Lietuvių krikščionių bažnyčia

Mes džiaugiamės galėdami padėti visiems, ieškantiems bendruomenės, kurioje galėtų pažinti Kristų bei įgytų tvirtą tikėjimo Dievu pamatą.

"Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimtį metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą. Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite" (Jeremijo 29, 10-13).

„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Arba kaip gali sakyti broliui: 'Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies“ (Mato 7, 1-5).

Mes džiaugiamės galėdami padėti visiems, ieškantiems bendruomenės, kurioje galėtų pažinti Kristų bei įgytų tvirtą tikėjimo Dievu pamatą.

"Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė" (Raudų knyga 3, 22-23).

"Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: 'Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti'. Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“ (LK 14, 25-33).

"Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose. Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias. Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu" (Jokūbo 1, 22-27).

"Priešas nuo gyvenimo pradžios taikysis visuomet į žmogaus širdį, kad užkietintų ją, nes širdis - žmogaus siela, jei ji serga, tai visas žmogus serga. Būtent širdyje užsimegza tiek gyvenimas, tiek mirtis. Ten pasėjamos sėklos, kurių vaisius pasimato per laiką, ir tik iš vaisių mes atpažįstame, kokių sėklų buvo prisėta. Širdis yra be galo svarbi, tiek kalbant apie santuoką, tiek apie santykius su Kristumi."

“Todėl melskitės taip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen.“”‭‭Evangelija pagal Matą‬ ‭6‬:‭9‬-‭13‬

Greitai įsižeidžianti širdis veda į susikoncentravimą į save.

"Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tikėjimas, veikiantis meile" (Gal 5, 6).

"Dievo karalystė juk yra ne valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje" (Romiečiams 14, 17).

"Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave“. Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą" (Luko 18, 40-43).

"Atgimusiame žmoguje veikia Dievo Dvasia, kurios tikslas - visada patraukti žmogaus sielą bei kūną į centrą - pažinti patį Dievą, būti Jo artume, dar gyvenant šioje žemėje, kur išoriškai nesimato Jo artumo niekur. Net būnant šioje žemėje, Šventoji Dvasia padeda būti Dievo artume."

"Tikri pokyčiai ateina tik iš Dievo, iš Jo Dvasios suteiktos jėgos. Joks žmogus savo gyvenimo negali pakeisti taip, kad tie pokyčiai išliktų ir nebūtų tik laikini."

"Nė vienas žmogus šioje žemėje negali šventai gyventi be Šventosios Dvasios veikimo, nė vienas žmogus negali prisiartinti prie Švento Dvievo, kaip tik per Šventąją Dvasią. Vienas kas įkvėpia gyventai tikinčiuosius drąsiai šventai gyventi - tai Šventosios Dvasios vedimas."

"Krikščionybė - tai santykio branginimas su Dievu, kovojimas už vieną dalyką - už artumą Kristuje."

"Vaikai iš tikrųjų yra VIEŠPATIES dovana, įsčių vaisius – palaiminimas. Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių; jis niekad nebus nugalėtas, kai susikirs su priešais vartuose" (Ps 127, 3-5).

Mes džiaugiamės galėdami padėti visiems, ieškantiems bendruomenės, kurioje galėtų pažinti Kristų bei įgytų tvirtą tikėjimo Dievu pamatą.Sužinokite daugiau apie mūsų veiklą, kuo mes tikime, kokia mūsų vizija, apsilankydami: www.lithuanianchurch.org.

"Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje“ (Mt 18, 2-4).

"Kas galėtų patikėti tuo, kąmes girdėjome? Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka? Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje, kaip šaknis sausoje žemėje. Jis buvo nei patrauklus, nei gražus: matėme jį, bet nepamėgome. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku. Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus. O mes laikėme jį raupsuotu, Dievo nubaustu ir nuvargintu. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis. Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu, o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę" (Izaijo 53. 1-6).

"Tad, pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai.  Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui" (Ef 4, 25-27).

Mes džiaugiamės galėdami padėti visiems, ieškantiems bendruomenės, kurioje galėtų pažinti Kristų bei įgytų tvirtą tikėjimo Dievu pamatą.Sužinokite daugiau apie mūsų veiklą, kuo mes tikime, kokia mūsų vizija, apsilankydami: www.lithuanianchurch.org.

"Gyvename tokiais laikais, kai niekas niekuo nepasitiki. Nei politikais, nei darbdaviais, nei bankais... Nors žinome, kad žemiški, ekonomiški dalykai priklauso nuo pasitikėjimo."

"Jei mes tikime ne Dievu, tai tikime kažkuo kitu. Jei ne Dievas, tai bus kažkoks melas, vienaip ar kitaip prisistatęs. Kai mes tikime, kad kažkas kitas, o ne Dievas, atneš mums laisvę, išsipildymą, meilę, priimtinumą, tai vadinama stabais. Reiškia, kad Dievo vietoje mes pasistatome kažką kitą ir tai garbinam, to siekiam, tam lenkiamės. Pavydas - vienas iš geriausių būdų atpažinti, kas yra tavo stabas."

"Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje. Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio. Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius" (1 Jono 3, 14-16).

"Nuo pat pradžių, kai gyvatė įsisuko tarp žmogaus ir Dievo, tarp brolio ir brolio, - tas pats kaltintojas veikia ir veiks iki pat Kristaus grįžimo. Ir tikintys žmonės turi būti atsargūs, nes nebus gero rezultato, jei pasiduosime kaltintojo įtakai."

"Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo" (Gal 5, 22-23).

"Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose, nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį" (Išėjimo 20, 8-11).  

"Galime pasilikti nusivylę, galvoti: "Na, yra kaip yra, o kam dabar lengva? Visiems dabar sunku, na ir man sunku. Reikia sukąsti dantis ir kentėti". Toliau burbėti, kad taip yra ir kitaip nebus. Arba galime rinktis Tą, kuris turi atsakymus, kuris gali paguosti, kuris gali padrąsinti ir suteikti išeitį. Ir renkamės tiek aš, tiek tu."

"Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose, nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį" (Išėjimo 20, 8-11).  

Mes esame išrinkti. Ne dėl to, kad esame kažkokie išskirtiniai, bet dėl to, kad Dievas to panorėjo ir suteikė šį pasirinkimą: "Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę" (Jn 1, 12-13).

Dievas nori, kad tu Naujuosius metus pradėtumei turėdamas tikslą, kad kiekviena diena būti tikslinga ir prasminga. "Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi. Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat ir godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė netikėjimo vaikams. Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. Bet dabar jūs visa tai pameskite – piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą" (Kol 3, 1-10).

Dieve, kas vyksta?Ką Tu nori, kad aš daryčiau?Šie klausimai, ne tam, kad tik paklaustume, kad kad vykdytume tai, ką Dievas rodo ir sako.

"Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“. 2 Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: 'Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. 3 Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien 4 ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir neleisk mūsų gundyti'“ (Luko 11, 1-4).

"Auksinė taisyklė: prieš einant liudyti Kristų, t.y. daryti darbus, kuriuos Dievas yra tave pašaukęs daryti, pats Jėzus pasakė - "Palaukite". "Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado,  – „apie kurį, – tarė jis, – esate girdėję iš mano lūpų;  nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“ (Apd 1, 4-5).

"Atgimusio žmogaus širdis trokšta Dievo, ji mylį Dievą ir jei tavyje yra atgimusi dvasia, ji negali be Dievo gyventi. Ji ilgisi Dievo, kaip Dovydas rašė savo Psalmėse. Ir niekas tos vietos širdyje neužpildys, tik Jo paties buvimas. Žinojimas apie Dievą neatstos Jo, tik pats Dievas gali užpildyti. Maldos slaptas ginklas ir visa pergalė - tai Šventoji Dvasia, Jos buvimas."

"Juk Dievas viską ir taip žino, dar iki tau atveriant lūpas, Jis žino, ko tau reikia. Tai kam dar Dievo reikia ko prašyti? Tačiau malda yra kur kas daugiau nei tik "Prašau", malda - tai širdies tarnystė".

"Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams. 21 Neišleisk jų iš akių, laikyk juos giliai savo širdyje. 22 Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir sveikata jų kūno. 23 Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai. 24 Venk kalbėti apgaulingai, suktas kalbas mesk šalin. 25 Težiūri tavo akys į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis. 26 Žiūrėk, kur eini, ir visi tavo keliai bus tikri. 27 Nesuk nei į dešinę, nei į kairę; nukreipk savo koją nuo pikto" (Patarlių knyga 4, 20-27).

Išlaikykime nuostatą, kad stebėtume visuomet, kas vyksta mūsų širdyje. Ne išorinius reiškinius nagrinėkime, bet savo širdyje vykstančius pokyčius. Tai padės mums nukeliauti iki galo sėkmingai.

"Krikščionybė - tavo širdies santykis su Dievu, tavo širdies ryšys su Dievu per Kristų Jėzų, per Jo atpirkimo auką ant kryžiaus, susijungia mūsų širdys."

"O mes, Dvasios vedami, iš tikėjimo laukiame ir tikimės nuteisinimo. Juk Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, o vien tikėjimas, kuris veikia meile. <...> Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!" (Gal 5, 5-6, 16-26).

Ar įmanoma turėti dievišką ramybę gyvenant šioje žemėje, patiriant tam tikras stresines situacijas? "Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje" (Fil 4, 6-7). 

"Ar tu esi Dieve, ar ne, rodo tavo gyvenimo vaisius. Ir kai matome blogą vaisių, mes nusižeminam prieš Dievo Tiesą su savo tiesa, pasilenkdami ir išpažindami: "Aš klystu, bet Tu - ne'".

„Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“ (Jn 4, 23-24). 

Mes džiaugiamės galėdami padėti visiems, ieškantiems bendruomenės, kurioje galėtų pažinti Kristų bei įgytų tvirtą tikėjimo Dievu pamatą.Sužinokite daugiau apie mūsų veiklą, kuo mes tikime, kokia mūsų vizija, apsilankydami: www.lithuanianchurch.org.

Dievas yra Dvasia ir Jis ieško tų, kurie garbins Jį Dvasioje ir Tiesoje.

Dvasinis gyvenimas nėra religija, ten nėra puikybės, nuosavo teisumo ar kitų teisimo.

Dievo pažinimas matomas mūsų gyvenime, pasirinkimuose, kuriuos darome, mūsų žodžiuose bei veiksmuose.

Kristus į žemę atėjo, gyveno ir mirė bei prisikėlė tam, kad kiekvienas tikintis Juo žmogus galėtų pažinti Jį ir kasdien bendrauti su Tėvu, toks yra tikėjimo tikslas.