rimtą apsaugą ir jos asmeniui, ir jos siekiams bei idėjoms. Laidoje skambančios Hildegardos sukurtos giesmės atskleidžia žmogaus santykį su Dievu ir tampa atsaku į klausimus apie mūsų būties šioje žemėje prasmę.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Archyviniai įrašai iš XX amžiaus pradžios supažindina mus su operinio vokalo kultūra Europoje, atskleidžia prieš gerą šimtmetį vyravusias interpretacijų madas ir vokalo technikos ypatybes. Išgirsime tris balsus iš praeities – fragmentus iš operų dainuos vokiečių ir austrų dainininkai Margarethe Siems, Lilli Lehmann ir Georgas Hannas.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Kas slypi XX amžiaus estų kompozitoriaus Arvo Pärto oratorijoje „Jono pasija“ - didingas humanistinis aktas ar šiuolaikiškai skambanti kanoninė liturgija? Laidos autorius tvirtina - tai įspūdingas konkretaus kūrėjo asmeninis išgyvenimas, kurį jis patyrė skaitydamas vieną iš Evangelijų. Ji, kaip ir kitas apaštalo Jono tekstas – Apokalipsės regėjimų aprašas, yra vienas poetiškiausių Biblijos tekstų. Tad ir Jėzus šiame Pärto kūrinyje yra gilią dramą išgyvenantis lyrinis herojus, kentėjęs, miręs ir prisikėlęs, kaip ir kiekvienas iš mūsų, jei turime savyje stiprią dvasią, nepalaužiamą drąsą ir tikėjimą.Ved. Giedrius Kuprevičius

Laidoje - trijų XX amžiaus švedų kompozitorių – Adolfo Wiklundo, Otto Olssono ir Allano Petterssono kūrybiniai portretai. Tai tik nedidelė dalis labai įvairios, mažai mūsų padangėje žinomos, tačiau vertos dėmesio muzikos. O jei mūsų muzikinių interesų skalė būtų platesne, kas žino, gal ir kaimynai labiau domėtųsi mūsų kūrybiniais pasiekimais, atrastų nuostabią, kūrybines idėjas maitinančią įvairovę.Ved. Giedrius Kuprevičius

Kovo 11-sios priešaušryje, o tai buvo dar 1989 metais, keturi Lietuvos meno pasaulio atstovai, tarp jų ir „Audiologų“ vedėjas, tuo metu dirbęs kultūros viceministru, Švedijos vyriausybės kvietimu viešėjo Stockholme ir atsakinėjo į nerimastingus klausimus – ar nesame pernelyg drąsūs siekdami nepriklausomybės. Pasirodo, kultūra gali atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos politikams ir analitikams atsakymus rasti keblu, ypač virsmo metais. Prisiminimai apie nepaprastą kelionę ir švedų muzika – tokia pynė skamba 218-uose „Audiologuose“.Ved. Giedrius Kuprevičius

Karolio Szymanowskio (1882–1937) kūryboje Vakarų ir Rytų kultūros sukuria įspūdingą simbiozę ir kaip pasaulio skirtybių, ir jo vienybių paieškas. Vokalinis ciklas „Meilės dainos“, Simfonija nr.3 „Daina apie naktį“ su senųjų persų poetų eilėmis ir net biblinės dvasios kantata „Stabat Mater“ turi savyje labai platų, tarpkultūrinį skambėjimą. Prieš šimtmetį menininką lydėjęs nerimas neišnyko ir šiandien, dramatiško pasaulio akivaizdoje, vėl vertas mūsų dėmesio.Ved. Giedrius Kuprevičius

Audiologai. Ved. Giedrius KuprevičiusLegendinio vilioklio, suvedžiotojo, daugybės meno kūrinių herojaus Don Juano nuotykiai muzikos išraiškų pasaulyje.

Dažniausiai skambanti Kalėdų muzika užgožia daugybę įdomių, netikėtų, išradingų ir užmirštų šią šventę palydinčių kūrinių ir jų aranžuočių. Atnaujinus 2016 metų šventinės „Audiologų“ laidos turinį skamba kelios dešimtys tokių kūrinių, tarp jų ir laidos autoriaus, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus specialiai Kalėdoms sukurtos kompozicijos.Ved. Giedrius Kuprevičius

Audiologai. Ved. Giedrius KuprevičiusJustinas Bašinskas. Muzika už durų.

Trečioje Aleksandro Skriabino muzikinėms utopijoms skirtoje laidoje skamba tiksliausiai kūrėjo intencijas išreiškiantis kūrinys – misterijos „Išankstinis vyksmas“ muzika. Šiame didingame, bemaž tris valandas trunkančiame opuse A.Skriabinas tik įžengia į nesibaigiančio menų simbiozės vyksmo rūmus, kuriuos, beje, ketino pastatyti Indijoje. Sunku įsivaizduoti, kas tai būtų buvę, tačiau iš Skriabino muzikos tyrėjo ir rekonstruktoriaus Aleksandro Nemtino atlikto didžiulio darbo partitūros eskizus paverčiant realiu kūriniu galime spręsti apie gilų, jautrų Skriabino humanizmą, kurio jėgomis jis tikėjo iki pat gyvenimo pabaigos.Ved. Giedrius Kuprevičius

Kas galėjo pagalvoti, kad XIX ir XX amžių lūžyje pažangieji rusų menininkai taip domėsis senovės lietuvių kultūra. Mūsų muzikologų bandyta suvesti tuos interesus į vieną kitą tyrimą, tačiau to maža – dabar, kai politika ir kultūra smarkiai susiraizgė, dažnai pastaroji kelia tik labai paviršutinišką smalsumą tokioms sąsajoms. Tad „Audiologuose“ skambantys fragmentai iš Aleksandro Skriabino neužbaigtos operos „Kęstutis ir Birutė“ (1891) turėtų sudominti ne tik melomanus. Iš Amerikos atkeliavęs archyvinis įrašas nėra labai kokybiškas, tačiau lietuviškosios gijos svarba tai nustelbia ir iškelia kitą, daug didesnę reikšmę – pagoniškųjų baltų įtaką pasaulio kultūrai, o gal ir pasaulėžiūrai. Skambės fragmentas ir iš kito „lituanus“ dvasią pasitelkusio kūrinio – N.Rimskio-Korsakovo baleto-operos „Mlada“, kuri teisingiau turėtų būti vadinama lietuvaitės Mildos vardu...Ved. Giedrius Kuprevičius

1973 metais pasirodė britų klavišininko Rick‘o Wakeman‘o albumas „Šešios Henriko VIII-jo žmonos“, sudominęs klasikinės, pop-muzikos ir jazz‘o elementų lydiniu. Palikęs nuošalyje dvaro intrigas ir politinės kovas siuitos autorius atkuria karalių supusių įvairių moterų paveikslus, piešdamas juos klasikinių ir elektroakustinių muzikos instrumentų tembrais. Šiuo efektingu albumu prasideda ir bemaž dešimtmetį tęsiasi stambių, simfoninį mąstymą imituojančių pop-muzikos projektų mada. Albumą verta prisiminti vien dėl to, kad gal geri seni ieškojimų metai pažadins iš kūrybinio letargo naujiems proveržiams ir šiuolaikinius pop-muzikos kūrėjus.Ved. Giedrius Kuprevičius

Trečioje, baigiamojoje brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Lobos (1887–1959) kūrybai skirtoje laidoje – pasakojamas apie svarbiausią, iškiliausią ir paskutinį stambų kūrinį – oratoriją „Amazonės miškai“, kurios gimimo aplinkybės yra ne mažiau dramatiškos, nei turinys – rūpestis dėl Brazilijos gamtos išsaugojimo. O tai neįmanoma be sąmoningumo ir meilės Tėvynei. Skambės puikus internacionalinės atlikėjų „komandos“ – amerikietės dainininkės Renée Fleming, Maskvos radijo simfoninio orkestro ir choro bei H. Villa-Lobos mokinio ir pasekėjo dirigento Alfredo Hellerio įrašas. Laidoje skambės fragmentas ir iš 1959 metais įvykusios premjeros, kurioje orkestrui dirigavo oratorijos autorius Heitoras Villa-Lobos.Ved. Giedrius Kuprevičius

Antroje brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Lobos (1887-1959) kūrybai skirtoje laidoje pasakojama apie savitą, Amerikos ir Europos muzikines kultūras suartinusį žanrą – siuitų ciklą „Bachianas brasileiras“. Jose, remiantis J. S. Bacho siuitų dalių formomis ir pavadinimais, o dažnai ir muzikos faktūra, sumaniai ir įtikinamai sujungiamos indėnų tradicinės muzikos ir polifonijos upės.Ved. Giedrius Kuprevičius

Naujojo „Audiologų“ sezono laidose jų autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius koncentruojasi į konkrečių autorių pavienius kūrinius, atskleisdamas jų turinį pasakojimu apie kilmę, aplinką, reakcijas. Trijų laidų cikle – pasakojimas apie brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Lobos (1887–1959) kūrybą. Šį Amerikos indėnų ir Vakarų Europos muzikines tradicijas meistriškai derinusį autorių atpažįstame iš savito braižo ir gebėjimo pasaulį regėti kaip neskaidomos kultūros visumą. Pirmoje laidoje apžvelgiamos brazilų instrumentinės muzikos žanro „choros“ kelionės Villa-Lobos kompozicijose, kuriose šalia karštų Lotynų Amerikos ritmų glaustosi Europos klasikinės ir modernios muzikos dvasios.Ved. Giedrius Kuprevičius

Dažniausiai muzikos istorija dėstoma chronologine tvarka – nuo seniausių mums žinomų muzikos įvykių iki dabarties laikų. Šį kartą – atvirkščiai – nuo naujų laikų iki gilios senovės, siekiančios net 40 000 metų prieš Kristų. Tokia kelionė atskleidžia labai įdomų dėsningumą – kiekviena muzikinė naujiena gimsta iš netolimos praeities patirčių, kuomet net neigimas turi savyje ęsinio ženklų, įrodančių nesibaigiantį muzikos meno nepertraukiamumą. Ved. Giedrius Kuprevičius

Audiologai. Ved. Giedrius Kuprevičius Muzikinė dailė. Inspiracijos, kurias kompozitoriams sukėlė dailininkų darbai.

Antroje dalyje pasakojimo apie filmus lydinčių garso takelių muziką atskleidžiama vaizdo ir garso simbiozės svarba bei įvairovė. Ji iliustruojama įsimintinais pavyzdžiais iš įvairias metais sukurtų, didelę meninę vertę turinčių filmų. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dviejų dalių „Audiologuose“ pasakojama apie neatskiriamą filmo palydovą – garsą. Jau pirmieji, dar nebylaus kino seansai buvo palydimi gyva ar iš fonografų skambančia muzika, kuri, technologijoms tobulėjant, persikėlė į kino juostą kaip atskiras garso takelis. Pirmoje diptiko dalyje skamba nebyliojo kino seansus lydėjusi muzika ir specialiai garsiniams filmas žymių kompozitorių sukurtų garso takelių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius

Pavasaris ir kiti metų laikai atkeliauja į „Audiologus“ iš įvairių epochų ir stilių muzikos kūrinių. Kiekvienas autorius savaip girdi ir mato sezonų kaitą, ne tik atkuria metų laikų nuotaikas, tačiau suteikia joms privatų santykį. Tiesa, pagrindiniai vasaros ar žiemos ženklai daugelio jų kūryboje panašūs, bet kai įsiklausome į detales – kiekvienas kitoks. Laidoje skamba A. Vivaldi, J. Haydno, R. Strausso, G. Gershwino, kinų ir anglų liaudies muzika, mažiau žinomų autorių kūriniai, kuriuose gamtos virsmas kaskart išsiskleidžia vis kitaip. Ved. Giedrius Kuprevičius

Kiekviena kalba turi savo muziką, ir kiekvienas vokalinis kūrinys gimsta su tos kalbos intonacijomis. Kodėl taip yra? Atsako ieško 194-jų „Audiologų“ autorius Giedrius Kuprevičius, turįs ilgametę vokalinės muzikos kūrybos praktiką. Poezijos muzika yra pakankamai stipri laike bėganti informacija, kurios ignoravimas skaudžiai baudžia ją ignoruojančius. Įvairių tautų balsui skirta profesionalų sukurta muzika atskleidžia netikėtas vokalinės muzikos ypatybes, niuansus ir dėsnius. Ved. Giedrius Kuprevičius

Muzikoje vandens visomis prasmėmis tikrai daug – vienuose kūriniuose jis teka galinga, asociacijas keliančia srove, kituose panardina mus į vietoje stovinčių garsų kūdrą. Laidoje skamba su vandens tema susieti reikšmingi, klausytojo fantaziją budinantys M. K. Čiurlionio, C. Debussy, F. Liszto, šiuolaikinių japonų ir kinų kompozitorių kūriniai, fragmentai iš amerikiečių autorių su vandeniu susietų opusų. Vanduo – gyvybės šaltinis. Toks, tik šį kartą garsinis, atsiveria ir 193-je „Audiologų“ laidoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Šį kartą - apie banalumą muzikoje, o gal ir ne tik. Dažnai girdime sakant: tai banalu, jie mąsto banaliai, banali situacija, tame kūrinyje viskas labai banalu. Ar tikrai nuodėmė būti banaliam, kurti banalų meną ir žavėtis banalybėmis? Remiantis įvairių epochų muzikos pavyzdžiais į šiuos ir kitus jautrius estetinio lygmens klausimus ieškoma atsakymų naujoje „Audiologų“ laidoje.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Šiuose „Audiologuose“ skamba daug puikios muzikos, kuri meistriškų aranžuočių dėka įgauna naujų spalvų ir prasmių. Įvairią vokalinę be pritarimo atliekamą muziką paįvairina marimbininko virtuozo Rolando Hardtnerio šiam instrumentui adaptuotų Johano Sebastiano Bacho instrumentinių kūrinių interpretacijos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Velykų muzikos karuselėje sukasi įvairų stilių, kraštų ir žanrų su šia švente susietų dainų, instrumentinių kūrinių ir improvizacijų įrašai iš Australijos, Kanados, Europos ir pamarginti laidos vedėjo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus tradicinių giesmių aranžuotėmis ir Velykų idėja persmelktais kūriniais.Iliustracijoje Gražinos Kuprevičienės sukurti dekoratyviniai Velykų margučiai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ludwigo van Beethoveno 200-sias gimimo metines „Audiologai“ pažymi klasiko kūrinių transkripcijų rinkiniu, kuriame kitu kampu ir su kitokiais instrumentais kitaip skamba žinomi motyvai iš sonatų, simfonijų, instrumentinių pjesių. Jazz‘as ir kompiuterinės technologijos atskleidžia Beethoveno muzikos universalumą ir aktualumą. Atvangai laidoje skamba ir aranžuotojų nepaliesti Beethoveno kūriniai, kurie savaip įdomūs juos atliekančių muzikantų originalia klasikinės muzikos traktuote. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Antroje pasakojimo apie prancūzų elektroakustinės muzikos istoriją dalyje tęsiama pažintis su GRM „Groupe de Recherches Musicales“ („Muzikinių tyrimų grupė“) archyve saugomais unikaliais šios muzikos įrašais. Ar tik laikmenose fiksuota muzika gali būti atliekama gyvai, o jei ne, ar ji bus įdomi ateities kartoms? Juk dažniausiai gyva ta muzika, kurią galima atlikti gyvai. O gal tik įrašuose išliekanti muzika turi vienintelį, tačiau išskirtinį uždavinį – kurti mūsų vaizduotėje garsinius paveikslus? Kaip bebūtų, į menus persikėlusios XX amžiaus technologijos pateikia mums naujų ir įdomių iššūkių. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dviejų „Audiologų“ laidų cikle skamba prancūzų kompozitorių elektroakustinių kūrinių įrašai iš Paryžiuje įsikūrusio „Groupe de Recherches Musicales“ archyvo. Jo dėka galime atsekti, kaip formavosi ir kokių rezultatų pasiekė ši su naujomis technologijomis besiremianti ir tik įvairiose laikmenose išliiekanti muzika. Kokia tokios muzikos ateitis ir kas lemia jos nesilpstantį populiarumą? Ar galima elektroakustinę muziką priskirti garsiniams paveikslams? Į šiuos ir kitus klausimus ieškoma atsako gilinantis į tų kūrinių turinį ir išraiškas.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dažnai tenkinamės žinomos muzikos kartojimais, tų pačių, jau žinomų įspūdžių klonavimu. Tad šį kartą „įpročių tradicija“ laužoma kvietimu nerti į nežinomų atlikėjų kūrybą. Muzikos valanda skirta pasakojimui apie vyriausiosios kartos šiuolaikinę prancūzų dainininkę (koloratūrinis sopranas), puikią vokalo pedagogę ir įvairių žanrų muzikos interpretatorę Mady Mesplé. Pakeliui prisimenamos ir kitos garsūs vokalo virtuozai bei jų atliekama muzika. Ved. Giedrius Kuprevičius.

XVI amžiuje gyvenęs mokslininkas keistuolis Johannas Faustas tapo legendine figūra pirmiausia nemirtingoje W. Goethes poemoje, o dėka jos persikėlė į bemaž keturias dešimtis įvairiausių žanrų muzikinius kūrinius. Faustas tapo R. Wagnerio, R. Schumanno, Ch. Gounod, A. Boito, I. Stravinskio ir daugybės kitų partitūrų herojumi, o kur dar faustiana pop-muzikoje, miuzikluose ir baladėse. Laidos autorius svarsto ir apie Fausto temos gelmę, jos traktuotę tuose kūriniuose, populiarias operas, kuriose jau girdisi būsimų miuziklų atšvaitai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Nėra tautos, kurioje nerastume pasakų. Jos lyg gyvenimo mokyklos, moralės, elgsenos ir patirties mokytojos formuoja žmoguje svarbiausias, būtiniausias jo egzistenciją lemiančias savybes. Už muzikos pasaulio vartų – vienaip ar kitaip susietų su pasaka, su perkeltinėmis jų prasmėmis, klausytojų fantazijos žadinimu, paradoksų grožiu ir metaforų kūrinių gausa. Kas sieja P. Čaikovskį, L. Delibą, R. Schumanną ir J. Offenbachą? Kokie fantazijų proveržiai skamba M. Ravelio, N. Medtnerio, B. Kutavičiaus kūriniuose ir ar įmanomas gyvenimas be pasakų? Apie tai ir ne tik – naujoje „Audiologų“ laidoje.Ved. Giedrius Kuprevičius.

„Audiologuose“ susitinka du personažai – Grožis ir Ironija. Pirmąjį atstovauja neparastai galantiška ir išdailinta XVIII amžiaus prancūzų kompozitoriaus Jean Philippe Rameau (1683–1764) muzika. Antrąjį - ir XX amžiaus antros pusės vokiečių kompozitoriaus ir perkusininko Haraldo Weisso ironijos ir humoro nestokojanti įvairių ritmų kompozicijos, kuriose girdime praėjusių epochų muzikinės kultūros atgarsius, tiesa, perteiktus neįprastais jautrių užuominų kodais. Tad graži muzika mainysis su ironiška, o šioji – su vėl gražia...Ved. Giedrius Kuprevičius.

Valstybinės šventės suteikia galimybę giliau pažvelgti į mūsų gyvenime esmes, todėl minint Vasario 16-tąją „Audiologai“ kiek nutolsta nuo įprasto formato ir siūlo klausytojų dėmesiui 2015 metais trečiojoje Lietuvos akademikų publicistikos straipsnių knygoje „Nerimas“ paskelbtą Giedriaus Kuprevičiaus audiotoriją „10 nerimo balsų“, sudėtą iš atrinktų Lietuvos mokslininkų ir humanitarų straipsnių sakinių, palydėtų jų prasmes paryškinančia muzika.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar perkelta į kitą žanrą opera išlieka savimi? Kokia riba skiria vieną stilių nuo kito? Kuris iš žanrų universaliausias? Ar M. K. Čiurlionio sonatiniai dailės ciklai gali skambėti realia muzika? Į šiuos ir kitus klausimus atsako ieškoma „Audiologų“ laidoje, skirtoje muzikinių žanrų ir stilių samplaikoms klasikinėje, šiuolaikinėje, jazz‘o ir pop-muzikoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Didieji miestai niekada nemiega ir jų nenutylantis garsinis peizažas tampa daugybės muzikinių kūrinių įkvėpimo šaltiniu. Laidoje skamba M.K.Čiurlionio, konkrečios muzikos pradininko Pierro Henry, amerikietiškų miuziklų autoriaus Johno Kanderio, tarybinio kompozitoriaus Reinholdo Gliero, šiuolaikinės muzikos kūrėjo esto Arvo Pärto, XX amžiaus pirmos pusės austrų kompozitoriaus Ericho Wolfgang Korngoldo ir kitų autorių kūriniai, kuriuose miesto vaizdai suskamba tiesioginėmis ir perkeltinėmis prasmėmis.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Antroje mažojo diptiko laidoje – medžiai, gėlės, vaisiai, atkeliavę į įvairių epochų kompozitorių partitūras. Tiesa, dažniausiai ne kaip iliustracijos, o su perkeltinėmis, simbolinėmis prasmėmis. Skamba M.K . Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Strausso, Ed. Griego, A. Scarlačio, C. Debussy, G. Mahlerio ir kitų kompozitorių augalų pasaulio įkvėpta muzika – dainos, fragmentai iš stambių sceninių ir simfoninių kūrinių, netgi komercinę reklamą palydinti dueto iš garsios operos aranžuotė...Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar kompozitorių neužbaigtus kūrinius būtina kitiems autoriams užbaigti? Ar tokiu būdu nepažeidžiame pradinio sumanymo ir neapribojame klausytojo vaizduotės? Iki kokios ribos galima perdirbti klasikinius kūrinius? Ar vieno stiliaus kaita kitu nepakeičia ir kūrinio esmės? Į šiuos ir kitus klausimus atsako ieškoma M. K. Čiurlionio nebaigtų ir kitų autorių užbaigtų kūrinių, į jazz‘o kalbą transkribuotų J. S. Bacho „Fugos meno“ polifonijų parade 177-je „Audiologų“ laidoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kalėdos praeityje, tačiau visa žiema persmelkta jų nuotaika. Speigų, sniegų, pūgų ir atodrėkių kaita žiemos tematikai skirtoje muzikoje turi jungiantį elementą – tai lopšinės dvasia. Ji dominuoja ir britų dainininko, kompozitoriaus Stingo 2009 metais į DVD įrašyto koncerto „Jei kartą žiemos naktį...“ kūriniuose, skambančiuose laidoje su juos palydinčiai komentarais. Pakeliui aptariamas ir dainos žanras, jo ypatumai ir prasmės. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Pagal išraiškos galimybes prilygintinas violončelei, klarnetui ar valtornai membraninių genties muzikos instrumentas marimba prabyla į mus įvairia muzika – nuo braziliškų ritmų iki Bacho polifonijų ir jazz‘o bei minimalizmo stiliaus kūrinių. Laidoje išgirsime vokiečių virtuozo marimbininko Rolando Härdtnerio retai eteryje skambančius (o Lietuvos radijuje – pirmą kartą) šiam instrumentui skirtos muzikos įrašus ir dvi laidos vedėjo marimbos tembru įgrotų M. K. Čiurlionio Preliudų aranžuotes. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Laidoje skambančią fortepijoninę muziką nedaug kas priskirs prie neįprastos. O iš tikrųjų ji atliekama tik... viena, kaire ranka. Margame muzikinio gyvenimo pasaulyje sutiksime neįtikėtinų faktų. Vienas jų – dramatiška Pirmajame pasauliniame kare dešinės rankos netekusio austrų pianisto Paulio Wittgensteino (1887 – 1961) biografija, jo užsakytų kūrinių gimimo istorijos ir pasaulinės šlovės sulaukusio atlikėjo likimas. Skamba fragmentai iš Maurice Ravelio, Sergejaus Prokofjevo, Pauliaus Hindemitho, Richardo Strausso, Benjamino Britteno ir kitų kompozitorių specialiai Pauliui sukurtų kūrinių kairei rankai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kodėl skubame į koncertą su mums žinomų autorių ir kūrinių programa, o abejojame, kai afišoje regime nepažįstamus vardus ir jų kūrinius. Ar tikrai tik populiarieji opusai verti pakartotinio dėmesio? Ką žinome apie prieš ir po L. van Beethoveno sukurtos taip vadinamos „Mėnesienos sonatos“ fortepijonui gimusias XIII-tą ir XV-tą sonatas? Kuo jos prastesnės? Ar nenuskurdiname savo muzikinių įspūdžių vis grįždami prie jau gerai žinomų kūrinių pakartotinių perklausų? Į šiuos ir kitus klausimus atsaką girdime „Audiologuose“, skirtuose nežinomų kūrinių atradimams bei žinomų interpretacinėms versijoms. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Valso ritmas turi savyje neįtikėtinos įvairovės galimybes, kurias daugybė kompozitorių atranda savaip ir siūlo mums šio populiaraus šokio vaizdinius pačiais netikėčiausiais rakursais. Kokie skirtingi M. K. Čiurlionio, M. Ravelio ar J. Sibelijaus valsai ir kiek juose paslėptų, kiekvienam klausytojui kitaip regimų vaizdinių. Apie tai - „Audiologuose“, kuriuose tradicinio valso garsai perpinti su jazz‘o bei eksperimentine muzika.Ved. Giedrius Kuprevičius.