Homo cultus. Iš balkono

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje kuratore menų daktare Aiste Kisarauskaite ir parodos menininkėmis Arūne Tornau ir Aurelija Maknyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį kontekstą, gyvai juntamas geopolitines įtampas bei meną kaip kūno kalbą ir politiką.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie pasikeitusią žiūrą ir netikėtas idėjų sampynas kalbamės su parodos „Pievos ir akys“ MO muziejuje kuratorėmis Migle Survilaite ir Inesa Brašiške.Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks poezijos skaitymai, limerikų ir eksibrisų dirbtuvės, šachmatų turnyras su rašytojais, diskusijos ir literatūrinės ekskursijos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė apdovanota kaip geriausia Baltijos šalių režisierė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės su filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autore Aiste Žegulyte. 2025 m. ji pripažinta geriausia režisiere Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA, o filmas išrinktas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje. Filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ tapo geriausia „Kino pavasario“ festivalio lietuviška premjera.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo iššūkiai kyla, kai menininkai tyrinėja ne tik kūrybą, kultūrą, bet ir gamtinius, socialinius ir politinius procesus? Pokalbis su knygos autoriais – menininku ir tyrėju dr. Vytautu Michelkevičiumi ir filosofu dr. Aldžiu Gedučiu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės raiškos vieta? Kaip šiandien žiūrime į Lidos Meškaitytės miniatiūras ir kaip jos namų aplinka siejasi su saugia moterų bendrystės erdve? Kodėl Igorio Piekuro medijuoti gamtos vaizdai atskleidžia ne tik fotografijos ir dailės ryšį, bet ir egzistencinius įtrūkius bei kitonišką tapybos žodyną? Apie tai pokalbis su parodos kuratorėmis.Ved. menotyrininkė Laima KreivytėHomo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.Ved. Laima Kreivytė

Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizdas. Marta yra žinoma scenografė, piešėja, konceptualių tekstų kūrėja, kurios atvirukai su Nidos vaizdais ir keiksmais („B...t kaip gražu!) pranašavo memų gimimą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore kalbamės apie parodos idėją, svarbiausius kūrinius ir autores, Silvios Giambrone atidarymo performansą ir Sarah Ciracì videodarbą, o taip pat garsios italų feministinio meno ikonos Tomaso Binga vizualinę poeziją. Benedetta Carpi De Resmini jau daugiau kaip 10 metų kuruoja tarptautines Italijos ir Lietuvos menininkų parodas, todėl jos požiūris į šiuolaikinio meno sceną suteikia galimybe naujai pažvelgti į kultūros aktualijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?Ved. Laima Kreivytė

Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvizmą ir raiškos laisvę.Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia „Titaniko“, „Akademijos“ ir „5 malūnų“ galerijose? Pokalbis apie šiuolaikinės grafikos tendencijas ir įkvepiančias meno pamokas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnukalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?Ved. Laima Kreivytė

Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė