Be kaukių. Jaudinantis ir provokuojantis Eglės Švedkauskaitės teatras - apie atmintį, senatvę ir mirštančią Rusiją

Jaunosios kartos teatro režisierė Eglė Švedkauskaitė ne tik dirbo kartu su Oskaru Koršunovu, Grzegorz Jarzyna kaip asistentė, bet tuo pat metu statė ir savo spektaklius. Kiekviena Eglės premjera buvo teatro įvykis, kviečiantis diskutuoti, paliečiantis jautriausias visuomenės, žmogaus temas. Spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ personažai išgyveno neviltį ir beprasmybę Rusijoje, „Sieros magnolijos“ pasakojo apie sudėtingus santykius su senais tėvais, performanse „Žiūrėdama viena į kitą“ tyrinėjo moterų tapatybę, „Jauno žmogaus memuarai“ grįžta į sovietinę praeitį ir slapčiausius atminties užkaborius.Kokios temos yra svarbios Eglei Švedkauskaitei, kokią vietą teatras šiandien užima mūsų visuomenėje ir ką jis galėtų suteikti žmogui? Pokalbis apie teatrą ir gyvenimą su režisiere Egle Švedkauskaite rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė