Eilėraščiai, įsirašę į atmintį. Pokalbis su Violeta Palčinskaite

Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė