Dvasinės ir sielinės krikščionybės skirtumai (2 dalis) | Vilma Ditkevičius

Tu atsibudai ryte, o Dievas jau žinojo, ką tau teks patirti. Jis jau žino, kas bus šiandien. Mes nežinom. Kaip sužinot? Mes ir ateinam melstis, kad sužinotume. Kai mes meldžiamės, mes ateinam, nusižeminam Dievo buvime, per Jo auką. Ne dėl to, kad tu meldiesi, dėl to, kad Jis paaukojo save. Tu įeini į tą šventumą, į tą buvimą ir pradedi matyti, kas vyksta, iš ten pradeda kilt tikėjimo žodžiai, iš ten kyla tikėjimas, iš ten ateina išpažinimai, iš ten kyla veiksmai, kur tu žinai, į kurią pusę reikės eiti. Iš kur tu žinai? Nes Dievo Dvasia apreiškė tavo sielai, ir tu žinai. Bet kad tai įvyktų, turi nusižemint, turi ateit ir šauktis Jo vardo: „Dieve, o kas vyksta čia? Aš klausau, Tu mane vesk.“